Galatams 6:9. „Nepailskime daryti gera“

„Tad nepaliaukime daryti gera. Jei nepailsime, metui atėjus pjausime derlių“ (Galatams 6:9, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių!“ (Galatams 6:9, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

Patyrinėkime eilutę

Šventosios dvasios įkvėptas apaštalas Paulius ragina krikščionis būti užimtus gerais darbais ir patikina, kad už tai Dievas gausiai atlygins.

„Nepaliaukime.“ Galima versti ir „nepailskime“. Originalo kalbos žodis taip pat vartojamas skatinant žmogų nenusiminti, neprarasti ūpo. Paulius kalba pirmuoju asmeniu. Vadinasi, jį ir patį kartais imdavo neviltis ir reikėdavo nepasiduoti (Romiečiams 7:21–24).

„Gera.“ Tai visa, ką krikščionis daro tarnaudamas Dievui, įskaitant geradarystes bendratikių ir kitų žmonių labui (Galatams 6:10).

„Jei nepailsime, metui atėjus pjausime derlių.“ Paulius sako, kad geri darbai ne visada atsiperka iškart, panašiai kaip žemdirbys ne tuojau pjauna derlių. Tačiau anksčiau ar vėliau pastangos duoda vaisių, kaip pabrėžia taisyklė, apaštalo nusakyta 7 eilutėje: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.“ Kitaip tariant, už dorus darbus Dievas dosniai laimins ir dovanos amžiną gyvenimą (Romiečiams 2:6, 7; Galatams 6:8).

Apžvelkime kontekstą

Laišką Galatijos krikščionims apaštalas Paulius parašė maždaug 50–52 metais. Jis davė atkirtį asmenims, kurie vadino save krikščionimis, bet kraipė tiesą apie Jėzų (Galatams 1:6, 7). Tie mokytojai klaidingai tvirtino, kad krikščionys privalo laikytis Mozės Įstatymo, kurį Dievas buvo davęs Izraelio tautai (Galatams 2:15, 16). Tad Paulius paaiškino, kad Įstatymas jau atliko savo vaidmenį ir Dievo tarnams nebeprivalomas (Romiečiams 10:4; Galatams 3:23–25).

Ragindamas bendratikius daryti gera apaštalas neturėjo omenyje klusnumo Mozės Įstatymui. Jis skatino vykdyti „Kristaus įstatymą“, tai yra elgtis su kitais taip, kaip mokė Jėzus (Galatams 6:2; Mato 7:12; Jono 13:34).

Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Laiško galatams turinys.