Tai, ką Saliamonas vaizdingai apsakė, gali nutikti bet kuriam Jehovos tarnui. Įpuolusiam į nuodėmę krikščioniui gali atrodyti, kad suklupo staiga, netikėtai. Bet viską gerai permąstęs neretas susivokia, kad į nusižengimą vedė tam tikri neprotingi veiksmai, pavyzdžiui, bičiuliavimasis su bloga draugija, nesveikos pramogos ar landžiojimas po netikusias interneto svetaines. Gal jis buvo nustojęs melstis, skaityti Bibliją, lankyti sueigas, eiti į tarnybą. Kaip ir Patarlėse paminėto jaunuolio, jo nuodėmė nebuvo tokia jau netikėta. Kokia mums pamoka? Privalome vengti ne vien nuodėmės, bet visko, kas prie jos veda. Kaip tik tokią išvadą ir daro Saliamonas, papasakojęs apie jaunuolį, įpuolusį į viliotojos pinkles (Mt 5:​29, 30). w24.07 16 ¶10–11

Ką apaštalas Paulius pavadino lobiu? Gyvybes gelbstintį evangelizacijos darbą (2 Kor 4:1). O moliniai indai esame mes, gerosios naujienos skelbėjai. Anuomet pirkliai moliniuose induose gabendavo vertingas gėrybes, pavyzdžiui, vyną, aliejų, netgi pinigus. Taip ir Jehova patikėjo mums nešti didelę vertybę – gerąją naujieną. Jo padedami nepristigsime jėgų ištikimai ją toliau skleisti. Aišku, kartais gali kilti žmonių baimė. Kas padės ją įveikti? Prisimink, ko maldoje prašė apaštalai, kai jiems buvo uždrausta skelbti. Jie meldė Jehovą suteikti didžios drąsos. Dievas tą prašymą išklausė (Apd 4:​18, 29, 31). Tad ir tu melsk Jehovą pagalbos – kad visokią baimę nugalėtų meilė žmonėms. w24.04 16 ¶8–9

Trokštame, kad visi pripažintų Jehovos vardo šventumą. Turi būti paneigti kaltinimai, kuriais Dievą juodina Šėtonas (Pr 3:​1–5; Job 2:4; Jn 8:44). Tad tarnyboje žmonėms kalbame, koks išties yra Jehova. Stengiamės padėti visiems suprasti, kad Dievas juos myli, kad jis yra teisingas Valdovas, kad jo Karalystė netrukus pašalins visas kančias ir atneš žmonijai tikrą taiką ir laimę (Ps 37:​10, 11, 29; 1 Jn 4:8). Taip aukštiname Jehovos vardą ir giname jo reputaciją. Ir parodome, kad esame verti vadintis jo vardu. w24.05 18 ¶12