Romiečiams 12:12. „Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje“

„Džiaukitės, kad turite viltį. Būkite ištvermingi per suspaudimus. Nepaliaukite melstis“ (Romiečiams 12:12, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje“ (Romiečiams 12:12, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

Romiečiams 12:12 prasmė

Romoje gyvenantiems bendratikiams apaštalas Paulius išvardijo, kas jiems padės ištverti persekiojimus ir kitus sunkumus.

„Džiaukitės, kad turite viltį.“ Krikščionys turi nepaprastą viltį gyventi amžinai – kai kurie danguje, o dauguma žemėje (Psalmyno 37:29; Jono 3:16; Apreiškimo 14:1–4; 21:3, 4). Jie laukia meto, kai Dievo Karalystėa išspręs visas žmoniją varginančias problemas (Danieliaus 2:44; Mato 6:10). Net sunkumų prispausti nepraranda džiaugsmo ir viliasi Dievo pažadėto dosnaus atlygio (Mato 5:11, 12; Romiečiams 5:3–5).

„Būkite ištvermingi per suspaudimus.“ Graikiškas žodis, verčiamas „ištverti“, reiškia „tvirtai stovėti, atlaikyti; iškęsti, pakelti“. Tokios ištvermės Kristaus mokiniai išties turėjo nepristigti. Juk Jėzus apie juos pasakė: „Jūs pasauliui nepriklausote“b (Jono 15:18–20). Todėl nėra ko stebėtis, kad pasaulis jo sekėjus persekioja (2 Timotiejui 3:12). Jeigu krikščionis nepabūgęs išbandymų toliau uoliai tarnauja Dievui, jo tikėjimas žadėtuoju atlygiu stiprėja (Mato 24:13). Šitaip jis geba visa iškęsti kantriai ir su džiaugsmu (Kolosiečiams 1:11).

„Nepaliaukite melstis.“ Kad liktų Dievui ištikimas, krikščionis turi neapleisti maldos (Luko 11:9; 18:1). Tai reiškia prašyti jo vadovavimo ir kliautis juo visose gyvenimo srityse (Kolosiečiams 4:2; 1 Tesalonikiečiams 5:17). Tokie prašymai neliks be atsako, jei žmogus laikosi Dievo įsakymų (1 Jono 3:22; 5:14). Apaštalas ragina nepaliauti melstis. Tada Dievas suteiks jėgų nepalūžti per sunkiausius mėginimus (Filipiečiams 4:13).

Romiečiams 12:12 kontekstas

Laišką Romos krikščionių bendruomenei Paulius parašė maždaug 56 metais. 12 skyriuje jis moko puoselėti krikščioniškas dorybes, gražiai sutarti su bendratikiais ir kitais žmonėmis, romiai ištverti persekiojimus (Romiečiams 12:9–21). Apaštalo patarimai tenykščius pasiekė pačiu laiku, nes netrukus jie patyrė nuožmų priešiškumą.

Vos po kelerių metų, 64-aisiais, Romos miestą nuniokojo didžiulis gaisras. Sklido gandai, kad tai buvo imperatoriaus Nerono darbas. Bet šis, kaip rašo romėnų istorikas Tacitas, kaltę suvertė krikščionims. Matyt, dėl to ir kilo smarkių persekiojimų banga. Tad Pauliaus pamokymai padėjo Kristaus sekėjams per išbandymus išsaugoti tvirtą tikėjimą ir savitvardą (1 Tesalonikiečiams 5:15; 1 Petro 3:9). Ano meto krikščionių elgesys – sektinas pavyzdys visiems Dievo tarnams.

Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Laiško romiečiams turinys.