BIBLIJOS EILUČIŲ PAAIŠKINIMAI
Morkaus 11:24: „Visa, ko meldžiate ir prašote, tikėkite jau gavę“
„Todėl jums sakau: visa, ko meldžiate ir prašote, tikėkite jau gavę, ir turėsite tai“ (Morkaus 11:24, „Naujojo pasaulio“ vertimas).
„Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus“ (Morkaus 11:24, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).
Morkaus 11:24 prasmė
Šiais žodžiais Jėzus pabrėžė, kaip svarbu tikėti maldos galia. Savo sekėjus jis patikino, kad Dievas ne vien girdi maldas. Į prašymus, kurie dera su jo valia, jis ir atsako. Tad žmogus gali melstis taip tvirtai tikėdamas, lyg jo prašymą Dievas jau būtų įvykdęs.
Anot Jėzaus, kas „širdyje neabejos“ ir „tikės įvyksiant, ką sako“, tas bus išklausytas (Morkaus 11:23). O abejojantis negali tikėtis „ką nors gausiąs iš Jehovos“a (Jokūbo 1:5–8).
Savo prašymą Dievui dera išsakyti ne kartą (Luko 11:9, 10; Romiečiams 12:12). Taip žmogus parodo, kad jam tikrai reikia, ko prašo, ir kad neabejoja Dievo galia jo prašymą įvykdyti. Sykiu jis nuolankiai pripažįsta, kad Dievas žino geriausią metą ir būdą atsakyti į jo maldą (Efeziečiams 3:20; Hebrajams 11:6).
Tačiau Jėzaus žodžiai nereiškia, kad Dievas patenkins bet kokius prašymus. Biblijoje sakoma, kad jis girdi, „jei prašome pagal jo valią“ (1 Jono 5:14). Vadinasi, Jehova išklauso žmogaus maldą, jeigu šis stengiasi jam deramai tarnauti, panašiai kaip darė Jėzaus sekėjai, kuriems jis tuos žodžius pasakė. Biblija rodo, kad Dievas neatsako į maldas tų, kurie sąmoningai nepaiso jo normų ir daro blogus darbus (Izaijo 1:15; Michėjo 3:4; Jono 9:31). Kokias maldas Dievas išklauso, daugiau aptariama šiame vaizdo siužete.
Morkaus 11:24 kontekstas
Paskutinėmis tarnybos dienomis Jėzus kalbėjo mokiniams, kaip svarbu tvirtai tikėti Dievu. Tai gerai pailiustruoja vienas aprašytas įvykis. Pakeliui į Jeruzalę Jėzus užmatė anksti sulapojusį figmedį ir priėjo tikėdamasis rasti vaisių. Kadangi jų nebuvo, Jėzus medį prakeikė (Morkaus 11:12–14). Kaip ir tas figmedis, senovės Izraelio tauta nedavė deramų vaisių. Tik iš pažiūros atrodė, kad ji garbina Dievą, o iš tikrųjų tikėjimo stokojo (Mato 21:43). Kaip anas figmedis nudžiūvo, taip žūtis laukė ir netikinčių izraelitų (Morkaus 11:19–21).
Todėl savo sekėjus Jėzus paragino turėti tvirtą tikėjimą. Jis pasakė, kad tada jie pajėgs įveikti visus sunkumus ir padaryti daug nepaprastų darbų (Morkaus 11:22, 23). Jėzaus pamokymai apie maldą ypač tiko, nes mokinių laukė nemenki tikėjimo išbandymai. Jiems reikės susitaikyti su Jėzaus mirtimi ir ištverti vis didesnį priešiškumą tarnyboje (Luko 24:17–20; Apaštalų darbų 5:17, 18, 40). Šiandien tikėjimas Dievu ir maldos galia taip pat įgalina krikščionis atlaikyti sunkius išmėginimus (Jokūbo 2:26).
Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Evangelijos pagal Morkų turinys.
a Jehova yra Dievo vardas (Psalmyno 83:18). Apie tai – straipsnyje „Kas yra Jehova?“.