Krikšto reikšmė ir svarba

1. Kas rodo, kad mokymas apie krikštą yra vienas pamatinių?

NAUJŲ bendratikių krikštas – labai džiugus įvykis. Ar žinojai, kad krikštas buvo surengtas jau per pačią pirmą krikščionių bendruomenės sueigą? Ten apaštalas Petras pasakė ir kalbą, kurioje paaiškino šios ceremonijos svarbą (Apd 2:​38, 40, 41). Vėliau ir apaštalas Paulius rašė, kad mokymas „apie krikštus“ neatsiejamas nuo „pradinio mokslo apie Kristų“ (Hbr 6:​1, 2). Gal atrodo, kad krikšto tema nesudėtinga. Tačiau ją gerai perprasti svarbu. Kodėl?

2. Kodėl svarbu gerai permanyti mokymą apie krikštą?

² Kaip namui būtinas tvirtas pamatas, taip tikėjimas remiasi geru pagrindinių Biblijos mokymų supratimu. Prie jų priklauso ir mokymas apie krikštą. Jį permanyti svarbu visiems – tiek norintiems krikštytis, tiek pasikrikštijusiems prieš daugelį metų. Tad straipsnyje aptarsime, (1) kokia yra krikšto reikšmė, (2) kaip jis rengiamas (3) ir kodėl mes krikštijami Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu.

KRIKŠTO REIKŠMĖ

3. Ką liudija tavo krikštas?

³ Krikštydamasis parodai, kad įtikėjai viskuo, kas Biblijoje rašoma apie Dievą Jehovą ir jo Sūnų Jėzų Kristų, kad atgailavai dėl savo nuodėmių, suderinai savo gyvenseną su Dievo valia, pripažįsti Jėzų jo paskirtu Gelbėtoju ir kad maldoje pasižadėjai tarnauti Dievui drauge su jo organizacija. Davęs tokį pasiaukojimo įžadą ir pasikrikštijęs, tu pradedi eiti keliu, vedančiu į amžiną gyvenimą.

4. Ką krikštas vaizduoja? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁴ Krikštas yra visiškas panardinimas į vandenį.a Tai tarsi palaidojimo simbolis. Asmuo „miršta“ ta prasme, kad palieka ankstesnį gyvenimo būdą. O iš vandens iškeliamas jis tarsi prisikelia naujam gyvenimui, kuriame svarbiausia yra Dievo valios vykdymas. (Palygink su Kolosiečiams 2:12.)

5. Kuo pasirengimas krikštui primena Nojaus laivo statybą? (1 Petro 3:​18–21)

⁵ Perskaityk 1 Petro 3:​18–21. Tam tikra prasme pasirengimas krikštui primena Nojaus laivo statybą. Jei dar tik pradedi semtis žinių apie Jehovą, gali atrodyti, kad kelias į krikštą bus ilgas ir sunkus. Panašiai ir Nojus turėjo nemažai darbo statydamas milžinišką laivą. Ar verta stengtis? Nojui tikrai vertėjo. Laivo projektą jis gavo iš paties Dievo ir turėjo tiksliai jo laikytis, kad išsigelbėtų per tvaną. Stipraus tikėjimo vedamas ir Jehovos padedamas, Nojus klusniai darbavosi ir laivą sėkmingai užbaigė. Panašiai ir su krikštu. Kaip ir Nojus, tu tikrai gali atlikti visa, ką Dievas paliepė (Pr 6:22).

6. Kokia prasme krikštas gelbsti?

⁶ Anot Petro, krikštas tave gelbsti (1 Pt 3:21). Suprantama, vien panardinimas į vandenį negarantuoja išgelbėjimo ir nenuplauna nuodėmių. Nuodėmes nuvalo vien Jėzaus Kristaus kraujas (1 Jn 1:7). Tačiau krikštas yra vienas Dievo nurodytų būtinų žingsnių. Jis atstoja „prašymą, kad Dievas suteiktų švarią sąžinę“. Jehova tą prašymą mielai patenkins. Tokia prasme krikštas tave ir gelbsti, arba veda į amžiną gyvenimą.

KAIP KRIKŠTAS RENGIAMAS

7. Kaip rengiamas krikštas?

⁷ Apie pačią krikšto procedūrą Biblijoje rašoma nedaug – tik tiek, kad tai yra visiškas panardinimas į vandenį. Tačiau joje yra nemažai principų, padedančių krikštui pasiruošti. Pavyzdžiui, jos pamokymai leidžia suprasti, kokia yra derama krikšto apranga, taip pat koks elgesys pritinka krikštą stebintiems asmenims (1 Kor 14:40; 1 Tim 2:9). Šiandien dažniausiai krikštija vyresnieji, nors tai nėra išimtinė kurio nors brolio privilegija (1 Kor 1:​14, 15). Ir krikštas galioja nepriklausomai nuo to, ar jį stebi daug ar mažai žmonių (Apd 8:36).

8. Kokie klausimai užduodami prieš krikštą ir kodėl? (Apaštalų darbų 2:​38–42; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ Kaip rašoma Biblijoje, į išgelbėjimą veda lūpomis išpažintas tikėjimas (Rom 10:​9, 10). Tad visiškai pritinka ir per krikštą, išgelbėjimui būtiną sąlygą, išpažinti tikėjimą lūpomis. Štai todėl pasirengusių krikštytis prašoma atsakyti į du reikšmingus klausimus. Pirmas toks: „Ar atgailavai už savo nuodėmes, pasiaukojai Jehovai ir pripažįsti, kad išgelbėtas būsi per Jėzų Kristų?“ Šiame klausime paminėti žingsniai, kuriuos žmogus žengė krikštui ruošdamasis. Panašiai ir Petras per Penkiasdešimtines ragino klausytojus atgailauti ir krikštytis. Antras klausimas toks: „Ar supranti, kad pasikrikštijęs tapsi Jehovos liudytoju ir priklausysi prie organizacijos, kuriai vadovauja Dievas?“ Šis klausimas primena, kad savo pasiaukojimo įžadą vykdome klausydami Jehovos organizacijos vadovavimo ir tarnaudami jam drauge su bendratikiais, panašiai kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:​38–42.) Žmogaus teigiamas atsakymas į abu klausimus patvirtina, kad jis pasirengęs krikštytis.

9. Ką reikia daryti norint pelnyti Dievo palankumą?

⁹ Galbūt dar prieš sužinodamas Biblijos tiesą gyvenai dorai ir nedarei jokių sunkių nuodėmių. O gal užaugai liudytojų šeimoje ir tėvai nuo mažens įskiepijo meilę Jehovai. Kodėl vis tiek turi atgailauti ir krikštytis? Todėl, kad tik šitaip gali pelnyti Dievo palankumą. Visi iki vieno privalome pripažinti, kad paveldėjome nuodėmę ir kad ji mus atskyrė nuo Dievo (Ps 51:5). Semdamiesi iš Biblijos žinių nusprendžiame siekti nebe savo asmeninių užmojų, o vykdyti Jehovos valią. Atgailaujame dėl visų savo klaidų ir visiškai pasikeičiame – pradedame gyventi taip, kaip patinka mūsų dangiškajam Tėvui. Tada jau galime krikštytis (Apd 3:19).

10. Ką turėtum daryti, jei seniau buvai pakrikštytas pas kitus?

¹⁰ Net jeigu jau buvai pakrikštytas pas kitus, norėdamas tapti Jehovos liudytoju turi vėl krikštytis. Kodėl? Todėl, kad anuomet dar stokojai žinių apie Jehovą ir Jėzų. Ir net jeigu jau buvai sakęs pasiaukojimo Dievui maldą, tai padarei dar iki galo nesuvokdamas, kokia išties yra jo valia. Antai kai Paulius Efeze susitiko keletą vyrų, kurie pasikrikštijo dar menkai išmanydami krikščionybės mokslą, jis nurodė jiems krikštytis iš naujo (Apd 19:​1–5).b Taip ir šiandien krikštas galioja tik tada, jeigu žmogus žengė šį žingsnį aiškiai suvokdamas Dievo valią.

„TĖVO, SŪNAUS IR ŠVENTOSIOS DVASIOS VARDU“

11. Ką reiškia Jėzaus nurodymas „krikštykite [...] Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu“? (Mato 28:​18–20)

¹¹ Jėzus liepė, kad nauji jo mokiniai būtų krikštijami „Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu“. (Perskaityk Mato 28:​18–20.) Ką jis turėjo omenyje? Biblijoje žodis „vardas“ neretai reiškia asmens reputaciją. Taip pat gali reikšti valdžią ir padėtį. Tad nurodymas krikštyti „Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu“ yra tiesiog įgaliojimas tai daryti. Kas nori krikštytis, aišku, irgi turi gerai suvokti Tėvo ir Sūnaus padėtį, taip pat šventosios dvasios vaidmenį.

12. Kodėl esame krikštijami Tėvo vardu? (Apreiškimo 4:11; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹² „Tėvo [...] vardu.“ Gerai suprantame, kad Jehova yra mūsų dangiškasis Tėvas, gyvybės Davėjas. Jis visagalis Dievas, visa ko Kūrėjas. (Perskaityk Apreiškimo 4:11.) Taip pat jis mūsų maldų klausytojas (Ps 65:2). Tad pagarbiai kreipiamės į jį vardu ir jo vardą skelbiame kitiems žmonėms. Tie, kas klausėsi Petro per Penkiasdešimtines, Dievo vardą žinojo. Tačiau jie turėjo suprasti kai ką daugiau – kad Jehova iš didelės meilės siuntė Jėzų Kristų atverti kelio į amžiną gyvenimą (Rom 5:8).

13. Kodėl esame krikštijami Sūnaus vardu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹³ „Sūnaus [...] vardu.“ Kas nori krikštytis, turi pripažinti Jėzaus padėtį, būtent, kad jis yra Dievo viengimis Sūnus. Jėzus yra ir vienintelis „kelias“ žmonėms susitaikyti su Jehova (Jn 14:6). Taip pat jis mūsų Išpirkėjas. Jėzus pasiaukojo, kad būtume išgelbėti iš nuodėmės ir mirties. Tai suvokdami stengiamės sekti jo pavyzdžiu – ne tik krikštytis, bet ir gyventi kaip jis (1 Jn 2:6). Pavyzdžiui, uoliai skelbiame gerąją naujieną ir nesiduodame nuo šio darbo atitraukiami (Lk 4:43). Dievo valią ištikimai vykdome, net jei dėl to mus persekioja (2 Tim 3:12). Jėzus yra mūsų „bendruomenės [...] galva“, todėl mielai klausome jo paskirtų vadovų ir ganytojų (Ef 4:​8, 11, 12; 5:23).

14. a) Kodėl esame krikštijami šventosios dvasios vardu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.) b) Kaip dar krikštijami pateptieji? (Skaityk rėmelį.)

¹⁴ „Šventosios dvasios vardu.“ Taip pat žinome tiesą apie šventąją dvasią. Tai nėra asmuo ar Trejybės dalis, o Dievo veikiamoji jėga. Pripažįstame, kad šventoji dvasia įkvėpė pranašus ir Biblijos rašytojus perduoti žinias nuo Dievo, todėl reguliariai skaitome Bibliją ir vadovaujamės jos mokymais (2 Pt 1:​20, 21). Taip pat saugomės sunkiai nusidėti, nes dėl to ir mes patys, ir bendruomenė nebegautume Dievo šventosios dvasios (Ef 4:30).

15. Koks turi būti mūsų nusistatymas?

¹⁵ Jeigu jau esi pasikrikštijęs, stenkis kuo geriau įsisavinti mokymą „apie krikštus“c ir laikytis Jehovai duoto pasiaukojimo įžado. O kaip, jei dar nesi pasikrikštijęs? Gal kas nors tave sulaiko nuo šio žingsnio? Tolesniame straipsnyje aptarsime, kaip gali siekti tikslo pasikrikštyti.