Kaip palaikyti gerus santykius su giminaičiais

1–2. Kaip galėjo pasikeisti mūsų santykiai su artimaisiais, kai sužinojome tiesą?

VIENAM vyrui, panorusiam likti su Jėzumi, jis pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok jiems visa, ką Jehova tau padarė“ (Mk 5:19). Jėzus žinojo, kad žmonės noriai dalijasi geromis naujienomis su artimaisiais.

² O kaip tu reagavai, sužinojęs tiesą? Be abejo, su užsidegimu pasakojai apie tai savo giminaičiams. Bet tikriausiai ne visi atsiliepė palankiai. Gal dabar matai, kad net per daug primygtinai juos įtikinėjai ir todėl susilaukei neigiamo atsako. Kaip galėtum išlaikyti arba atkurti su jais gerus santykius?

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Šiame straipsnyje aptarsime, (1) kodėl turėtume rodyti giminaičiams dėmesį, net jeigu jie abejingi tiesai, (2) kas padės įžvelgti jų priešiškumo priežastis, (3) kaip mūsų viltinga nuostata ir kantrybė gali paskatinti juos susidomėti tiesa ir (4) kaip galime juos patikinti savo meile.

ĮSIJAUSKIME Į ARTIMŲJŲ SITUACIJĄ

4. Kaip Jėzus žiūrėjo į gerajai naujienai abejingus žmones?

⁴ Jėzus tikėjosi, kad ir abejingi jo skelbiamai žiniai žmonės galiausiai apsigalvos. Jis prilygino save vynuogininkui, kantriai gaivinančiam nevaisingą vynmedį (Lk 13:​6–9). Tarsi tas vynuogininkas, Jėzus trejus su viršum metų nenuilsdamas ugdė tautiečių žydų tikėjimą. Kas padėjo jam nenustoti vilties? Meilė ir atjauta žmonėms.

5. Kodėl Jėzui buvo gaila tautiečių?

⁵ Jėzus gerai suprato apgailėtiną tautiečių būklę, mat religiniai vadovai nepadėjo jiems išsiugdyti tvirto tikėjimo Dievu. Dvasine prasme kalbant, žmonės buvo apleisti „lyg avys be piemens“ (Mk 6:34). Paskutinėmis gyvenimo žemėje dienomis Jėzus iki ašarų susigraudino dėl Jeruzalės, žinodamas, kad diduma miesto gyventojų dėl netikėjimo praras gyvybę (Lk 19:​41–44). Jeigu panašiai stengiamės įsijausti į savo artimųjų padėtį, nepristigsime motyvacijos dalytis su jais paguodos žinia iš Biblijos.

6. Kodėl su giminaičiais turime būti kantrūs? (Galatams 6:9)

⁶ Perskaityk Galatams 6:9. Jeigu mūsų įsitikinimai artimųjų nedomina, turėtume būti kantrūs ir nepaliauti daryti jiems gera. Neretai ilgokai užtrunka, kol žmogus supranta prieštaravęs be pagrindo ir patiki Biblijos žinia. Gal ir pats seniau buvai vienas iš tų, kurie gyvena „be vilties ir be Dievo“ (Ef 2:12). Jei taip, esi dėkingas bendratikiui, padėjusiam tau stoti į tiesos kelią. Argi nesinori pasistengti ir dėl savo namiškių dvasinės gerovės?

STENKIS ĮŽVELGTI PRIEŠIŠKUMO PRIEŽASTIS

7. Kodėl Jėzaus broliai galėjo juo netikėti?

⁷ Jėzaus broliai tikriausiai girdėjo, kokius stebuklus Jėzus daro Galilėjoje (Lk 4:​14, 22–24). Bet vis tiek ilgokai juo netikėjo (Jn 7:5). Kodėl? Biblijoje apie tai nerašoma. Bet joje paminėtos bent dvi priežastys, dėl kurių žydai nesiryždavo tapti Jėzaus sekėjais. Vieni bijojo aplinkinių priešiškumo ir persekiojimo (Jn 9:​18–22). Kiti niekaip negalėjo suvokti, kaip šis nuo mažens pažįstamas paprastas izraelitas galėtų tapti Dievo atstovu (Mk 6:​1–4). Panašiai gal atrodė ir Jėzaus broliams. Ar negalėtų minėtos priežastys būti ir mūsų giminaičiams kliūtis įsiklausyti į žinią iš Biblijos?

8. Ką gali pamanyti mūsų giminaičiai?

⁸ Pagalvok, kas lemia tavo giminaičių žodžius ir veiksmus. Galimas dalykas, Jėzaus broliai buvo tarp tų artimųjų, kurie sakė, kad jis „neteko proto“ (Mk 3:21). Kodėl jie galėjo taip pamanyti? Kontekstas rodo, kad Jėzus tarnybai aukojo daug laiko ir kartais neturėjo kada pavalgyti (Mk 3:20). Gal, giminaičių požiūriu, jis elgėsi fanatiškai? Visai tikėtina, kad jie taip manė. Mūsų artimiesiems irgi gali pasirodyti, kad esam pernelyg pasinėrę į religinę veiklą. Jei taip, pasistenkime parodyti, kad mums rūpi ne vien tikėjimo reikalai.

9. Kaip galime paskatinti artimuosius pakeisti požiūrį į Jehovos liudytojus? (1 Petro 3:​1, 2; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁹ Liudyk geru elgesiu. Jei su giminaičiais kalbamės ir elgiamės maloniai, jų požiūris į mus gali pasikeisti. (Perskaityk 1 Petro 3:​1, 2.) Tarkim, kai žmona išeina į sueigą ar į tarnybą, vyras galbūt jaučiasi vienišas. Tad būtų supratinga pakoreguoti dvasinės veiklos tvarkaraštį, kad liktų daugiau laiko praleisti su savo antrąja puse. Pavyzdžiui, tarnybai galima skirti metą, kai vyras užsiėmęs kokiais nors darbais arba kai jo nėra namie. Jeigu sesė bus lanksti ir dėmesinga, sutuoktinio požiūris į Jehovos liudytojus galbūt pasikeis.

10. Ko pasimokome iš Jėzaus reakcijos į priekaištus?

¹⁰ Nesistenk paneigti kiekvieno priekaišto. Kai Jėzų išvadino rijūnu ir vyno gėrėju, jis nemėgino žūtbūt nuo tų kaltinimų apsiginti. Tiesiog pasakė, kad tiesa akivaizdi iš jo darbų (Mt 11:19). Ir nepelnyti kitų priekaištai nebuvo kliūtis Jėzui džiaugtis gyvenimu. (Palygink su Jono 2:​2, 6–10.) Panašiai ir tu nesistenk kaskart atsikirtinėti ir įrodinėti savo teisumo. Tegul giminaičiai patys mato, kad džiaugiesi prasmingu, laimingu gyvenimu. Tada jie supras, kad apie mus prikalbama daug netiesos.

BŪK KANTRUS IR NENUSTOK VILTIES

11. Kaip Jėzus elgėsi su broliais, nors jie ir netikėjo?

¹¹ Evangelijos rodo, kad Jėzus su broliais elgėsi labai kantriai. Jie tikriausiai matė, kaip Jėzus per vestuves Kanoje padarė pirmąjį stebuklą (Jn 2:​11, 12). Nors juo netikėjo, Jėzus nenutraukė su jais ryšių. Antai pasakojama, kad ir praėjus maždaug trejiems metams nuo anų vestuvių Jėzus maloniai kalbėjosi su broliais (Jn 7:​5–8).

12. Kas teikia vilties, kad giminaičių požiūris pasikeis?

¹² Žinome, kad Jehova yra labai gailestingas, tad niekada nepraraskime vilties, kad mūsų giminaičiai įsiklausys į Biblijos žinią. Kai klaidingos religijos pražus, jie tikriausiai prisimins, kad apie tai buvom kalbėjęa (Apr 17:16). Kaip džiaugsimės, jeigu jie nuspręs stoti į tikrojo Dievo pusę prasidėjus didžiajam suspaudimui! Tad jeigu giminaičiai patiria kokių nors sunkumų, ištieskime pagalbos ranką. Patyrę mūsų nuoširdžią meilę ir gerumą, jie galbūt palankiau žiūrės ir į Biblijos tiesas.

RODYK MEILĘ

13. Kokio įspūdžio giminaičiams neturėtume sudaryti?

¹³ Nors nemažai laiko skiriame Jehovos tarnybai, neturėtume sudaryti artimiesiems įspūdžio, kad jie mums nerūpi (Mt 7:12). Aptarkime kelis pasiūlymus, kaip galime parodyti jiems dėmesį.

14–15. Kaip galime rodyti dėmesį giminaičiams? Pateik pavyzdį.

¹⁴ Palaikyk ryšį ir patikink savo meile. Kad giminaičiai nesijaustų ignoruojami, su jais vis susisiekime. Pavyzdžiui, parašykime žinutę ir nusiųskime nuotraukų iš atostogų, kelionės ar pobūvio su bičiuliais. Pamaloninkime juos kuklia dovanėle ar maloniu laišku. Taip parodysime, kad norime palaikyti draugiškus ryšius.

¹⁵ Armėnijoje gyvenančios sesės Anos giminaičiai neretai sueina draugėn, ypač per gimtadienius ir kitas šventes. Kai Ana tapo Jehovos liudytoja, jie ėmė nerimauti, ar naujasis tikėjimas Anos nuo jų neatitolins. Taip pat kokį poveikį jis turės pačios Anos ateičiai. Kaip Ana tuos būgštavimus išsklaidė? „Lankydamasi pas giminaičius papasakoju, kas mano gyvenime nauja ir ką mėgstu veikti. Taip pat kviečiuosi juos pas save ir supažindinu su draugais. Todėl dauguma giminaičių juos pažįsta ir mielai su jais bendrauja.“ Ana priduria: „Daugelis artimųjų sako, kad esu laiminga ir kad dėl manęs nebesijaudina.“

16. Kaip Jėzus parodė dėmesį Jokūbui? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

¹⁶ Domėkis jų gyvenimu. Po prikėlimo Jėzus susitiko su savo broliu Jokūbu (1 Kor 15:7). Įsivaizduok, kaip šis pasijautė matydamas, kad Jėzus jį myli. Tikriausiai būtent tas susitikimas galutinai įtikino Jokūbą, kad Jėzus yra Mesijas. Matyt, paskui Jokūbas ir kitiems giminaičiams padėjo suvokti, kad Jėzus buvo siųstas Dievo (Apd 1:14).b

17. Kaip galime taikyti pamokymą iš Romiečiams 12:15? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ Perskaityk Romiečiams 12:15. Jeigu palaikome savo giminaičius tiek džiugiais, tiek liūdnais gyvenimo momentais, jų požiūris į mus galbūt pasikeis.c Pavyzdžiui, pasveikinkime juos dovanėle, kai susilaukia kūdikio. O kai netenka artimo žmogaus, paguoskime, pasiūlykime praktinę pagalbą ar bent pareikškime užuojautą atviruku. Ir, žinoma, vis aplankykime ar kitaip susisiekime, ypač kai patiria didelių sunkumų.

18. Kaip galime sekti Andriejaus pavyzdžiu?

¹⁸ Supažindink juos su bendratikiais. Supratęs, kad Jėzus yra Mesijas, Andriejus apsidžiaugė ir tuoj pat atvedė pas jį savo brolį Petrą (Jn 1:​40–42). Ar galėtum daryti panašiai? Pavyzdžiui, retkarčiais pakviesti giminaitį į sueigą ar papietauti drauge su mūsų bendratikiais? Susipažinęs su liudytojais, jis pamatys, kad jie yra normalūs, geri žmonės.

19. Net jei giminaičiai nepritaria mūsų įsitikinimams, kaip turėtume su jais elgtis? (1 Petro 3:15)

¹⁹ Perskaityk 1 Petro 3:15. Giminaičiai ne visada supranta, kodėl nedarome to ar ano, bet jie pastebi mūsų malonų, pagarbų elgesį. Taip pat kad stengiamės, kiek įmanoma, skirti jiems dėmesio ir laiko, net jei tam tikromis progomis ir negalime būti drauge. Nors nedalyvaujame jų švenčiamose religinėse šventėse bei apeigose, aplankome kitu metu, pakviečiame vaišių ar šiaip pradžiuginame kokia dovanėle.

IŠSAUGOK OPTIMISTIŠKĄ NUSITEIKIMĄ

20. Kodėl Jokūbo patirtis nuteikia optimistiškai?

²⁰ Prisimink, kad nors Jokūbas ne iškart patikėjo Jėzumi, vėliau vis dėlto tapo krikščioniu, bendruomenės šulu (Gal 1:​18, 19; 2:9). Tačiau net ir nebūdamas Jėzaus sekėju jis, regis, dėjosi jo mokymus į galvą. Užtat jo laiške galime įžvelgti nemažai aliuzijų į Kalno pamokslą.d

21. Kodėl turime neprarasti viltingo nusiteikimo?

²¹ Tad jeigu ir nepavyksta laimėti giminaičių prielankumo ar sudominti jų Biblijos tiesa, nenustokime vilties. Juk rodydami gerumą ir meilę sekame savo gailestingojo Dievo Jehovos ir jo Sūnaus Jėzaus pavyzdžiu (Lk 6:​33, 36). Ilgainiui mūsų elgesio paskatinti artimieji galbūt pakeis požiūrį. Ko gero, jie prisimins ir Biblijos pranašystes, apie kurias jiems kalbėjome. Jei būsime kantrūs ir viltingai nusiteikę, galbūt kai kurie giminaičiai galiausiai stos į tikrojo Dievo garbintojų gretas.