49 PETRAS
Jis tapo tvirtas lyg uola
SUSIPAŽINĘS su Simonu, Jėzus davė jam naują vardą. „Simonai, Jono sūnau, – tarė jis, – nuo šiol būsi vadinamas Kefu.“ Vardas „Kefas“ tikriausiai reiškia „uolos luitas“ – kaip ir vardas „Petras“. Kodėl Jėzus parinko būtent tokį vardą? Akmens luitai yra gera statybinė medžiaga – tvirta ir patvari. Tad Jėzus, ko gero, leido suprasti, kad Petras taps tvirtas lyg uola, bus drąsus ir stiprins savo bendratikius.
Ar Petras tokiu žmogumi ir tapo? Kaip skaitėme 45 skyriuje, kartais jis pasiduodavo abejonėms ir baimėms. Tačiau Jėzus tikėjo savo draugu – neabejojo, kad laikui bėgant jis taps drąsus.
Prisikėlęs iš mirties, Kristus davė savo apaštalams svarbią užduotį – skelbti gerąją naujieną. Petras ją vykdė entuziastingai. Taip pat įvairiomis aplinkybėmis rodė drąsą. Pavyzdžiui, per vieną didžiųjų švenčių Jeruzalėje, atsistojęs prieš tūkstantinę minią, žydams jis tiesiai, be užuolankų pasakė, kad jie kalti dėl Mesijo mirties. Petro kalba „vėrė žmonėms širdį“ ir paskatino atgailauti. Tą pačią dieną maždaug 3000 vyrų ir moterų pasikrikštijo – tapo Jėzaus sekėjais.
Kaip Jėzus buvo nusakęs, Petras tapo drąsiu ir tvirto tikėjimo žmogumi.
Apie evangelizacijos darbą sukosi visas Petro gyvenimas. Jėzus patikėjo jam „Karalystės raktus“ – įgaliojo trims žmonių grupėms atverti galimybę išgirsti gerąją naujieną ir taip suteikti jiems viltį valdyti kartu su juo dangaus Karalystėje. Petras pasirodė esąs drąsus ir nešališkas: iš pradžių gerąją naujieną skelbė žydams, paskui – samariečiams, galiausiai – kitataučiams. Jis keliavo į įvairius kraštus, kartais lydimas žmonos, garsino Dievo Karalystę ir stiprino bendratikius. Apaštalas buvo nuvykęs net į tolimąjį Babiloną ir ten apsigyvenęs.
Dirbdamas Jėzaus patikėtą darbą, Petras patyrė daug sunkumų ir sulaukė priešiškumo. Jis ir kiti apaštalai, pavyzdžiui, ne kartą buvo atsidūrę kalėjime. Sykį, kai religiniai vadovai liepė jiems nustoti skelbti Jėzaus vardu, Petras atsakė: „Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių.“ Po šitų žodžių apaštalus buvo liepta nuplakti. Nors ir skaudžiai nubausti, jie nenustojo skelbti gerosios naujienos apie Karalystę ir apie Jehovos paskirtą jos Karalių Jėzų Kristų.
Priešininkai buvo pasiryžę žūtbūt sustabdyti evangelizacijos darbą. Kaip skaitėme ankstesniame skyriuje, priešiškai nusiteikę žydai nužudė Steponą. Nuo to skaudaus įvykio praėjus maždaug dešimtmečiui, buvo nukirsdintas apaštalas Jokūbas, Petro draugas. Jo egzekutorius Erodas pamatęs, kad žydams tai patiko, įsakė suimti ir Petrą. Apaštalą surakino grandinėmis, uždarė į kalėjimo kamerą ir jo saugoti pastatė sargybą. Petras žinojo, kad jo laukia pančiai ir mirtis – tai jam davė suprasti Jėzus, prieš grįždamas į dangų. Apaštalas galbūt svarstė: ar tik dabar nesipildo Jėzaus žodžiai?
Naktį kalėjime netikėtai pasirodė angelas. Jis pažadino Petrą ir, išlaisvinęs iš grandinių, išvedė iš kameros. Sekdamas paskui angelą, Petras praėjo pro sargybą, pro didžiulius vartus ir išėjo tiesiai į gatvę. Atsidūręs laisvėje, jis galėjo iškart bėgti iš Jeruzalės, kad kareiviai jo nesučiuptų, tačiau patraukė ten, kur bendratikiai rinkdavosi garbinti Jehovos; šie susirinkę tuo metu meldėsi. Galime tik įsivaizduoti, kaip Petras brolius ir seses pradžiugino. Jie buvo labai padrąsinti.
Petras nepamiršo savo Viešpaties įsakymų: „Stiprink savo brolius“ ir: „Maitink mano aveles“ (Lk 22:32; Jn 21:17). Jis buvo drąsus gerosios naujienos skelbėjas ir, kur tik keliavo, stiprino bendratikius. Aišku, Petras nebuvo tobulas ir darė klaidų. Štai sykį jis pasidavė aplinkinių spaudimui ir už tai iš kito apaštalo sulaukė priekaištų. Savo klaidą jis nuolankiai pripažino ir iš jos pasimokė. Petras ir toliau savo bendratikius stiprino. Dievo dvasios įkvėptas jis parašė jiems du laiškus, kurie dabar yra Biblijos dalis. Po kelių dešimtmečių ištikimos tarnystės apaštalą vėl suėmė ir įkalino; šįkart, deja, jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Petras, kaip Jėzus ir sakė, tapo tvirtas lyg uola – jo tikėjimo ir drąsos niekas nepalaužė.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Petras šiuo savo gyvenimo tarpsniu rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Jėzus davė Petrui „Karalystės raktus“. Kaip apaštalas juos panaudojo? (Mt 16:18, 19; ijwbq straipsnis 124, pstr. 1–5) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija. Žinią apie Karalystę Petras skelbė žydams Jeruzalėje, samariečiams Samarijoje ir kitataučiams Cezarėjoje.
2. Iš kur žinome, kad Petras buvo nešališkas dar prieš sutikdamas Kornelijų, ne žydų tautybės vyrą? (Apd 10:5–7, 23; bt p. 69, pstr. 1, išn.) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Vietovė, kur senovėje buvo Jopė.
3. Iš ko galime spręsti, kad Petras, apaštalo Pauliaus supeiktas, pasitaisė? (w17.04 p. 26–27, pstr. 15–17)
4. Kodėl Petras nusprendė apsigyventi Babilone? (it „Nelaisvė“, pstr. 24)
Pamąstyk ir pasimokyk
Petras žmonių miniai Jeruzalėje kalbėjo drąsiai, sykiu pagarbiai. Kokiose situacijose mums ypač svarbu būti drąsiems ir pagarbiems?
Nors Petras buvo apaštalas, jis nuolankiai leidosi Pauliaus pataisomas. Iš ko bus matyti, kad šiuo atžvilgiu sekame Petro pavyzdžiu? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis dar aplinkybėmis mums gali prireikti tokios drąsos kaip Petro šiame pasakojime?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Kodėl, perskaitęs šį pasakojimą, galiu džiaugtis, kad Petras yra išrinktas būti vienu iš Jėzaus bendravaldžių?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Petras pasitikėjo Jehova ir nugalėjo savo baimes. Kokiomis aplinkybėmis mums gali būti naudingas jo pavyzdys?
Kokių vertingų pamokų galime įžvelgti skaitydami Apaštalų darbų 10 skyrių?
„Dievas nėra šališkas“ (internetinė rubrika „Idėjos Biblijos studijoms“)