48 STEPONAS
Jis buvo kupinas tikėjimo ir šventosios dvasios
STEPONO gyvybei gresia pavojus. Jam buvo mesti rimti kaltinimai ir dabar jis stovi Sinedriono, aukščiausiosios žydų teismo tarybos, akivaizdoje. Tas pats teismas prieš kelis mėnesius nuteisė mirti Jėzų Kristų ir Steponas supranta, kad jo tikriausiai laukia toks pat nuosprendis. Nepaisant to, jo veidas „tarsi angelo“ – jis spinduliuoja ramybe. Kaip Steponas, paprastas žmogus, galėjo mirtino pavojaus akivaizdoje būti toks ramus? Galbūt buvo kas teikia jam drąsos?
Biblijoje Steponas apibūdintas kaip „tikėjimo ir šventosios dvasios kupinas vyras“. Apaštalai Jeruzalėje buvo jam patikėję rūpintis bendratikių būtinomis reikmėmis. Vieną dieną grupelė fanatiškai nusiteikusių žydų pradėjo su Steponu ginčytis. Steponas kalbėjo su tokia įtaiga, kad priešininkai nesugebėjo jo nuginčyti. Galiausiai jie įpykę sučiupo jį ir nuvedė į Sinedrioną. Steponui buvo iškelti sunkūs kaltinimai ir jo gyvybė atsidūrė teismo tarybos rankose.
Steponas tikriausiai žinojo Jėzaus žodžius, kuriais jis patikino savo sekėjus: „Kai jus ves perduoti valdžiai, nepradėkite iš anksto nerimauti, ką kalbėsite. Kas tą valandą bus jums duota, tai ir sakykite, nes kalbėsite ne jūs, o šventoji dvasia“ (Mk 13:11). Taigi jeigu Steponas iš tiesų tuos žodžius žinojo, jie įkvėpė jam drąsos. O dėl to, kad Jehova suteikė jam savo šventosios dvasios, jis buvo neįtikimai ramus – toks, kad Sinedriono nariams atrodė tarsi angelas.
Sinedriono narių buvo 71, visi jie – įtakingi vyrai, tautos religiniai vadovai. Jie posėdžiavo didingoje salėje, sėdėdami plačiu pusračiu trimis eilėmis; viską, kas buvo sakoma nagrinėjant bylas, užrašinėjo du raštininkai. Steponą priešininkai apkaltino piktžodžiavimu prieš Mozės Įstatymą ir prieš šventyklą. Už tai grėsė mirties bausmė. Vyriausiasis kunigas Kajafas pareikalavo Steponą į kaltinimus atsakyti.
Steponas prabyla. Savo kalboje jis apžvelgia Dievo tautos istoriją, pradėdamas nuo Abraomo. Paskui pereina prie Juozapo – pamini, kad šis buvo savo brolių, Izraelio patriarchų, persekiojamas. Tada ima kalbėti apie Mozę – labai pagarbiai – ir primena, kad tauta neklausė jo vadovavimo. Savo kalboje Steponas apie Mozę pamini dalykų, kurių nėra užrašyta hebrajiškuosiuose raštuose.
Stepono kalba liudijo apie jo didelę pagarbą Įstatymui, taip pat Padangtei ir šventyklai, kurias Jehova buvo liepęs pastatyti. Steponas dar atkreipė dėmesį į tai, kad tauta nuolat maištavo prieš Dievo siųstus atstovus.
Steponas gynė savo tikėjimą akivaizdoje teisėjų, kurie jau iš anksto buvo nusprendę pasmerkti jį mirčiai.
Steponas, ko gero, nujautė, kad gailestingumo iš šių kietaširdžių vyrų nesulauks. Todėl Jehovos šventosios dvasios įdrąsintas, savo kalbą užbaigė smerkiamu nuosprendžiu. Sinedriono narius jis pavadino kietasprandžiais, kurie, kaip ir jų protėviai, visada priešinosi šventajai dvasiai. Galiausiai Steponas tiesiai pasakė, kad jie išdavė ir nužudė Teisųjį – tą, apie kurį pranašavo Mozė ir kiti pranašai, – tai yra Jėzų, Mesiją.
Sinedriono nariai negalėjo to klausytis ir iš įniršio „ėmė griežti dantimis“. Kad Steponą sustiprintų, Jehova siuntė jam regėjimą. Štai ką Steponas matė: „Regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje.“ Išgirdę tai, Sinedriono nariai tiesiog įsiuto. Tie žodžiai jiems tikriausiai buvo pažįstami. Prieš kelis mėnesius, kai jie teisė Jėzų, šis pasakė: „Ateityje matysite Žmogaus Sūnų sėdintį Galingojo dešinėje“ (Mt 26:64). Stepono žodžiai liudijo, kad tai, ką apie save sakė Jėzus, išsipildė: dabar jis yra šalia Jehovos.
Pykčio apakinti, Sinedriono nariai užpuolė Steponą, išsivarė už miesto ir ėmė mėtyti akmenimis. Steponas, tikriausiai vis dar matydamas Jėzų regėjime, paprašo jį priimti jo dvasią. Tada ištaria Jehovai savo paskutinį prašymą: „Nekaltink jų dėl šitos nuodėmės.“ Steponas užmigo mirties miegu. Jis, pirmasis krikščionių kankinys, liko ištikimas savo Viešpačiui iki galo. Bet vienas vyras, stebėjęs Stepono egzekuciją ir jai pritaręs, nepamiršo paskutinių jo ištartų žodžių. Apie tą vyrą pakalbėsime 50, 51 ir 53 skyriuose.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Steponas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kodėl prireikė paskirti Steponą ir kitus „kupinus dvasios ir išminties“ vyrus skirstyti maisto bendruomenėje? (Apd 6:3–5; bt p. 41, pstr. 17–18) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija
2. Ką savo kalboje Steponas paminėjo apie Mozę, ko niekur kitur Biblijoje nepaminėta? (bt p. 48, pstr. 13, išn.)
3. Kas įgalino Steponą sunkioje situacijoje išlikti ramų? (w18.10 p. 32)
4. Ar Stepono žodžiai, užrašyti Apaštalų darbų 7:59, reiškia, kad jis meldėsi Jėzui? (w05 1/1 p. 31)
Pamąstyk ir pasimokyk
Steponas buvo vyras, kupinas „tikėjimo ir šventosios dvasios“, taip pat „malonės ir galios“, tačiau mielai ėmėsi paprastos užduoties – skirstyti maistą (Apd 6:2, 5, 8). Kaip jo pavyzdžiu gali sekti gabūs ar atsakingų pareigų bendruomenėje turintys broliai? (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Steponas meldėsi už savo egzekutorius. Kaip mes galime parodyti, kad mylime tuos, kurie mums priešiški ar net mus persekioja? (Mt 5:44–48)
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Stepono drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Kodėl galiu džiaugtis, kad Steponas yra išrinktas būti vienu iš Jėzaus bendravaldžių?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Steponas savo tikėjimą gynė drąsiai ir pagarbiai. Kuo mums naudingas jo pavyzdys?
„Steponas, malonės ir galios kupinas vyras“ (bt p. 47–50, pstr. 9–19)
Kaip Jehovos tarnai persekiojami rodo tokią kaip Stepono drąsą?