44 JONAS KRIKŠTYTOJAS
Jis paruošė kelią Mesijui
JAU daug amžių Dievas nebuvo siuntęs pranašų, kad paprotintų savo tautą. Bet štai vieną dieną vyras vardu Jonas ėmė skelbti jo įkvėptą žinią. Jonas gyveno Judėjos dykumoje – uolingoje dykynėje, kur knibždėjo skorpionų ir gyvačių, kur bastėsi dideli plėšrūnai; ten neretai galėjai sutikti ir nusikaltėlių. Jonas buvo drąsus žmogus – drąsos jis turėjo ne tik gyventi tokioje pavojingoje vietoje, bet ir skelbti žmonėms griežtą žinią.
Jono tėvai, Zacharijas ir Elzbieta, tikriausiai papasakojo sūnui, ką apie jį buvo kalbėjęs Jehovos angelas. Jonas žinojo, kad turės būti nazyras – kaip Samuelis, kad turės būti uolus pranašas – kaip Elijas ir kad bus pirmtakas žmogaus, kuris darys didesnius nei jo darbus. Jonas buvo kunigo sūnus ir nuo 30 metų galėjo tarnauti kunigu. Vis dėlto jis atsidėjo kitokiai tarnystei – skelbti apie „dangaus Karalystę“ ir raginti žmones atgailauti dėl savo nuodėmių. Jonas buvo seniai išpranašautas „balsas šaukiančio dykumoje“. Žinią nuo Dievo jis skelbė su tokiu įsitikinimu, kad žmonės iš miestų ir kaimų plūste plūdo jo pasiklausyti. Tuos, kurie atgailavo, Jonas krikštijo vandenyje. O religinius vadovus – sadukiejus ir fariziejus, – atėjusius jo pamatyti, jis atvirai peikė už jų veidmainiškumą.
Gavęs nuo Dievo užduotį, Jonas neišpuiko. Jis sakė, kad tėra pirmtakas to, kuris ateis po jo ir darys didesnius nei jo darbus. „Aš nevertas jam sandalų dirželių atrišti“, – nuolankiai pripažino jis. Kai Jonas pakrikštijo Jėzų, išgirdo iš dangaus Jehovos balsą: „Tai mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi.“ Po kurio laiko, kai Jėzus vėl pas Joną atėjo, šis žmonėms garsiai pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“
Jono nuolankumas buvo matyti ir iš to, kad jis skatino savo mokinius sekti Jėzumi. Daug kas jo paklaũsė – tarp jų Petro brolis Andriejus ir tikriausiai Zebediejaus sūnus Jonas; vėliau jiedu tapo Kristaus apaštalais. Kurį laiką Jėzus, kaip ir Jonas, ragino žmones atgailauti dėl savo nuodėmių ir krikštytis. Kai Jonui buvo pasakyta, kad Jėzaus mokiniai pakrikštija kur kas daugiau žmonių, Jonas neužsigavo ir neėmė pavydėti. Jis pripažino: „Anas turi didėti, o aš mažėti.“
Religinius vadovus ir valdytojus Jono skelbiama žinia piktino, bet tie, kurie laukė Mesijo, ją išgirdę džiaugėsi.
Prireikus Jonas nebijodavo įtakingiems žmonėms tiesiai pasakyti, ką šie daro ne taip. Vienas iš tų įtakingųjų buvo valdytojas Erodas Antipas. Erodas laikė save judėjų prozelitu, tačiau buvo neteisėtai vedęs savo įbrolio žmoną Erodiadą. Jonas atvirai peikė Erodą už tai, kad nusižengė Jehovos Įstatymui. Erodas Joną įkalino, bet Erodiadai to nepakako – ji troško Jono mirties.
Kalėjime Jonui labai reikėjo padrąsinimo, todėl jis siuntė pas Jėzų savo mokinius paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ Jėzus liepė Jonui perduoti: „Aklieji regi, [...] kurtieji girdi, mirusieji prikeliami.“ Ši žinia Joną, be abejo, patikino, kad tarnaudamas uoliai kaip Elijas jis atliko savo misiją. Žinia apie tai, kokius įspūdingus darbus Jėzus daro, Joną, kalintį tamsioje kalėjimo kameroje, ko gero, labai paguodė. Jonas suprato, kad jo tarnystė nenuėjo veltui – jis padėjo žmonėms paruošti savo širdis priimti Jėzų.
Netrukus po to Erodiadai atsirado proga Jonui atkeršyti. Vieną dieną jos duktė šoko Erodo akivaizdoje ir taip jam patiko, kad jis pažadėjo duoti jai, ko tik panorėtų. Erodiada liepė dukrai paprašyti Jono Krikštytojo galvos. Erodas dėl tokio prašymo labai nusiminė, tačiau nedrįso savo duoto žodžio netesėti. Jonas liko drąsus iki pat mirties.
Jėzus apie Joną Krikštytoją pasakė: „Tarp žmonių nėra nė vieno didesnio už Joną.“ Nė vienam netobulam žmogui – net tokiems pranašams kaip Mozė ar Elijas – nebuvo suteikta garbė būti „balsu šaukiančio dykumoje“ ir paruošti kelią Mesijui. Drąsa, kurią Jonas parodė, įkvepia šių dienų krikščionis irgi būti drąsius.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Jonas Krikštytojas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Koks giminystės ryšys siejo Joną Krikštytoją su Jėzumi? (w10 9/1 p. 15, pstr. 4–6)
2. Kokie istoriko Juozapo Flavijaus raštuose minimi faktai liudija, kad Jonas Krikštytojas iš tikrųjų gyveno? (mrt straipsnis 14) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija. Moneta, išleista Erodo Antipo valdymo metais (30 m. e. m.). Joje iškaldinti žodžiai: „Tetrarchas Erodas“.
3. Kokia prasme Jonas ėjo „su Elijo dvasia ir galia“? (Lk 1:17; it „Dvasia“, pstr. 60) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
4. Iš kur žinome, kad Jonas nebuvo prikeltas gyventi danguje? (Mt 11:11; ijwbq straipsnis 178, pstr. 4)
Pamąstyk ir pasimokyk
Jonas, kaip buvo išpranašauta, paruošė kelią Mesijui, tačiau tuo nesipuikavo (Jn 1:26, 27). Ko galime iš jo pasimokyti?
Jonas gyveno paprastai ir su atsidavimu vykdė Dievo valią (Mt 3:4). Kas mums padės gyventi paprastai? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Jono Krikštytojo drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Joną Krikštytoją paklausti, kai Jehova prikels jį iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kas Jonui padėjo kantriai ištverti sunkumus ir neprarasti džiaugsmo?
„Jonas Krikštytojas: jis neprarado džiaugsmo“ (w19.08 p. 29–31)
Kuo mums gali būti naudingas Jono pavyzdys, jei esame persekiojami, jei vargina finansinės problemos ar kamuoja nusivylimo jausmas?