45 PETRAS
„Aš nuodėmingas žmogus“
PETRAS buvo žvejys ir kartu su giminaičiais turėjo žvejybos verslą. Šis vyras nestokojo ryžto ir drąsos. Jis buvo iš tų, kurie skuba sakyti, ką galvoja, ir matydamas reikalą tuoj pat imasi veikti. Vieną dieną jo brolis Andriejus džiugiai pranešė: „Radome Mesiją!“ Petras iškart nuskubėjo pas Jėzų ir neilgai trukus tapo jo sekėju.
Nuo ano susitikimo praėjus keliems mėnesiams, Jėzus atkeliavo į Kafarnaumą – miestą, kuriame Petras gyveno. Kai Jėzus Petrą pamatė, šis buvo ką tik grįžęs po ilgos ir nesėkmingos naktinės žvejybos. Jėzus paragino jį plaukti, kur gilu, ir iš naujo užmesti tinklus. Petras dvejojo, juk žvejoti įdienojus – bergždžias reikalas. „Mes kiaurą naktį plušome ir nieko nesugavome“, – tarė jis. Vis dėlto padarė, kaip Jėzus sakė. Per trumpą laiką žvejai pagavo daugybę žuvies – tiek, kad dvi valtys buvo pilnutėlės ir kone skendo. Apimtas baimės, Petras parpuolė prieš Jėzų ir pasakė: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nuodėmingas žmogus.“ Išvydęs įspūdingą Jėzaus galią, Petras jautėsi nevertas būti šalia jo – Dievo Sūnaus. Bet Jėzus jam tarė: „Nebijok. Nuo dabar žmones žvejosi.“ Jėzus matė Petro širdyje daug gera ir po kurio laiko išsirinko jį būti vienu iš 12 savo apaštalų.
Kad Petras yra drąsus, matėsi įvairiausiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, kai Jėzus pasakydavo ką nors, ko mokiniai nesuprasdavo, dažniausiai būtent Petras pasiteiraudavo, ką šis turi omenyje. O kartą, kai Jėzus ėjo vandens paviršiumi, Petras išdrįso paprašyti, kad įgalintų eiti vandeniu ir jį.
Petras neretai pasakydavo, ko nederėjo, todėl jam reikėjo drąsos pripažinti savo klaidas ir taisytis.
Petrui neretai prireikdavo ir kitokios drąsos. Kitaip nei daugelis žmonių, jis nebijojo sąžiningai ir nuolankiai save įvertinti, pripažinti ydas ir keistis. Štai sykį, kai Jėzus mokiniams pasakė, kad turės būti nužudytas, Petras jam tarė: „Pagailėk, savęs, Viešpatie.“ Jis pasakė tai, kas buvo priešinga Jehovos valiai – ką būtų pasakęs Šėtonas, – ir Jėzus jį už tai griežtai supeikė. Petras buvo nuolankus, todėl leidosi Jėzaus pataisomas.
Vakarą prieš savo mirtį Jėzus, norėdamas pamokyti apaštalus nuolankumo, ėmėsi plauti jiems kojas – daryti darbą, kurį paprastai darydavo tarnai. Petras pasipriešino: „Tu man kojų niekada neplausi!“ Jėzus padėjo jam suprasti, kodėl to reikia. Tada Petras metėsi į kitą kraštutinumą – paprašė nuplauti jam ne tik kojas, bet ir rankas, ir galvą. Jėzus ir vėl jį pataisė. Kiek vėliau tą vakarą Jėzus išpranašavo, kad visi apaštalai jį paliks. Petras atkakliai tvirtino: „Jei visi kiti ir sukluptų, tai tik ne aš!“ Bet Jėzus pasakė, kad dar tą pačią naktį Petras tris kartus jo išsižadės.
Vos po kelių valandų kareiviai Jėzų suėmė, surišo ir išsivedė. Petras parodė drąsą – nusekė jiems iš paskos, nors ir laikydamasis atstumo. Jėzų nuvedė į vyriausiojo kunigo namus, apkaltino tuo, ko jis nepadarė, ir surengė jam neteisėtą ir negarbingą teismą. Petras tuo metu buvo kieme. Kai kurie ten buvusieji atpažino jį esant Jėzaus sekėją, tačiau apaštalas tris kartus išsigynė Jėzų pažįstantis, – kaip šis ir sakė.
Kaip tik tuo momentu Jėzus buvo išvestas laukan ir jųdviejų su Petru žvilgsniai susitiko. Petras jautėsi sugniuždytas – išėjęs iš kiemo jis „karčiai pravirko“. Praėjus keletui valandų, jo artimą draugą nužudė ir ta diena, ko gero, buvo pati juodžiausia Petro gyvenime. Bet kad ir kaip Petras graužėsi, jis buvo pasiryžęs toliau tarnauti Dievui ir laikytis kartu su kitais apaštalais. Praėjus kuriam laikui, jis pranešė savo bičiuliams nuostabią žinią: prikeltas iš mirties, Jėzus atėjo pas jį ir su juo kalbėjo! Biblijoje neatskleidžiama, ką Jėzus jam pasakė, bet viena aišku: susitikimas su Jėzumi Petrą paguodė ir padrąsino.
Po kelių savaičių susitikęs su apaštalais prie Galilėjos ežero, Jėzus suteikė Petrui ypatingą galimybę: kaip šis tris kartus jo išsižadėjo, taip dabar tris kartus galėjo išreikšti jam savo meilę. Taip pat Jėzus patikėjo Petrui labai svarbų darbą. „Maitink mano aveles“, – pasakė. Skaitydami 49 skyrių pamatysime, kad Petras Jėzaus nenuvylė – jam pavestą užduotį vykdė uoliai ir su nepaprasta drąsa.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Petras rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Ką bibliniais laikais reiškė būti žveju? (it „Medžioklė ir žvejyba“, pstr. 6–7) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija
2. Kodėl Jėzus praminė Simoną Kefu (Petru)? (Jn 1:42; ia p. 181, pstr. 8)
3. Ką Jėzus turėjo omenyje kviesdamas Petrą ir Andriejų tapti „žmonių žvejais“? (Mt 4:18–20; w16.05 p. 9, pstr. 3–4) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
4. Prieš grįždamas į dangų Jėzus paklausė Petrą: „Ar myli mane labiau negu šitàs?“ Ką Jėzus veikiausiai turėjo omenyje? (Jn 21:15, nwtsty komentaras: „ar myli mane labiau negu šitas?“)
Pamąstyk ir pasimokyk
Jeigu tenka kovoti su kokia nors silpnybe, kuo tau gali būti naudingas Petro pavyzdys? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kuo tau naudinga pamąstyti, kaip Jehova ir Jėzus atleido Petrui?
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios drąsos kaip Petro šiame pasakojime?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Kodėl, perskaitęs šį pasakojimą, galiu džiaugtis, kad Petras yra išrinktas būti vienu iš Jėzaus bendravaldžių?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Naudodamiesi Petro pavyzdžiu, tėvai gali padėti vaikams geriau suprasti, koks gailestingas yra Jehova.
Nors daug žmonių sekti Jėzumi nustojo, Petras liko jam ištikimas. Kodėl?