Pasivaikščiojimas po egzotišką sodą

MANO mama mėgo rožes ir jas augino. Vaikystėje su ja sode praleisdavau daugybę laiko ravėdamas, apkarpydamas, genėdamas bei prižiūrėdamas augalus. Ji atskleidė man, kaip malonu sodininkauti. Mama skatino mane domėtis sodininkyste ir tas pomėgis neišblėso per visą gyvenimą.

Tačiau, kai išvykau iš namų į Berklį mokytis Kalifornijos universiteto koledže, mano sodininkavimas nutrūko. Studijuodamas inžineriją, gėrėjausi gražiais sodais koledžo teritorijoje. Vietname siautėjo karas ir tai labai pakeitė mano artimiausią ateitį.

Nusprendžiau užsirašyti į taikos korpusą ir buvau išsiųstas mokytis į Vašingtono universitetą. Jo apylinkės priminė rojų. Kur bepažvelgtum, driekėsi ežerai, sodai, vejos bei sniegu apkloti kalnai. Paskui, 1964-aisiais, išvykau į La Pasą (Bolivija) dirbti dėstytoju San Andreso universitete. Koks kontrastas! Pakilau iš jūros lygio į 3500 metrų aukštį viršum jo. Augmenija čia buvo skurdi ir apie sodininkavimą liko tik prisiminimai.

Praleidęs dvejus metus Bolivijoje, gavau mokytojo vietą Havajuose, Vahiavos vidurinėje mokykloje. Gyvenau nedideliame namelyje pačiame Saulėlydžio iškyšulio paplūdimyje. Čia pamėgau palmes bei kitokią tropinę augmeniją. Jaučiausi tarsi rojuje. Paskiau man dingtelėjo mintis, jog kada nors ateityje įkursiu palmių sodą.

Grįžau į San Diegą, o po to 18 mėnesių pakeleivingais automobiliais važiavau iš Kalifornijos į Ugnies Žemę (Argentina). Kaip tik tuomet pradėjau skaityti Bibliją. Keliaudamas daug laiko praleisdavau džiunglėse, soduose bei parkuose ir mąstydavau apie tai, ką perskaitydavau Biblijoje. Galų gale 1972-aisiais grįžau į San Diegą ir pradėjau ilgametį, malonų matematikos mokytojo darbą Koronade (Kalifornija). Pradėjo pildytis mano svajonė apie nuosavą palmių sodą kieme už namo.

Mano pirmasis sodas

1973-iųjų gegužę nusipirkau nedidelį namelį Ramiojo vandenyno pakrantėje, Kalifornijoje. Aplinkybės įsiveisti unikalų sodą buvo idealios: namelis kalvos viršūnėje, didelis kiemas ir troškimas sodininkauti.

Iš pradžių viską dariau be jokios sistemos. Jei augalas patikdavo, jį pirkdavau ir pasodindavau. Sodinau bet ką, kas patraukdavo akį. Stebėjau, kaip auga vaismedžiai, pušys, lapuočiai, visžaliai augalai, krūmokšniai, gėlės — visų neišvardysi.

Daugelį augalų prisiminiau iš vaikystės. Rūpinimasis jais teikė ramybę, malonumą bei pasitenkinimą. Mąstydavau apie šių augalų grožį bei sudėtingumą ir apie tai, kokiam tikslui jie sukurti.

Ne visi augalai man patiko ar atitiko mano sumanymą, todėl daugelį jų išmečiau. Bandžiau sukurti ypatingą vaizdą. Augalų, kurie užgriozdė sodą arba pernelyg sparčiai dauginosi, atsisakiau. Jie reikalavo per daug darbo bei priežiūros! Be to, norėjau retų augalų — ne įprastų ar augančių soduose. Troškau kažko savito. Ir pagaliau aptikau!

Mano pirmoji palmė

1974-aisiais užsukau į vietinį medelyną ir čia žvilgsnis užkliuvo už gražaus medžio dailiu melsvai žalių lanko formos plunksniškų lapų vainiku. Tai buvo brazilinė butija (Butia capitata), daugelio laikoma gražiausia palme pasaulyje, kartais vadinama želė palme dėl savo saldžių, primenančių vaisius sėklų. Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Ši palmė nesunkiai prižiūrima ir užauga iki 5 metrų. Pagaliau supratau, ko reikia mano sodui: retų veislių tropinių palmių iš viso pasaulio! Pasirinkau palmes, nes jos — „augalų karalystės princesės“.

Netrukus įvairiuose medelynuose pirkau retų šių egzotiškų veislių augalų. Vieno medelyno nuošaliame kampe tiesiai priešais save pamačiau kitą fantastišką augalą — Meksikos mėlynąją vėduoklinę palmę. Jos mėlynai žalių vėduoklės pavidalo (pirštuotų) lapų vainikas skleidžiasi nuo kamieno viršūnės į visas puses. Žydinčios varpos svyra gražiais gelsvais lankais. Medis užauga apie 12 metrų aukščio.

Dabar aš iš tikrųjų susižavėjau palmėmis. Kur dar rasti šių retų augalų? Teiravausi San Diego apylinkėse, tačiau nieko nelaimėjau. Paskui sužinojau, jog vertingą informaciją teikia Tarptautinės palmių draugijos Pietų Kalifornijos skyrius. Šiai draugijai priklauso tūkstančiai narių 81 šalyje. Ji turi sukaupusi gausybę duomenų apie kiekvieną žinomą palmę — o jų yra per 200 genčių bei kokie 3000 rūšių! Pietų Kalifornijos skyrius savo nariams leidžia žurnalą The Palm Journal, kuris yra labai svarbus naujausios informacijos šaltinis.

Šie ryšiai padėjo man įsigyti bei auginti per 150 įvairių rūšių palmių. Mano sodas nedidelis, užima tik 650 kvadratinių metrų. Jame augančios palmės yra tik menka dalis iš visų iki šiol atrastų šių augalų rūšių. Kurios iš jų yra mano numylėtinės?

Kai kurios mano sodo gražuolės

Iš tiesų aš myliu visus savo augalus, tačiau keli iš jų yra išskirtiniai. Vienus ypač mėgstu dėl jų egzotiškos išvaizdos ar dygliuotų šarvų, kitus — dėl spalvos ar dydžio, ar net dėl to, kad nelengva juos priauginti pietų Kalifornijoje, kur vyrauja mediteraninio tipo klimatas.

Vienas iš mano nepaprastų medžių kilęs iš Madagaskaro, nuo rytinės Afrikos pakrantės. Tai kilnioji bismarkija (Bismarckia nobilis). Kodėl ši palmė man patinka? Dėl jos nepakartojamos violetiškai mėlynos spalvos, lapų formos ir dėl to, kad ši rūšis labai reta. Kiekvienas šios palmės lapas sveria maždaug 9 kilogramus ir tai rodo ją esant vieną iš didesnių tos rūšies medžių pasaulyje.

Kita numylėtinė — didžioji kariota, dar vadinama žuviauodege palme (Caryota obtusa). Ji kilusi iš šiaurinės Indijos, Mianmaro bei Šri Lankos kalnuotųjų regionų. Nors San Diego žiemos palyginti vėsios, maniškė auga puikiai. Čia palmes auginti nelengva, bet aš mėgstu tuos sunkumus. Todėl labai džiaugiuosi savo sode augančia rauktalape arenga (Arenga undulatifolia) iš Borneo. Jos lapai platūs ir labai banguoti.

Neseniai įsigijau kaledoninę ragapalmę (Burretiokentia hapala) iš Naujosios Kaledonijos, Prancūzijos užjūrio teritorijos Ramiojo vandenyno pietuose. Kol kas ji jaučiasi puikiai. Galiu pridurti, kad yra ir kitų nepaprastų medžių, kaip antai Hildebrando pričardija (Pritchardia hildebrandii) — Havajų palmė geltonai žaliais vėduokliniais lapais. Ji mėgsta saulę ir yra tikrai egzotiška.

Yra viena palmė, kuri baugina. Tai dygioji rakipalmė (Trithrinax acanthacoma). Jos kamienas nusėtas panašiais į adatas dygliais, kurie tarsi perspėja: „Per daug nesiartink!“

Neseniai pradėjau auginti cikainius. Jie nėra palmių giminaičiai, tačiau panašūs į jas, nors gerokai mažesni. Vienas iš mano mėgiamiausių cikainių — malonusis encefalartas (Encephalartos gratus); jo nuostabūs lapai tarsi šokinėja ore. Tai patraukia kiekvieno žmogaus akį. Neįprastai dideli jo kankorėžiai išauga iš augalo šono ir primena ananasus ar pušies kankorėžius.

Ar mano palmės traukia žmones? Turiu pasakyti ‛taip’! Dažnai randu žmonių, užsukančių pasigrožėti mano augalais. Nuo šaligatvio priešais namą jie gali matyti egzotišką tropikų sodą, besidriekiantį kalvos šlaitu žemyn. 1997-ųjų kovą Tarptautinės palmių draugijos Pietų Kalifornijos skyrius atidarė lankytojams tris sodus, tarp jų ir manąjį. Jis buvo apibūdintas kaip „įsimintina vieta, kur auga įvairios dekoratyvinės palmės“. Kokią palaimą šis sodas teikia man bei kitiems?

Mano sodas liudija

Kadangi studijavau Bibliją su Jehovos Liudytojais, 1991-aisiais pasikrikštijau. Dabar aš nebedirbu mokytoju, tačiau esu labai užsiėmęs, nes tarnauju krikščionių vyresniuoju ir pionieriumi. Malonu, kad nuo savo sodo galiu pradėti pokalbius apie Kūrėją, kai pasakoju žmonėms apie nuostabiai sukurtus medžius bei įvairius augalus. Be to, kartais užsimenu, jog palmės minimos Biblijoje (Teisėjų 4:5; Psalmių 92:13 [92:12]). Sodas tikrai padeda man priartėti prie Dievo ir suprasti jo puikų tikslą apgyvendinti paklusnią žmoniją rojuje. Juk pradinis rojus Edene buvo nuostabus sodas, arba parkas (Pradžios 2:8).

Remiantis Biblijos pranašyste, Rojaus sąlygos bus atkurtos, kai Jehova sunaikins tuos, kurie dabar niokoja žemę (Apreiškimas 11:18; 16:14, 16). Tada visi drauge galėsime darbuotis, kad žemė virstų nuostabiu rojumi. O kol kas mano nedidelis žemės sklypelis ir toliau teikia garbę Kūrėjui. (Atsiųsta.)

[Iliustracija 16 puslapyje]

Meksikos mėlynoji vėduoklinė palmė

[Iliustracija 16 puslapyje]

Žuviauodegė palmė

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Iš kairės į dešinę: raudonasis pandanas, karališkoji palmė, keliautojo palmė (nuotraukų masteliai nevienodi)

[Iliustracija 17 puslapyje]

Kilnusis encefalartas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Skutimosi šepetėlio formos palmės žiedas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Mano sodo įrankiai