Aviacijos pionieriai

„Esu lakūnas, todėl mane nudžiugino 1999 metų kovo 8 dienos ‛Atsibuskite!’ apie skrydžius. Vis dėlto noriu paklausti: kodėl neparašėte apie Albertą Santą-Dumontą? Jis buvo vienas pirmųjų aviatorių“ (K. B., Jungtinės Valstijos).

TOJE Atsibuskite! (1999 m. kovo 8 d., rusų k.) straipsnių serijoje, pavadintoje „Pirmieji skrydžiai. Ar saugu skraidyti?“, buvo trumpai apžvelgta aviacijos istorija. Nors straipsniuose didžiausias dėmesys skirtas amerikiečių brolių Vilberio ir Orvilio Raitų laimėjimams, ne vien jie XX amžiaus pradžioje bandė sunkesnius už orą skraidymo aparatus. Susipažinkime su dar keliais aviacijos pradininkais.

• Albertas Santas-Dumontas gimė 1873 metais liepos 20 dieną Minas Žerajyje (Brazilija). Paauglystėje kartu su šeima persikėlė į Paryžių. Ten studijavo fiziką, chemiją, mechaniką bei elektrotechniką. Labai troško skraidyti, tad nuo 1898 iki 1905 metų sukonstravo ir išbandė 11 dirižablių.

1906-ųjų spalį pagaliau išsipildė Santo-Dumonto svajonė — skristi sunkesniu už orą aparatu. Pirmiesiems lėktuvams paleisti reikėdavo katapultos, o jo sukonstruotas lėktuvas 14-bis pakilo pats. Santo-Dumonto 60 metrų skrydis laikomas pirmuoju sėkmingu motoro varomo, sunkesnio už orą aparato skrydžiu Europoje.

Bėgant metams lėktuvas tapo naikinimo įrankiu ir buvo panaudotas karuose. Visa tai labai prislėgė Santą-Dumontą. Kalbama, kad dėl to 1932 metais jis nusižudė. Šiaip ar taip, Santas-Dumontas pagrįstai įrašytas oreivystės istorijon.

• Gustavas Vaithedas gimė 1874-ųjų sausio 1-ąją Loiteršauzene (Vokietija). Dėl didelio susidomėjimo aviacija bendraklasiai praminė jį lakūnu. 13-kos metų Gustavas tapo našlaičiu, tačiau, net ilgus metus klajodamas po pasaulį, jis nenustojo troškęs skraidyti. Gan trumpai jaunasis Gustavas mokėsi pas žymųjį vokiečių lakūną Otą Lilientalį. Vėliau, 1894 metais, apsigyveno Jungtinėse Valstijose.

Kaip rašoma tame Atsibuskite! žurnale, kai kurių tvirtinimu, būtent Vaithedas 1901 metais pirmasis pasaulyje išbandė sunkesnį už orą aparatą. Deja, šį faktą patvirtinančių fotografijų neišliko. Keista, bet netgi pakilus į orą broliams Raitams, spauda dar negreit suvokė šių pirmųjų aviacijos laimėjimų svarbą. Kaip rašoma žurnale Air Enthusiast, „tik 1910 metais visuomenė iš tikrųjų susidomėjo šia ‛naująja technologija’ ir patikėjo, kad žmogaus skrydis įmanomas“.

• Samuelis Pierpontas Langlis — Vašingtono (Kolumbijos apygarda) Smitsono instituto sekretorius, astronomas ir fizikas. 1896-aisiais jis sukonstravo garo varikliu varomą lėktuvą, kuris nepilotuojamas nuskrido per tūkstantį metrų, kol baigėsi kuras.

Be abejo, tokie varikliai buvo gana sunkūs ir skrydžiams netiko. Todėl Langlio padėjėjas Čarlis Manlis suprojektavo daug tinkamesnį 57 kilogramų, 53 arklio jėgų galingumo variklį. Taip buvo sukurtas daug efektyvesnis lėktuvas, kurį Langlis pavadino „Aerodromu“. 1903 metais spalio 7 dieną, Manliui sėdint prie valdymo skydelio, nuo baržos buvo katapultuotas Langlio lėktuvas. Jis nukrito Potomako upėn. Po poros mėnesių pamėginta dar kartą, bet ir vėl nesėkmingai. Nusivylęs Langlis atsisakė savo projekto.

Nepaisant nesėkmių, Langlis smarkiai pagreitino aviacijos raidą. 1914-aisiais, praėjus aštuoneriems metams po jo mirties, „Aerodromas“ buvo šiek tiek patobulintas ir Glenas Kurtis sėkmingai nuskrido juo į Hamondzportą (Niujorko valstija).

Tai tik keli iš daugelio XX amžiaus pradžios oreivystės pradininkų. Šiandien šimtai tūkstančių įvairiausio dydžio lėktuvų puošia mūsų padanges. Už tai, kad jie yra ir sėkmingai skraido, galime būti dėkingi aviacijos pionieriams.

[Iliustracijos 19 puslapyje]

Albertas Santas-Dumontas su savo lėktuvu „14-bis“

[Šaltinių nuorodos]

Culver Pictures

North Wind Picture Archives

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Gustavas Vaithedas ir jo sunkesnio už orą skraidymo aparato kopija

[Šaltinio nuoroda]

Flughistorische Forschungsgemeinschaft Gustav Weisskopf

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Samuelis P. Langlis ir jo „Aerodromas“

[Šaltinių nuorodos]

Dictionary of American Portraits/Dover

U.S. National Archives photo