Ar galima laimėti kovą su narkotikais?

LAIMĖTI kovą su narkotikais — girtinas tikslas, tačiau ši užduotis nėra lengva. Neteisėtos narkotikų prekybos ratą suka du galingi veiksniai — pasiūla ir paklausa. Beveik šimtmetį vyriausybės ir policija stengiasi sumažinti pasiūlą. Jų prielaida paprasta: nebus narkotikų, nebus narkomanų.

Pastangos pakirsti pasiūlą

Specialūs narkotikų paieškos būriai konfiskuoja didelius narkotikų krovinius, o bendros tarptautinės pastangos irgi duoda rezultatų: suimami žinomi narkotikų prekeiviai. Tačiau žiauri realybė tokia: veiksminga teisėtvarka gali priversti kai kuriuos kontrabandininkus persikelti kitur, ieškoti kitų rinkų ar būti išradingesnius, tačiau ji jų nesustabdo. „Mes niekada neįveiksime narkotikų verteivų, kol jų lėšos neribotos, o mūsų biudžeto pajamos menkos“, — pripažįsta vienas narkotikų ekspertas.

Apie sunkumus kovojant su narkotikų prekyba tarp Afrikos ir Iberijos pusiasalio žurnalo Atsibuskite! korespondentui pasakojo Gibraltaro policijos nusikaltimų prevencijos skyriaus pareigūnas Džo de la Rosa. „Per 1997 metus mes konfiskavome beveik 400 kilogramų kanapių dervos, — sako jis. — Tačiau didžiausia jos dalis paimta ne iš pačių narkotikų prekeivių; ji plaukiojo jūroje ar buvo išmesta ant kranto. Taigi galite suprasti, kokie milžiniški narkotikų kiekiai kasmet perplukdomi Gibraltaro sąsiauriu. Mūsų atimti kroviniai tėra ledkalnio viršūnė. Kontrabandininkai, kursuojantys tarp Afrikos ir Ispanijos, savo greitaeigiais kateriais lengvai aplenkia pareigūnų motorines valtis. Pajutę, jog gali būti sučiupti, jie išmeta narkotikus per bortą, todėl nebeturime kuo jų apkaltinti.“

Taip policija vargsta ir kitose pasaulio dalyse. Iš pažiūros paprasti keleiviai, maži lėktuvai, krovininiai laivai ir net povandeninės valtys slapta gabena narkotikus vandenynais ar per menkai kontroliuojamas sienas. Viename Jungtinių Tautų pranešime sakoma, jog, „norint iš esmės sumažinti narkotikų prekybos rentabilumą, reikėtų sulaikyti bent 75 procentus tarptautinių narkotikų krovinių“. Dabar kontrabandinių kokaino siuntų sulaikoma vos 30 procentų, o kitų narkotikų — daug mažiau.

Bet kodėl vyriausybės neišnaikina paties narkotikų šaltinio — kanapių pasėlių, daržinių aguonų, kokamedžio krūmų? Jungtinės Tautos neseniai siūlė tokį planą, tačiau jį įgyvendinti nelengva. Kanapes galima auginti bet kokiame darže. Didelės kokamedžio plantacijos Anduose yra tokiame rajone, kuris vadinamas „valstybės nekontroliuojama teritorija“. Panaši padėtis ir atokiose Afganistano bei Birmos srityse, iš kur daugiausia tiekiamas opijus ir heroinas.

Problema dar ta, kad narkotikų prekeiviai lengvai persimeta prie didelę paklausą turinčių sintetinių narkotikų. O slaptos laboratorijos gamina juos beveik visame pasaulyje.

Ar veiksmingesnė kontrolė bei griežtesnės kalėjimo bausmės padėtų apriboti narkotikų prekybą? Galbūt, jei nebūtų tiek daug narkotikų perpardavinėtojų, tiek daug narkomanų ir būtų daugiau policininkų. Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, beveik du milijonai žmonių sėdi už grotų — daugelis už narkotikų machinacijas. Tačiau kalėjimo grėsmė nesulaiko žmonių. Besivystančiose šalyse, kur narkotikų prekyba klesti, silpnos bei menkai atlyginamos policijos pajėgos yra bejėgės sustabdyti tą potvynį.

Ar galima sumažinti narkotikų paklausą?

Jeigu pastangos kontroliuoti pasiūlą bergždžios, kaip su paklausa? „Karas su narkotikais iš tiesų yra kova už protus ir širdis; policija, teismai ir kalėjimai šios problemos neišspręs“, — sakoma žurnale Time.

Anksčiau minėtas Džo de la Rosa irgi mano, jog švietimas yra vienintelis būdas kovoti su uždraustais narkotikais. „Narkomanija — socialinė problema, pagimdyta visuomenės, todėl turime pakeisti pačią visuomenę arba bent žmonių mąstyseną, — sako jis. — Bandome įtraukti mokyklas, tėvus ir mokytojus, kad visi žinotų, koks yra pavojus: narkotikai prieinami ir vaikai gali nukentėti.“

Jehovos Liudytojų pagalba

Jau daugelį metų Jehovos Liudytojai aktyviai moko žmones šalintis narkotikų. Jie išleido straipsnių, skirtų padėti tėvams mokyti savo vaikus apie narkotikų žalą.a Be to, jų veikla davė rezultatų: kai kurie narkomanai bei narkotikų prekeiviai metė savo įpročius.

Ankstesniame straipsnyje paminėta Ana buvo supažindinta su Jehovos Liudytojais, nes jos sesuo išgirdo apie jų sėkmingą pagalbą narkomanams. Anos nedomino Biblija, bet ji, nors ir nenorėdama, apsilankė Liudytojų kongrese. Čia ji pastebėjo vieną vyrą, anksčiau žinomą narkomaną; dabar jis buvo visiškai pasikeitęs tiek išvaizda, tiek gyvensena. „Pagalvojau sau: jeigu jis galėjo pasikeisti, galiu ir aš, — sako Ana. — Jo pasikeitimas įtikino mane, kad turiu priimti pasiūlymą studijuoti Bibliją.

Nuo pat pirmos Biblijos studijos nusprendžiau būti namuose, nes išėjusi galėjau sutikti savo sėbrus ir viskas prasidėtų iš naujo. Jau žinojau, kad narkotikai — blogis ir kad Dievui nepatinka toks įprotis. Be to, buvau mačiusi, kaip narkotikai veikia žmones ir kaip pati įskaudinau savo šeimą. Tačiau išsivaduoti iš narkotikų vergijos reikėjo dvasinių jėgų. Organizmas valėsi sunkiai. Kartais miegodavau ištisą dieną, kol sumažėjo narkotikų poveikis. Vis dėlto stengtis vertėjo.“

Tikroji viltis ir prasmė

Anos vyras Pedras, irgi paminėtas ankstesniame straipsnyje, išsivadavo panašiai. „Vieną dieną, rūkydamas hašišą savo brolio namuose, pamačiau knygą įdomiu pavadinimu: Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą, — prisimena Pedras. — Parsinešiau ją namo, perskaičiau ir patikrinau Rašto vietas. Neabejojau suradęs tiesą.

Skaitydamas Bibliją ir kalbėdamas su kitais apie tai, ko išmokau, jaučiausi geriau ir mažiau troškau narkotikų. Nusprendžiau nedalyvauti anksčiau suplanuotame degalinės apiplėšime. Vienas draugas studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais ir aš netrukus pasekiau jo pavyzdžiu. Per devynis mėnesius pakeičiau savo gyvenseną ir pasikrikštijau. Per tą laiką mano buvę draugai siūlydavo man narkotikų, bet aš tuoj imdavau kalbėti jiems apie Bibliją. Kai kurie atsiliepė palankiai. Vienas net atsisakė šio žalingo įpročio.

Norint įveikti potraukį vartoti narkotikus, reikia vilties. Biblija suteikė man tokią viltį, įprasmino gyvenimą bei aiškiai parodė Dievo požiūrį į narkotikus ir smurtą. Pastebėjau, jog mokydamasis apie Aukščiausiąjį jaučiuosi geriau ir nepatiriu jokių nemalonių šalutinių pojūčių. Vėliau bendravimas su tyros moralės žmonėmis Jehovos Liudytojų sueigose padėjo laikytis pasirinkto kelio.“

Nuo narkotikų prekeivio prie mūrininko

Narkotikų prekeivis Chosė, paminėtas ankstesniame straipsnyje, dabar vėl yra mūrininkas. Jam nebuvo lengva mesti tokį pelningą verslą. „Narkotikai leidžia uždirbti krūvą pinigų, — sutinka jis, — tačiau tai nesąžininga. Matau jaunuolius su pistoletais ir prabangiais automobiliais. Griūva šeimos, gatvėse klesti nusikalstamumas, narkomanai vagia iš automobilių ir parduotuvių ar apiplėšinėja žmones, kad turėtų pinigų narkotikams. Daugelis pradeda nuo hašišo, pereina prie „Ecstasy“ ar kitų tablečių, o paskui pabando kokaino ar net heroino. Į šį ratą kai kurie įsisuko ir dėl mano kaltės.

Pradėjęs studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais, vis labiau įsitikinau, jog verstis narkotikais negerai. Norėjau turėti švarią sąžinę; žmona, kuri irgi studijavo, troško to paties. Žinoma, nelengva atsisakyti narkotikų sandėrių. Savo klientams bei išvežiotojams paaiškinau, jog studijuoju Bibliją ir mečiau tą verslą. Iš pradžių jie nepatikėjo, o kai kurie netiki iki šiol. Vis dėlto jau dveji metai, kaip nutraukiau tą veiklą, ir niekada dėl to nesigailėjau.

Pastaraisiais metais vėl dirbu mūrininku. Tai mano ankstesnė profesija. Dabar per mėnesį gaunu ketvirtadalį to, ką pardavinėdamas narkotikus uždirbdavau per dieną. Tačiau tokia gyvensena sveikesnė ir aš laimingesnis.“

Veiksmingas globalinis sprendimas

Keletas ryžtingų prekeivių metė narkotikų verslą, o tūkstančiams narkomanų įveikti savo įprotį padėjo įvairios reabilitacinės priemonės. Tačiau, kaip pripažįstama pranešime World Drug Report, „užkietėję narkomanai, visiškai atsisakantys narkotikų, yra veikiau išimtis negu taisyklė“. Kol viena auka išsipainioja iš tinklo, į jį patenka keletas naujų. Pasiūla ir paklausa nemažėja.

Norint laimėti kovą su narkotikais, reikia visuotinio sprendimo, nes problema pasaulinė. Dėl to Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės komisija pažymi: „Nors dauguma šalių pripažino, kad narkomanija, narkotikų prekyba bei su tuo susijęs nusikalstamumas kelia didžiausią pavojų saugumui, visuomenė nesuvokia šios problemos masto nei to, kad ji išsprendžiama tik bendromis visų šalių pastangomis.“

Tačiau ar pasaulio vyriausybės susivienys, kad visiškai išnaikintų šią globalinę rykštę? Pasiekimai kol kas nedžiugina. Tačiau Biblija nurodo tikrąjį sprendimą — pasaulinę vyriausybę, pranokstančią visų tautų valdžias. Biblija laiduoja mums, kad Dievo Karalystė, valdoma Jėzaus Kristaus, viešpataus „per amžių amžius“ (Apreiškimas 11:15). Taigi, valdant Dievo karalystei, Dievo mokymo dėka narkotikų paklausa išnyks (Izaijo 54:13, Brb red.). O socialinės ir emocinės problemos, dabar skatinančios žmones vartoti narkotikus, pradings amžiams (Psalmių 55:23; 72:12; Michėjo 4:4).

Gal jums reikia pagalbos?

Kristaus valdomos Dievo Karalystės viltis jau dabar skatina žmones atsisakyti narkotikų. Jeigu pageidautumėte daugiau informacijos, prašom susisiekti su Jehovos Liudytojais, gyvenančiais jūsų teritorijoje.

[Išnaša]

[Iliustracija 11 puslapyje]

Narkotikų krovinys tuoj bus sulaikytas

[Šaltinio nuoroda]

K. Sklute/SuperStock

[Iliustracija 12 puslapyje]

Pedras su žmona Ana studijuoja Bibliją kartu su vaikais

[Iliustracija 13 puslapyje]

Pedras montuoja apsaugos prietaisą