Sugriauti gyvenimai, belaikės mirtys

„NARKOTIKAI — lyg kalvio kūjis“, — sako dr. Erikas Nesleris. Tikrai, net viena šių chemikalų dozė gali suduoti mirtiną smūgį. „Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai žmonės miršta pirmą kartą išgėrę gryno kokaino“, — teigiama knygoje Drugs in America.

Kaip tik tokį pavojų kelia nauji sintetiniai narkotikai. „Patiklūs paaugliai, pirkdami narkotikus per „reivo“ vakarėlį, gali nė nesuvokti, koks cheminis mišinys bombarduoja jų smegenis“, — perspėjama Jungtinių Tautų pranešime World Drug Report. Tačiau dauguma jaunuolių, kaip rodo tolesni pavyzdžiai, narkomanijos gelmes pasiekia palaipsniui.

„Bėgimas nuo tikrovės“

Pedras,a vienas iš devynių vaikų, gimė smurtu pagarsėjusiame Kordobos miesto rajone (Ispanija). Vaikystėje dėl alkoholiko tėvo jis patyrė daug traumų. Sulaukęs 14-os, paragavo pusbrolio duoto hašišo. Per mėnesį tapo narkomanu.

„Narkotikai buvo pramoga, — aiškina Pedras, — bėgimas nuo tikrovės ir galimybė priklausyti grupei. Nuo 15-os metų kartu su hašišu ėmiau vartoti LSD ir amfetaminus. Labiausiai mėgau LSD, o kad turėčiau pinigų jiems nusipirkti, tapau perpardavinėtoju, smulkiu narkotikų prekeiviu. Dažniausiai pardavinėjau hašišą. Sykį, per daug išgėręs LSD, visą naktį negalėjau užmigti ir maniau išprotėsiąs. Tai išgąsdino mane. Suvokiau: jeigu nesustosiu, atsidursiu kalėjime arba mirsiu. Tačiau narkotikų troškimas nugalėjo baimę. Įprotis vartoti LSD pasidarė toks stiprus, kad, norėdamas pasiekti euforiją, turėjau didinti dozę. Nors padariniai buvo baisūs, sustoti negalėjau.

LSD nebuvo pigus, todėl išmokau plėšti juvelyrines parduotuves, atiminėti iš turistų rankines, vogti praeivių laikrodžius bei pinigines. Sulaukęs 17-os, jau pardavinėjau narkotikus savo rajone ir kartais dalyvaudavau ginkluotuose apiplėšimuose. Kaimynai žinojo mane esant smurtininką ir vadino el torcido, tai yra sukčiumi.

Jeigu narkotikus užgeri alkoholiu, tavo elgesys keičiasi — dažniausiai tampi ūmus. Noras gauti daugiau narkotiko yra toks stiprus, kad užvaldo sąmonę. Visos dienos tampa vienodos. Nuotaika tai pakili, tai prislėgta: pasieki euforiją ir lauki kitos.“

„Paskendę narkotikų liūne“

Ana iš Ispanijos, Pedro žmona, užaugo geroje šeimoje. Būdama 14-os, Ana susipažino su gretimos mokyklos berniukais, rūkiusiais hašišą. Iš pradžių ji bjaurėjosi keistu jų elgesiu. Tačiau vienas iš tų berniukų labai sužavėjo Anos draugę Rozą. Jis įtikino ją, jog rūkyti hašišą nežalinga ir jai būsią malonu. Taip Roza pabandė narkotikų, o paskui davė cigaretę Anai.

„Mane apėmė malonus jausmas, ir po keleto savaičių rūkiau hašišą kasdien, — sako Ana. — Po mėnesio hašišas jau nebesuteikė euforijos, todėl kartu su juo pradėjau vartoti amfetaminus.

Netrukus su draugais visiškai paskendome narkotikų liūne. Mums rūpėjo, kam iš mūsų pavyks išvengti neigiamų pasekmių ir kas patirs didžiausią malonumą. Pamažu ėmiau šalintis normalaus pasaulio ir retai kada lankiau mokyklą. Hašišo ir amfetaminų nebepakako, todėl pradėjau leistis morfijaus darinius, kurių gaudavau iš įvairių vaistinių. Per vasarą lankydavau roko koncertus po atviru dangumi, o čia nesunku buvo gauti tokių narkotikų kaip LSD.

Vieną dieną mama pagavo mane rūkant hašišą. Tėvai visaip stengėsi apsaugoti mane. Jie kalbėjo apie narkotikų pavojus ir laidavo man savo meilę bei rūpinimąsi. Tačiau jų pastangas laikiau bereikalingu kišimusi į mano gyvenimą. Sulaukusi 16-os, išėjau iš namų. Su grupe jaunuolių keliavome per Ispaniją pardavinėdami rankų darbo karolius ir svaiginomės narkotikais. Po dviejų mėnesių policija pagavo mane Malagoje.

Kai buvau atiduota tėvams, jie priėmė išskėstomis rankomis, ir man pasidarė gėda dėl savo elgesio. Tėvas verkė: dar niekad nebuvau mačiusi jo tokio susigraudinusio. Apgailestavau juos įskaudinusi, tačiau sąžinės graužimas nebuvo toks stiprus, kad mesčiau narkotikus. Nė dienos nepraleisdavau be jų. Prablaivėjusi kartais susimąstydavau apie pasekmes, bet neilgam.“

Nuo mūrininko prie narkotikų prekeivio

Chosė, draugiškas vyras ir tėvas, penkerius metus pardavinėjo kanapę, parsiveždamas jos Ispanijon iš Maroko. Kas jį įtraukė į šį verslą? „Man dirbant mūrininku, vienas bendradarbis ėmė prekiauti narkotikais, — aiškina Chosė. — Kadangi man reikėjo pinigų, pagalvojau: ‛Kodėl nepabandžius ir man?’

Maroke gauti kanapės nebuvo sunku: pirkdavau tiek, kiek įstengdavau. Turėjau greitaeigį katerį, todėl lengvai išvengdavau policijos. Narkotikus Ispanijoje pardavinėjau dideliais kiekiais, kartais po 600 kilogramų vienukart. Turėjau tris ar keturis klientus; jie paimdavo visą atvežtą kiekį. Nors policija akylai sekdavo, mes neįkliūdavome. Narkotikų prekeivių priemonės buvo daug geresnės nei policijos.

Gana lengvai praturtėjau. Viena kelionė iš Ispanijos į Šiaurės Afriką duodavo maždaug nuo 25 iki 30 tūkstančių dolerių pelno. Netrukus jau turėjau 30 vyrų komandą. Niekada nebuvau pagautas. Asmuo, kurį papirkdavau, įspėdavo mane, kad esame sekami.

Kartais pagalvodavau apie visų tų narkotikų poveikį kitiems, tačiau raminau save, jog kanapė silpnas narkotikas ir niekas nuo jos nemiršta. Pinigai plaukte plaukė, todėl daug apie tai negalvojau. Pats narkotikų niekada nebandžiau.“

Tavo pinigai ir tavo gyvybė!

Kaip rodo šie pavyzdžiai, narkotikai užvaldo žmonių gyvenimą. Pripratus prie jų, išsivaduoti sunku ir skausminga. Kaip rašoma knygoje Drugs in America, „kadaise vakaruose ginkluoti plėšikai grasindavo savo aukai šautuvu ir reikalaudavo: ‛Pinigai arba gyvybė!’ Uždrausti narkotikai baisesni už senų laikų nusikaltėlius. Jie atima ir viena, ir kita“.

Ar kas nors sustabdys galingą narkotikų mašiną? Kitame straipsnyje aptarsime keletą sprendimų.

[Išnaša]

[Anotacija 8 puslapyje]

„Kadaise vakaruose ginkluoti plėšikai grasindavo savo aukai šautuvu ir reikalaudavo: ‛Pinigai arba gyvybė!’ Uždrausti narkotikai baisesni už senų laikų nusikaltėlius. JIE ATIMA IR VIENA, IR KITA.“

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

AR TAVO VAIKAS ATSISAKYS NARKOTIKŲ?

KOKIE PAAUGLIAI PAVOJUJE?

a) Tie, kurie nori pasirodyti esą nepriklausomi ir linkę rizikuoti.

b) Tie, kuriems nerūpi mokslas ar dvasiniai dalykai.

c) Tie, kurie konfliktuoja su visuomene.

d) Tie, kurie gerai nežino, kas gera ir kas bloga.

e) Tie, kuriems trūksta tėvų paramos ir kuriuos draugai skatina pabandyti narkotikų. Tyrinėtojai pastebėjo, jog „geri paauglio santykiai su tėvais yra patikimiausia apsauga nuo narkotikų“ (kursyvas mūsų).

KAIP APSAUGOTI SAVO VAIKUS?

a) Ugdant šiltą prisirišimą bei artimą bendravimą su jais.

b) Diegiant jiems aiškią gėrio ir blogio sampratą.

c) Padedant siekti konkrečių tikslų.

d) Sudarant jiems sąlygas jaustis mylinčios šeimos bei nuoširdžios bendrijos nariais.

e) Mokant juos apie narkotikų žalą. Vaikai turi aiškiai žinoti, kodėl reikia jų atsisakyti.

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: Jungtinių Tautų pranešimas World Drug Report

[Iliustracija 9 puslapyje]

Gibraltare konfiskuoti narkotikai

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of Gibraltar Police

[Iliustracija 10 puslapyje]

Savo greitaeigiu kateriu, panašiu į šį, lengvai išvengdavau policijos

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of Gibraltar Police

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

Godo-Foto