Uždrausti narkotikai ir tavo gyvenimas

KAIP sausasis puvinys suardo medines namo sijas, taip narkotikai pakerta visuomenės struktūrą. Kad žmonių visuomenė normaliai funkcionuotų, joje turi būti tvirtos šeimos, sveiki darbininkai, patikimos vyriausybės, sąžininga policija ir įstatymui klusnūs piliečiai. Narkotikai gadina visus šiuos svarbiausius elementus.

Vartoti narkotikus ne gydymosi tikslais vyriausybės draudžia pirmiausia dėl to, kad jie žaloja jos piliečių sveikatą. Kasmet nuo per didelių dozių miršta tūkstančiai narkomanų. Dar daugiau miršta nuo AIDS. Išties apie 22 procentai viso pasaulio ŽIV nešiotojų yra narkomanai, švirkštęsi vaistus užkrėstomis adatomis. Neseniai Naseras Bin Hamadas El Kalifas iš Kataro Jungtinių Tautų konferencijoje pagrįstai įspėjo, jog „dėl neteisėtos narkotikų prekybos pasaulinis kaimas virsta bendru milijonų žmonių kapu“.

Tačiau žalojama ne vien paties narkomano sveikata. Apie 10 procentų visų naujagimių, gimstančių Jungtinėse Valstijose, yra veikiami narkotikų — daugiausia kokaino — jau motinos įsčiose. Tokiems kūdikiams atsiranda skausmingų simptomų, bet tai tik viena blogybė. Paveikti narkotikų motinos gimdoje, naujagimiai gali gimti protiškai ir fiziškai nesveiki.

Lengvai įgyjami pinigai — nenugalima pagunda

Ar sutemus gatvėje jautiesi saugus? Jeigu ne, tai galbūt dėl narkotikų prekeivių. Kur narkotikai, ten apiplėšimai ir gatvių smurtas. Nusikaltimai ar prostitucija narkomanams dažnai yra priemonė prisiplėšti pinigų savo įpročiui tenkinti, o konkuruojančios gaujos, siekdamos kontroliuoti narkotikų paskirstymą, kovoja ir žudo. Todėl, policijos pareigūnų manymu, dauguma jų tiriamų žmogžudysčių miestuose įvyksta dėl narkotikų.

Pajutę, kokį pelną duoda narkotikų prekyba, į šią sferą kai kur ėmė brautis maištininkai. Viena didelė partizanų grupė Pietų Amerikoje dabar uždirba pusę savo pajamų saugodama narkotikų prekiautojus. „Įplaukomis už neteisėtus narkotikus finansuojami kai kurie nuožmiausi religiniai bei etniniai konfliktai“, — pranešama Jungtinių Tautų tarptautinės narkotikų kontrolės programoje.

Blogos pasekmės

Narkomanai kelia gatvėse ir kitokią grėsmę. „Vairuoti automobilį apsvaigusiam nuo marihuanos ar LSD tiek pat pavojinga, kiek ir išgėrus alkoholio“, — teigia Maiklas Kronenveteris knygoje Drugs in America. Nenuostabu, kad narkomanus tris ar keturiskart dažniau ištinka nelaimės darbe.

Tačiau didžiausia žala turbūt patiriama namuose. „Kur narkotikai, ten ir netvarka šeimoje“, — sakoma pranešime World Drug Report. Tėvai, kuriems rūpi tik gauti narkotikų, menkai tesirūpina savo vaikais. Ryšio tarp kūdikio ir tėvų, taip svarbaus pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, gali nė neatsirasti. Be to, narkotikus vartojantys tėvai dažnai prasiskolina ir ima vogti iš savo draugų bei šeimos narių ar praranda darbą. Daugelis tokių šeimų vaikų gyvena gatvėje ar net patys tampa narkomanais.

Narkotikus pamėgę asmenys neretai griebiasi smurto prieš sutuoktinį ar vaikus. Kokainas, išgertas kartu su alkoholiu, gali paskatinti šiaip ramų asmenį elgtis žiauriai. Kokaino vartotojų apklausa Kanadoje parodė, jog 17 procentų apklaustųjų, išgėrę šio narkotiko, darosi agresyvūs. O pranešime apie vaikų išnaudojimą Niujorko mieste nurodoma, jog 73 procentai mirtinai primuštų vaikų turėjo tėvus narkomanus.

Korupcija ir aplinkos tarša

Kaip narkotikai griauna šeimą, taip ir vyriausybes. Tačiau šiuo atveju visą sistemą pakerta ne patys narkotikai, o už juos gaunami pinigai. „Narkotikai gadina valstybės pareigūnus, policiją ir armiją“, — skundėsi vienos Pietų Amerikos šalies ambasadorius. Jo teigimu, lengvas pelnas yra „per didelė pagunda“ tiems, kurių pajamos menkos.

Iš įvairių šalių pranešama, kaip teisėjai, merai, policininkai ir net narkotikų kontrolieriai patenka į korupcijos tinklą. Politikai, kurių rinkiminę kampaniją finansuoja narkotikų magnatai, užmerkia akis, kai reikalaujama griežtai bausti narkotikų prekiautojus. Nemaža sąžiningų pareigūnų, drąsiai stojusių į kovą su šiuo neteisėtu verslu, buvo nužudyti.

Net mūsų dirvožemis, miškai, augalija bei gyvūnija kenčia nuo globalinės narkotikų rykštės. Opijaus ir kokaino gavyba daugiausia sutelkta dviejuose ypač jautriuose aplinkos taršai regionuose — vakarų Amazonės bei pietryčių Azijos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Šios vietos jau gerokai nuniokotos. Dedamos girtinos pastangos išnaikinti uždraustų narkotikų kultūras, tačiau net čia neišvengiama žalos — naudojami nuodingi herbicidai.

Kas moka?

Kas atlygina narkotikų daromą žalą? Mes visi. Taip, mes mokame už sumažėjusį darbingumą, už medicininį gydymą, už pavogtą ar sugadintą turtą, už teisėtvarkos palaikymą. JAV darbo departamento duomenimis, „narkotikų vartojimas darbo vietoje, skaičiuojant prarastą laiką, nelaimes ir didesnes gydymo bei žalos atlyginimo išlaidas, Amerikos verslui bei pramonei kasmet atsieina nuo 75 iki 100 milijardų dolerių“.

Visa tai galiausiai padengia mokesčių mokėtojai bei vartotojai. 1995 metais Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, jog bendros metinės narkotikų vartojimo išlaidos kiekvienam tos šalies piliečiui sudarė 120 dolerių. Jungtinėse Valstijose šis skaičius dar didesnis — 300 dolerių asmeniui.

Tačiau didžiausia visuomenei daroma žala — socialinė. Išyra daugybė šeimų, nukenčia tūkstančiai vaikų, kyšininkauja tiek daug pareigūnų, be laiko miršta šimtai žmonių. Kas apskaičiuos viso to kainą? Ką iš tikrųjų tai reiškia žmonėms? Kitame straipsnyje aptarsime, kaip narkotikai paveikia vartotojų gyvenimą.

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

NARKOTIKAI IR NUSIKALSTAMUMAS

NARKOTIKAI GIMDO NUSIKALSTAMUMĄ DĖL KELIŲ PRIEŽASČIŲ.

1. Neteisėtas narkotikų laikymas bei jų prekyba yra kriminaliniai nusikaltimai beveik visose pasaulio šalyse. Vien Jungtinėse Valstijose policija dėl narkotikų kasmet suima apie milijoną žmonių. Kai kuriose šalyse nusikaltimų, susijusių su narkotikais, tiek daug, jog policija ir teismai nespėja jų nagrinėti.

2. Kadangi narkotikai labai brangūs, narkomanai dažnai linkę nusikalsti, kad įsigytų jų. Kokaino vartotojui, norint patenkinti savo įprotį, savaitei reikia apie 1000 dolerių. Nenuostabu, kad plintant narkomanijai daugėja įsilaužimų ir apiplėšimų, klesti prostitucija.

3. Kiti nusikaltimai įvykdomi siekiant palengvinti narkotikų prekybą — pelningiausią žemėje verslą. „Neteisėta narkotikų prekyba bei organizuotas nusikalstamumas daugiau ar mažiau tarpusavyje susiję“, — sakoma pranešime World Drug Report. Kad narkotikai nekliudomai keliautų iš vienos vietos į kitą, jų prekeiviai bando papirkti ar įbauginti pareigūnus. Kai kurie net turi privačią armiją. Didžiulis narkotikų magnatų pelnas irgi kelia problemų. Gaudami milžiniškas įplaukas, jie gali būti tuoj apkaltinti, jeigu jų „neišplaus“; taigi jie samdo bankus bei teisininkus, kad paslėptų nešvarių pinigų pėdsakus.

4. Paveikti narkotikų, smurto griebiasi patys narkomanai. Chroniški narkotikų vartotojai pakelia ranką prieš šeimos narius. Kai kuriose pilietinio karo apimtose Afrikos šalyse siaubingus nusikaltimus daro narkotikų apsvaiginti kareiviai paaugliai.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Jeigu motina vartoja narkotikus, tai atsilieps kūdikiui

[Šaltinio nuoroda]

SuperStock