Mau uiraa a te feia taio
Ua turihia anei te tariˈa o Zakaria, te metua tane o Ioane Bapetizo, i to ˈna riroraa ei vava, ia au i te faatiaraa a Luka 1:62?
Ua manaˈo vetahi e ua turi-atoa-hia te tariˈa o Zakaria. Te na ô ra te faatiaraa a te Bibilia e: “I hinaaro ratou i te mairi [i te tamaiti] ia Zakaria, i te iˈoa o to ˈna ra metua. Ua parau maira tana metua vahine, na ô maira, Eiaha; e mairi râ ia ˈna ia Ioane. Ua parau atura ratou ia ˈna, Aore roa o to oe fetii i mairihia i te reira iˈoa. Ua tuou atura ratou i tana metua tane, i ta ˈna iˈoa i hinaaro i te mairi ia ˈna. Ua ani maira oia i te hoê iri iti papairaa, e ua papai ihora i nia iho. O Ioane to ˈna iˈoa.”—Luka 1:59-63.
Aita hoê aˈe mea e haapapu ra i roto i teie faatiaraa e eita ta Zakaria e nehenehe e faaroo i roto i te tahi area taime.
Na mua ˈtu, ua faaite atu te melahi o Gaberiela ia Zakaria e e fanauhia ta ˈna tamaiti o te mairihia i te iˈoa ra Ioane. Mea fifi roa no te taata ruau ra o Zakaria ia tiaturi i teie parau. Ua pahono atura te melahi e: “E inaha, e vavahia oe, e ore e tia ia parau, e tae noa ˈtu i te mahana e hope ai teie nei parau i te tupu, o oe aore i faaroo i tau parau nei, e tupu ïa ia tae i to ˈna ra tau.” (Luka 1:13, 18-20) Ua parau te melahi e e erehia o Zakaria i te parau, eiaha râ i te faarooraa.
Te na ô faahou ra te faatiaraa e: “Ia tae mai râ oia i rapae au [i te hiero] ra, aita aˈera i tia ia ˈna ia parau mai [i te feia e tiai ra]: te ite ra hoi ratou, e e orama tei itea ia ˈna i roto i te hiero ra; na ˈna iho hoi i tuou mai ia ratou, ua vavahia oia e te turi.” (Luka 1:22) Te faataa ra te parau heleni i hurihia i ǒ nei na roto i te parau ra “turi,” i te manaˈo o te hoê taata tei mau taue noa i te paraparau, te faaroo, aore ra e piti atoa ra. (Luka 7:22) E o Zakaria? A hiˈo na i te ohipa i tupu i to ˈna faaoraraahia. “Amaha maira to ˈna reo i reira ra, matara aˈera to ˈna arero; ua parau ihora oia ma te haamaitai i te Atua.” (Luka 1:64) Te faaite ra te reira e ua ere-noa-hia o Zakaria i te aravihi no te paraparau.
No te aha ïa te taata i ani ai ia Zakaria ma te ‘tuou i ta ˈna iˈoa e hinaaro i te mairi i te tamaiti’? Te huri ra te tahi feia iriti i teie parau i te na ôraa e “na roto i te mau aparaa rima” aore ra “ma te faaohipa i te mau aparaa rima.”
I te mea e ua vavahia o Zakaria mai te poroi a te melahi mai â, ua faaohipa pinepine o ˈna i te tuouraa, mai te aparaa rima, no te faaite i to ˈna manaˈo. Ei hiˈoraa, ua “tuou” oia i te feia i te hiero. (Luka 1:21, 22) I muri iho, i to ˈna aniraa i te hoê iri papairaa, ua faaohipa iho â ïa oia i te mau aparaa rima. (Luka 1:63) Mea papu atoa ïa e, i te tau a vavahia ˈi oia, ua faaohipa atoa te feia tapiri mai ia ˈna i te mau aparaa rima.
Teie râ, te vai ra te tahi atu faataaraa papu aˈe no te mau tuouraa e faahitihia ra i roto i te Luka 1:62. No faaite noa ˈtura o Elisabeta i to ˈna manaˈo no nia i te iˈoa o ta ˈna tamaiti. No reira, ma te ore e patoi atu ia ˈna, ua rave noa ratou i muri iho i te ohipa titauhia, i te aniraa ˈtu i te manaˈo o ta ˈna tane. E nehenehe ratou e ani noa ˈtu ma te tuou aore ra te tahi aparaa rima. Inaha, i te mea e aita ratou i papai i ta ratou uiraa ia taio o Zakaria, te faaite ra ïa te reira e ua faaroo oia i te parau a ta ˈna vahine. No reira, na roto i te tuouraa aore ra te tahi aparaa rima i nia ia ˈna, te hinaaro ra ïa ratou e parau e, ‘Ua faaroo paatoa tatou (o oe atoa, e Zakaria) i to ˈna manaˈo, i teie nei râ, eaha te iˈoa o ta oe e horoa no ta oe tamaiti?’
E i reira iho, ua tupu te tahi atu semeio, o tei faataui i te huru tupuraa. “Amaha maira to ˈna reo i reira ra, matara aˈera to ˈna arero.” (Luka 1:64) Aita e faufaa ia faahiti i to ˈna tariˈa i te mea e aita to ˈna tariˈa i turi.