Stebėti paukščius — ar tai patiktų kiekvienam?
„Paukščių stebėtojo gyvenimas yra begalinė staigmenų seka“ (V. H. Hudsonas, The Book of a Naturalist).
KOSI BEI vietovėje, netoli Pietų Afrikos Respublikos ir Mozambiko sienos, Keitas, Evelina, Džanis bei jų vadovas ėjo 22 kilometrus pamatyti vieno paukščio. Tai buvo ne paprastas paukštis! Jie ieškojo palmių grifo — didelio juodo balto paukščio su raudonu lopu aplink akis. Jis maitinasi negyva žuvimi ir aliejinių palmių vaisiais.
Keitas pasakoja: „Ilgai vaikščioję grįžome namo nusivylę, nes pamatėme tik vieną grifą — ir tą aukštai skrendantį. O ką išvydome grįžę į savo stovyklą? Trys palmių grifai tupėjo palmėje virš mūsų! Apie pusvalandį džiaugėmės jų draugija, kol pagaliau jie nuskrido plačiai išskleidę sparnus. Tą pačią dieną pirmą sykį stebėjome ir žuvinę pelėdą. Taip, pelėdą, gaudančią žuvį!“
Malonumas kiekvienam
Stebėti paukščius bei jų klausytis malonu visame pasaulyje. Esama per 9600 jų rūšių, todėl progų tam turi bet kuris budrus stebėtojas. Kas nesidžiaugia matydamas spalvingą kolibrį arba tulžį? Kuris nesustoja sužavėtas giedant daugiakalbiam strazdui, lakštingalai, didžiajam Australijos lyrauodegiui, kukuojant gegutei ar tarškant australiškajai šarkai?
Laukiniai paukščiai stebimi jų natūralioje aplinkoje. Nuo tavęs priklauso, kiek stebėjimas bus aktyvus. Tu galbūt nenori klampoti per pelkes arba kopti per kalnus, kad pamatytum retus paukščius. Tačiau daugelis žmonių patiria pasitenkinimą ir atgaivą, stebėdami sparnuočius savo kieme arba sode. Norėdami prisivilioti jų vietovėje gyvenančius paukščius, daugelis padeda jiems vandens bei lesalo. Kasmet tokių entuziastų gausėja. Vis daugiau žmonių įsitikina, jog stebėti paukščius verta.
Kodėl tai populiaru?
Stivas H. Murdokas knygoje An America Challenged rašo, kad 1990—2050 metais paukščių stebėtojų daugės greičiau negu Jungtinių Valstijų gyventojų. Žurnalo New Scientist pranešimu, „Indijoje vis daugiau žmonių užsiima sparnuočių stebėjimu“. Gordonas Holtshausenas, leidinių apie Pietų Afrikos Respublikos paukščius komiteto pirmininkas, mano, kad „Pietų Afrikos Respublikoje... knygos [apie paukščius] yra antroje vietoje po Biblijos“.
Jei imsi stebėti paukščius, tapsi tikru entuziastu! Tai užkrečiantis užsiėmimas, be to, nebrangi pramoga, išvedanti tave į gamtą ir sužadinanti tavo protą. Tai patraukli medžioklė nežudant. Kadangi vaikai ir suaugusieji greitai to išmoksta, šis užsiėmimas gali džiuginti šeimas arba būrelius draugų. Juo gali džiaugtis netgi vienišas asmuo. Paukščių stebėjimas yra graži, sveika pramoga, ir ja galima mėgautis beveik visur ištisus metus.
Paukščių stebėjimo pagrindai
Ar kartais, stebėdamas kokį nors paukštį, nori žinoti, kaip jis vadinasi? Jautiesi patenkintas, kai sužinai vardus ne tik didingų erelių, povų ir gulbių, bet ir sunkiai įžiūrimų lėlių bei kukučių. Be to, yra panašią išvaizdą turintys bėgikai, plunksnuoti miško giesmininkai bei visi tarpinės grandies paukščiai.a
Kad atpažintum juos, tau reikės gamtos vadovo, kuriame apibūdinti tavo šalies arba regiono paukščiai. Tai gali būti kišeninio formato knygutė su kiekvienos rūšies abiejų lyčių paukščių iliustracijomis bei aprašymais. Geresniuose vadovuose įtraukti ir jauniklių apdaro ypatumai bei sezoninio plunksnų pasikeitimo apibūdinimai.
Ko dar reikia pradedančiam paukščių stebėtojui? Jis turi turėti gerus žiūronus, lygiai kaip žvejys meškerę arba tinklą. Stebėdamas pro žiūronus savo vietovės paukščius, tu pamatysi kai ką nuostabaus. Pavyzdžiui, didysis begemotas Afrikoje aptinkamas nesunkiai. Tačiau neturėdamas žiūronų tu gali nepastebėti mažo raudonsnapio galvijinio varnėno, kuris įsikabinęs begemoto nugaros renka nuo jo parazitus.
Ne visi žiūronai skirti paukščiams stebėti, todėl geriausia yra palyginti įvairius modelius. Paukščių stebėtojai naudoja du populiarius modelius — 7 x 42 ir 8 x 40. Pirmasis skaičius nurodo didinamąją galią, o antrasis — didžiojo lęšio diametrą milimetrais. Nacionalinės geografijos leidinyje Field Guide to the Birds of North America aiškinama, kad „didinamosios galios ir lęšio dydžio santykis 1 su 5 paprastai laikomas idealiu šviesingumui“. Tai leidžia įžiūrėti spalvas net ir menko apšvietimo sąlygomis. Taigi stipresnis padidinimas nebūtinai yra geriau. Svarbiau yra aiškumas.
Kur pradėti stebėti? Savo apylinkėje
Asmuo, pažįstantis savo apylinkės paukščius, bus daug geriau pasiruošęs keliauti į kitą vietą ieškoti neįprastų arba mažiau pastebimų paukščių. Ar žinai, kokios rūšys nuolat gyvena netoli tavo namų? Kokie paukščiai, atrodo, niekada nenusileisdami vis skrenda galbūt link artimiausio ežero ar pelkės? Kokie migruojantys paukščiai keliaudami praskrenda pro šalį? Kristoferis Lehis savo knygoje The Birdwatcher’s Companion rašė: „Šiaurės Amerikoje [migruoja] apie 80 procentų iš maždaug 645 rūšių perinčių paukščių.“
Kai kurie tokie keliauninkai galbūt stabtelėja prie tavo namų atgauti jėgas ir pailsėti. Uolūs stebėtojai iš kai kurių vietų savo namų kieme matė daugiau nei 210 rūšių paukščių! Tau būtų įdomu ir naudinga vesti užrašus, kada pirmą ir paskutinį kartą kasmet pamatai tam tikras paukščių rūšis.
Paukščių stebėjimo būdai
Su žiūronais ant kaklo ir vadovu kišenėje tu dabar esi pasiruošęs žvalgytis toliau savo namų. Parkuose ir gamtos rezervatuose dažnai būna paukščių rūšių sąrašas. Jame paprastai nurodoma, kada kokias rūšis čia galima pamatyti ir kiek tikėtina, kad aptiksi jas. Toks sąrašas bus tau naudingas savo stebėjimams patvirtinti. Jei paukštis, kurį tariesi ką tik pamatęs, pažymėtas kaip retas, tuomet būtų gerai jį ištirti, ypač kai esi pradedantis stebėtojas. (Žiūrėk rėmelį „Atpažinimo vadovas“.) Antra vertus, jei jis pažymėtas kaip dažnai pasitaikantis, galbūt tu atpažinai jį teisingai.
Pasistenk iš anksto įsigyti žemėlapį, kur nurodytas migracijos kelias bei galimos aptikti vietos. Paukščių paprastai daugiau ten, kur yra dvi ar daugiau jų gyvenamųjų vietų. Ar stebi vaikščiodamas, ar stovėdamas, stenkis prisiderinti prie aplinkos ir lauk, kol paukščiai priartės prie tavęs. Būk kantrus.
Kai kuriose vietovėse yra telefono numeris, kuriuo paskambinę entuziastai gali pasiklausyti pranešimų apie įdomius pastebėjimus toje vietoje.
Verta pasiruošti iš anksto
Ieškoti tam tikrų paukščių malonu, bet savo labui tu galėtum iš anksto perskaityti apie tuos paukščius, kuriuos norėtum pamatyti. Jei gyveni prie Karibų jūros, galbūt esi nusprendęs surasti Kubos, Puerto Riko ar Jamaikos atmainos todį. Jis yra drūtas, didžiai vertinamas, ryškiai žaliomis bei raudonomis plunksnomis. Herbertas Rafaelis savo knygoje Guide to the Birds of Puerto Rico and the Virgin Islands sako, kad todį „sunku pamatyti, bet dažnai galima išgirsti“. Kubos todžiai garsėja nepasotinamu apetitu ir sugebėjimu greitai maitinti savo jauniklius. Apibūdinęs, kaip tas paukštis maitinasi, Rafaelis duoda tokį patarimą: „Dažnai juos galima patraukti daužant vieną į kitą du akmenis.“
Tu galbūt nori suplanuoti savo kelionę į gamtą tokiu laiku, kad galėtum pamatyti kokį nors įvykį iš tam tikrų rūšių paukščių gyvenimo, pavyzdžiui, įspūdingą akrobatinį slankos pasirodymą anksti pavasarį. Tai gali būti ir stebinantys baltųjų gandrų būriai Gibraltare ar Bosfore, pasiruošę rudenį skristi į Afriką. Arba paukščių migracija per Izraelį.
Reikia pripažinti, kad planuoti rasti ypatingą paukštį nėra tas pat kaip eiti pasižiūrėti istorinių paminklų, kurie, kaip žinome, visada stovi vietoje. Paukščiai nuolat juda. Jie pilni gyvybės, įvairovės ir staigmenų. Bet verta ieškoti ir laukti!
Taigi paukščių stebėjimas yra jaudinantis išgyvenimas. Nors ir ruošiesi, paukščių gali nebūti tau ten esant arba gali būti ne tie paukščiai, kuriuos tikiesi pamatyti. Bet niekas nežino, kokie dar netikėti atradimai laukia tavęs. Viena aišku, paukščiai tavęs niekada neapvils. Tik būk kantrus. Malonaus stebėjimo! Ir nepamiršk jų Kūrėjo! (Pradžios 1:20; 2:19; Jobo 39:13-18, 27-29)
[Išnaša]
a Paukščiai yra suskirstyti į aštuonias pagrindines regimąsias kategorijas: 1) plaukikai — antys ir joms prilyginti paukščiai, 2) skraidantieji — kirai ir į juos panašūs, 3) ilgakojai balų paukščiai — garniai ir gervės, 4) mažesni balų paukščiai — sėjikai ir bėgikai, 5) vištinių šeimos paukščiai — tetervinai ir putpelės, 6) plėšrieji paukščiai — vanagai, ereliai ir pelėdos, 7) žvirblinių būrio paukščiai ir 8) nežvirbliniai sausumos paukščiai (Rodžeris Toris Petersonas, A Field Guide to the Birds East of the Rockies).
[Rėmelis 26 puslapyje]
Atpažinimo vadovas
Pirmąkart pamačius nežinomą paukštį, gali būti naudinga pabandyti atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų:
1. Koks paukščio apdaras — vienodos spalvos, dryžuotas, taškuotas ar margas?
2. Kokia paukščio gyvenamoji aplinka — vanduo, bala, liūnas, pieva ar miškas?
3. Koks paukščio dydis? Palygink su žinomais paukščiais — žvirbliu, liepsnele, karveliu arba vanagu.
4. Ką paukštis veikia — laksto paskui vabzdžius, skraido ore, judina uodegą aukštyn žemyn, laiko ją iškėlęs ar nuleidęs ar vaikšto žeme?
5. Koks jo snapas — trumpas ir smailas, trumpas ir tvirtas, ilgas, kreivas ar lenktas?
Atsižvelgdamas į tuos „būdingumus“ ir žiūrėdamas į pagrindinį paukščių vadovą, net ir naujokas gali pradėti atpažinti įprastas rūšis (Exhibit Guide, Merrill Creek Reservoir, New Jersey, U.S.A.).
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]
Paukščių piešiniai 23—27 puslapiuose: The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck
[Žemėlapis/iliustracijos 24, 25 puslapiuose]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
BALTOJI ŽĄSIS
Šiaurės Amerika
KOLIBRIS
Šiaurės ir Centrinė Amerika
MĖLYNASIS KĖKŠTAS
Šiaurės Amerika
ARARAUNA
Centrinė ir Pietų Amerika
BALTAGALVIS ERELIS
Šiaurės Amerika
KARDINOLAS
Šiaurės ir Centrinė Amerika
RUDASIS PELIKANAS
Amerika
STEPINIS ERELIS
Afrika, Azija
TUKANAS
Pietų Amerika
RAUDONASIS IBISAS
Pietų Amerika
PRERIJINIS KIRAS
Amerika
DIDYSIS BALTASIS GARNYS
Visur paplitęs
KIKILIS
Europa, Šiaurės Afrika
MANDARININĖ ANTIS
Kinija
BALTASIS GANDRAS
Europa, Afrika, Azija
FLAMINGAS
Tropikai
KARŪNUOTOJI GERVĖ
Afrika
GULDA AMADINA
Australija
KOKABAS
Australija
POVAS
Visur paplitęs
AFRIKINIS STRUTIS
Afrika
RAUDONOJI ROZELA
Australija
[Šaltinių nuorodos]
U.S. Fish and Wildlife Service, Washington, D.C./Glen Smart
Courtesy of Green Chimney’s Farm
Courtesy of San Diego Wild Animal Park
Žemėlapis: The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck
Courtesy of San Diego Wild Animal Park