Stebime pasaulį

Grėsmė religijos laisvei Europoje

Neseniai įvykusioje spaudos konferencijoje Vašingtone (JAV) Romos katalikų mokslininkas iš Turino (Italija) Masimas Introvinis pasakė, kad keletoje šalių sudarinėjami sektų sąrašai arba renkami faktai prieš jas. Tarp organizacijų, laikomų „pavojingomis sektomis“, yra baptistai, budistai, Jehovos Liudytojai, katalikai charizmatai, jaunų krikščionių moterų asociacija, kvakeriai ir žydai chasidai. Vokietijos pranešime nurodoma 800 grupių, Belgijos — 187 grupės ir Prancūzijos — 172. Introvinis rašo, jog Prancūzijoje „kai kurie valstybinių mokyklų mokytojai, garbingai tarnavę daug metų, atleisti iš darbo vien dėl to, kad buvo Jehovos Liudytojai“. Pasak „Kompas direkt“ naujienų tarnybos, Introvinis išreiškė susirūpinimą dėl viešo judėjimų prieš sektas rėmimo. Jis pasakė: „Visiškai aišku, kad dėl tų judėjimų plinta klaidinanti ir dažnai tikrai neteisinga informacija apie religines mažumas ir nepakantus požiūris į jas.“

Automatiniai langai

Sidnėjaus universiteto Australijoje tyrinėtojai sukonstravo langą, kuris automatiškai užsidaro artinantis žemai skrendančiam lėktuvui. Kai kenksmingas triukšmo šaltinis nutolsta, langas vėl atsidaro. Išorinis mikrofonas su lange įmontuota programine įranga gali atpažinti tam tikrus ir kitų triukšmingų garsų dažnius, pavyzdžiui, sunkvežimių ūžesį. Tyrimai rodo, kad tokie langai sumažina triukšmą net iki 20 decibelų, ir to, matyt, pakanka užtikrinti ramų miegą. Žurnale New Scientist sakoma: „Didelis šios sistemos pranašumas tas, kad pastatai gali būti nepralaidūs garsui ir vėdinami be brangios oro kondicionavimo įrangos.“

Televizijos poveikis vaikams

„Animaciniai filmai ir videožaidimai 6—12 metų vaikų elgesiui daro didesnę įtaką nei mokykla, nes prie televizoriaus kas savaitę jie praleidžia 38 valandas, o klasėje — 23 valandas“, — pranešama Meksikos laikraštyje El Universal. Tyrinėtojas Omaras Toreblanka pažymėjo, kad televizija moko vaikus, kokio požiūrio laikytis tam tikrose situacijose, bet nenušviečia, ar tas požiūris geras, ar blogas. Jis paaiškino: „Jei vaikas žiūri animacinius filmukus ar filmą, kuriame vienam veikėjui viskas sekasi, tas vaikas greičiausiai imituos tokį pavyzdį.“ Toreblankos tyrimas parodė, kad „vaikai gyvenime pritaiko tai, ko kasdien išmoksta iš televizijos, o ne iš mokyklos, nes lankyti mokyklą — jiems tik pareiga“.

Vaikščiojimas prailgina gyvenimą

Kasdieninis vaikščiojimas padeda gerokai prailginti gyvenimą, — sakoma žurnale Asiaweek. 12 metų buvo atliekami tyrimai su 707 nerūkančiais ir galinčiais vaikščioti 61—81 metų amžiaus vyrais. Ataskaitoje pažymima, jog tie, „kurie vaikščiodavo tik 3,2 kilometro per dieną, — net ir neskubiu žingsniu — per pusę sumažino pavojų mirti dėl bet kokios priežasties“. Nevaikščiojusiems tikimybė mirti nuo vėžio buvo 2,5 karto didesnė negu žmonėms, kasdien nueidavusiems bent 3,2 kilometro. Žurnalo The New England Journal of Medicine pranešime pastebėta, kad mirtingumas sumažėja netgi tarp tų, kurie suvaikšto tik 0,8 kilometro per dieną. Anksčiau kai kurie fizinio lavinimo specialistai abejojo tokios neintensyvios mankštos verte. Dabar nauji tyrinėjimai leidžia daryti šią išvadą: „Raginimas senesnius žmones vaikščioti duoda naudos jų sveikatai.“

Muzika padeda vaikams

Jeigu trejų arba ketverių metų vaikus mokysite groti muzikos instrumentu, padėsite jiems samprotauti bei mąstyti, — sako Gordonas Šo, fizikos profesorius iš Kalifornijos universiteto Irvino (mieste). Tokiame jauname amžiuje lengvai susiformuoja smegenų jungtys, ir tyrinėtojai įrodė, kad reguliarios pratybos nors dešimt minučių per dieną gali „ilgam pagerinti vaiko sugebėjimą samprotauti bei mąstyti“. Per devynis tyrimo mėnesius vaikai, mokęsi groti pianinu, buvo lyginami su grupėmis, lavintomis kompiuteriais arba visai nelavintomis. Vaikai, kurie buvo mokęsi groti pianinu, pagerino savo protinių gabumų tyrimo testo rezultatus 35 procentais, o kitos dvi grupės — mažai arba visai nepagerino, — praneša Londono laikraštis Sunday Times.

Saugos diržai ir tragiška mirtis

Kosta Rikos Aukščiausiojo Teismo Konstituciniai rūmai neseniai panaikino privalomąjį įstatymą dėl saugos diržų; buvo nutarta, kad jis pažeidžia asmens laisvės garantijas, — pranešama Kosta Rikos San Chosė laikraštyje The Tico Times. Priėmus tą sprendimą, vairuotojų, prisisegančių saugos diržus, toje šalyje sumažėjo nuo 87 iki 44 procentų, bet padaugėjo eismo nelaimių ir tragiškų mirčių. Kosta Rikos Kelių saugumo taryba ėmėsi ryžtingų veiksmų sumažinti nelaimių skaičių, bet tos pastangos žlunga, nes keleiviai neprisisega saugos diržų, — sakoma pranešime. Tarybos atstovas Manfredas Servantesas sako: „Mes tikrai stengiamės padėti žmonėms suprasti, kad jie gali apsisaugoti ir išgelbėti savo gyvybę vairuodami atsakingai.“

Kiek kasdien suvalgoma pasaulyje

Ar kada nors pagalvojai, kiek maisto kasdien suvalgo pasaulio gyventojai? Graikijos laikraštyje To Vima apie kasdieninį maisto suvartojimą buvo pranešti stulbinantys duomenys. Visame pasaulyje patiekiama ir suvartojama du milijardai kiaušinių — jų pakanka iškepti omletą, prilygstantį Kipro salai! Pasaulis suvalgo 1,6 milijono tonų grūdų. Mėgstamos ir bulvės — jų reikia 727000 tonų! Ryžiai yra pagrindinis didžiumos žemės gyventojų produktas; jų kasdien patiekiama 1,5 milijono tonų. Iš to kiekio 365000 tonų suvartoja Kinija. 7000-iais tonų arbatžolių užplikomi maždaug trys milijardai puodelių. Pasaulio privilegijuotieji suvalgo 2,7 tonos ikrų. Paprastas Vakarų pasaulio žmogus per dieną suvartoja 4000 kalorijų, palyginus su 2500 rekomenduojamų, tuo tarpu Afrikoje vidutinis suvartojamų kalorijų kiekis yra tik 1800.

Įdarbinti unguriai

Japonijoje unguriai naudojami vandens kokybei tikrinti, — praneša laikraštis The Daily Yomiuri. Prieš penkerius metus profesorius Kendžis Namba iš Hirosimos universiteto atrado, kad unguriai reaguoja į nežymius vandens kokybės pakitimus. Kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, kadmis arba cianidas sulėtina ungurio širdies plakimą, o vėžį sukeliantis trichloretilenas staiga priverčia smarkiau mušti širdį. Dabar galima nusipirkti aparatą, kuriame pritaikomas tas nepaprastas ungurių jautrumas. Ungurys įleidžiamas į akrilinį aparato vamzdelį. Per tą vamzdelį tekant vandeniui, prie jo pritvirtinti elektrodai tikrina ungurio širdies plakimą ir, jei yra pokyčių, technikui perduodami garsiniai signalai. Tam darbui parenkami unguriai, gyvenantys ypač švariuose vandenyse, ir siekiant duomenų tikslumo jie kas mėnesį keičiami.

Paplūdimių ekologija

Ar galima sunaikinti paplūdimį pernelyg jį švarinant? Taip, — sakoma Svensi Bei (Velsas) moksliniame darbe. Sveiko paplūdimio pagrindas yra kranto linija, kur kasdien dukart pakylant vandeniui susikaupia šiukšlių. Tai gali būti medžių, plukdomos miško medžiagos nuolaužos, jūros dumbliai, žolės ir net negyvi gyvūnai; visa tai yra apsivėlę jūržolėmis. Tokiame mišinyje gyvenantys smulkūs bestuburiai padeda suardyti pūvančius augalus, kuriuos paskui išsklaido vėjas ir bangos; taip jie tampa smėlio rišamąja medžiaga. Be to, kranto linijoje maisto randa paukščiai ir tokie gyvūnai kaip pelėnai, pelės, kiškiai ir net lapės. Pradėjus nykti pakrantėje mintantiems balų paukščiams, gamtosaugininkai suprato, kad nuolat švarinant paplūdimius, griaunama jų trapi ekologinė pusiausvyra. Daugelis paplūdimio mėgėjų nori nerealiai švarių pliažų. Londono laikraštis The Times praneša, jog vienas lankytojas netgi pageidavo, kad iš smėlio būtų pašalinti akmenukai.

Mirtys dėl tabako

Apie 1,1 milijardo žmonių visame pasaulyje rūko tabaką, — sako profesorė Judita Makei iš Tabako kontrolės konsultacijos Azijoje. Žurnalo British Medical Journal pranešimu, dešimtoje pasaulinėje konferencijoje tabako ir sveikatos klausimais nustatyta, jog 1990 metais dėl rūkymo mirė trys milijonai žmonių. Tikėtina, kad tokių aukų skaičius 2025—2030 metais priartės prie dešimties milijonų. Žurnale Journal sakoma, jog per tolesnius tris dešimtmečius mirštamumas nuo tabako didės nebe išsivysčiusiose šalyse, o besivystančiose. Anot Oksfordo universiteto medicinos statistikos profesoriaus Ričardo Peto, „Kinijoje jau dabar dėl rūkymo miršta daugiau žmonių negu bet kurioje kitoje šalyje“.