Biblijos požiūris

Kuo bloga flirtuoti?

„Kodėl galvojame, kad flirtuoti yra savanaudiška, klastinga arba bloga? Taip nėra! Tai pramoga! Ir abipusė pramoga, nes tu maloniai nuteiki kitą žmogų“ (Zuzana Rabin, Niujorko Flirto mokyklos direktorė).

DAUGELIS mano, jog flirtuoti yra normalu, nežalinga ir netgi būtina užmezgant bei palaikant santykius tarp žmonių. Vakarų šalyse pastebimas naujas antplūdis knygų, žurnalų straipsnių bei specialių kursų, kur mokoma gestų, pozų ir žvilgsnių — to, kas sudaro „flirtavimo meną“.

Kas yra flirtas? Rastume įvairių apibrėžimų bei aiškinimų. Viename žodyne tai nusakoma kaip „išreiškiantis lengvabūdišką meilę arba lytiškai gundantis“ elgesys. Kitas žodynas flirtą pavadina „meilinimusi, neturint rimtų ketinimų“. Atrodo, daugiausia priimtina sąvoka, kad flirtuotojas yra tas, kuris rodo romantišką susidomėjimą neketindamas tuoktis. Ar flirtas gali būti laikomas nekenksmingu? Koks Biblijos požiūris į flirtą?a

Nors Rašte ir nėra specialiai užsimenama apie flirtą, mes galime nustatyti Dievo požiūrį. Kaip? Tyrinėdami Biblijos principus, liečiančius tuos klausimus. Taip išlavinsime savo ‛pojūčius, kad sugebėtume atskirti gera nuo blogo’ (Žydams 5:14). Pirmiausia apsvarstykime, ar tinkama flirtuoti susituokusiems žmonėms.

Jei žmogus susituokęs

Susituokusioms poroms visai natūralu esant vieniems meiliai elgtis vienam su kitu. (Palygink Pradžios 26:8.) Tačiau tokio dėmesio rodymas ne savo sutuoktiniui prieštarauja Dievo principams. Jehovos tikslas buvo, kad sutuoktinių ryšiai būtų glaudūs ir patikimi (Pradžios 2:24; Efeziečiams 5:21-33). Jis žiūri į santuoką kaip į šventą, nekintamą sąjungą. Malachijo 2:16 (Brb red.) Dievas sako: „Aš nekenčiu skyrybų.“b

Ar susituokusio asmens flirtas suderinamas su Dievo požiūriu į santuoką? Mažų mažiausiai, tokio žmogaus flirtas rodo nepagarbą Dievo įkurtos santuokos šventumui. Be to, Efeziečiams 5:33 krikščioniui vyrui liepiama ‛mylėti savo žmoną kaip save patį’, o žmonai — ‛gerbti vyrą’. Ar flirtas, sukeliantis pavydą, rodo meilę arba pagarbą sutuoktiniui?

Dar labiau prablaivina tas faktas, kad flirtas gali privesti prie svetimavimo, — nuodėmės, kurią Jehova griežtai smerkia ir apibūdina kaip išdavystę (Išėjimo 20:14; Kunigų 20:10; Malachijo 2:14, 15; Morkaus 10:17-19). Iš tikrųjų Jehova svetimavimą laiko labai pavojingu, — net leidžia santuokinės neištikimybės aukoms išsiskirti (Mato 5:32). Tad ar galime įsivaizduoti Jehovą pritariant tokiai pavojingai pramogai kaip flirtavimas? Dievas nesutiks su tuo, kaip ir bet kuris mylintis tėvas nesutiks, kad jo mažylis žaistų su aštriu virtuviniu peiliu.

Dėl svetimavimo Biblijoje perspėjama: „Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių? Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų? Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas“ (Patarlių 6:27-29, Brb red.). Tačiau jei susituokęs asmuo niekada ir nesvetimavo, flirtuojant iškyla grėsmė įsipainioti į tai, kas vadinama „emociniais meilės ryšiais“.

Emociniai meilės ryšiai

Kai kurie žmonės bendraudami puoselėja romantiškus jausmus kam nors už santuokos ribų, nors tai nėra seksualiniai ryšiai. Tačiau Jėzus perspėjo: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:28). Kodėl Jėzus nepritarė aistrai, kuri nesiekia toliau širdies?

Viena aplinkybė ta, kad „iš širdies išeina... svetimavimai“ (Mato 15:19). Tačiau toks bendravimas yra žalingas, net jei nepasiekia laipsnio, kai gresia svetimavimas. Kodėl? Vienoje knygoje apie tai aiškinama: „Bet kokia veikla arba bendravimas, kuris atima per daug laiko bei energijos iš jūsų kaip sutuoktinių gyvenimo, yra neištikimybės forma.“ Taip, emociniai meilės ryšiai pavagia sutuoktiniui priklausantį laiką, dėmesingumą bei prieraišumą. Turint omenyje Jėzaus paliepimą elgtis su kitais taip, kaip norime, kad būtų elgiamasi su mumis, ar nevertėtų susituokusiajam, kuris flirtuoja, pasvarstyti, ‛kaip aš jausčiausi, jei mano sutuoktinis taip elgtųsi su kitu’? (Patarlių 5:15-23; Mato 7:12)

Ką turėtų daryti žmogus, jei panašūs emociniai ryšiai jau yra susiformavę? Susituokęs asmuo, turintis netinkamų emocinių ryšių, yra panašus į vairuotoją, užmigusį prie vairo. Jam reikia suvokti savo padėtį ir skubiai imtis ryžtingų veiksmų, kol dar neiširo santuoka ir nenutrūko draugystė su Dievu. Jėzus pailiustravo būtinybę drastiškai veikti sakydamas, kad reikėtų atsikratyti net tokių brangių dalykų kaip akis arba ranka, jei dėl jų asmuo griautų savo gerus santykius su Dievu (Mato 5:29, 30).

Todėl būtų išmintinga nustatyti ribas, kur ir kaip dažnai matysiesi su kitu asmeniu. Be abejo, venk pasilikti vienas su tuo žmogumi; jei tai liečia darbą, apsiribok esminiu pokalbiu. Galbūt su tuo asmeniu netgi reikia nutraukti bet kokius ryšius. Atitinkamai turi labai kontroliuoti žvilgsnius, mintis, jausmus bei elgesį (Pradžios 39:7-12; Psalmių 19:14, Brb red.; Patarlių 4:23; 1 Tesalonikiečiams 4:4-6). Jobas, vedęs vyras, parodė puikų pavyzdį sakydamas: „Aš padariau sandorą su savo akimis, kad net negalvočiau apie mergaitę“ (Jobo 31:1).

Tikrai, susituokusiam asmeniui flirtuoti yra pavojinga ir priešinga Rašto patarimams. Tačiau koks Biblijos požiūris į viengungių flirtą? Ar bendraujant nesusituokusiems priešingos lyties asmenims, flirtuoti normalu, nekalta arba būtina? Ar tai gali kaip nors pakenkti?

Kaip dėl viengungių?

Nieko blogo, jei du viengungiai rodo romantišką domėjimąsi vienas kitu, jei jie galvoja apie santuoką bei vengia netyro elgesio (Galatams 5:19-21). Toks domėjimasis galimas merginimosi pradžioje, kai santuokos tikimybė dar menka. Tai nebūtinai netinkama, jei ketinimai geri. Iš tikrųjų toks elgesys nėra flirtas.

O kaip jei viengungiai siuntinėja vienas kitam romantiškus signalus tik dėl pramogos? Tai gali atrodyti nežalinga, nes jie neturi sutuoktinio. Tačiau atsižvelk į galimą emocinę žalą. Jei flirtas palaikomas rimtesniu ketinimu, jis gali pasibaigti kankinančiu skausmu bei širdgėla. Kokie teisingi Patarlių 13:12 (Brb red.) žodžiai: „Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas — gyvybės medis“! Net jei du žmonės tvirtina suprantą, kad nei vienas, nei antras nesidomi kitu rimtai, ar gali bet kuris iš jų būti tikras tuo, ką iš tikrųjų kitas galvoja arba jaučia? Biblija atsako: „Širdis už visa nedoresnė ir neištiriama; kas ją pažins?“ (Jeremijo 17:9; palygink Filipiečiams 2:4)

Taip pat pasvarstyk apie ištvirkavimo pavojų, turint omenyje jo padarinius — ligą arba nesantuokinį nėštumą. Raštas draudžia ištvirkauti, ir tie, kurie apgalvotai taip elgiasi, netenka Dievo palankumo. Apaštalas Paulius išmintingai perspėjo krikščionis, jog tam, kad pasipriešintų vilionėms, jie turi ‛numarinti’ savo ‛[„kūno“, NW] narius, skatinančius ištvirkauti’, ir vengti „nežabotų geismų“, vedančių prie ištvirkavimo (Kolosiečiams 3:5; 1 Tesalonikiečiams 4:3-5). Efeziečiams 5:3 jis pataria mums, jog ištvirkavimas ‛net neturi būti minimas’ taip, kad sužadintų blogą troškimą. Flirtavimas priešingas šiam patarimui. Dievas net draudžia netyrus pokalbius apie seksą.

Biblijos principai atskleidžia, kad flirtavimas gali reikšti negailestingumą žmonėms bei nepagarbą Jehovai, santuokos Įsteigėjui. Biblijos požiūris į netinkamą flirtavimą, be abejo, yra meilingas bei išmintingas, nes apsaugo žmogų nuo kančių. Todėl mylintieji Dievą susilaikys nuo netinkamo flirto ir su priešinga lytimi elgsis tyrai bei pagarbiai (1 Timotiejui 2:9, 10; 5:1, 2).

[Išnašos]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 20 puslapyje]

© The Curtis Publishing Company