Siek tikslo pasikrikštyti

1. a) Ką laimime pasikrikštydami? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

GAL tu jau pasiaukojai Jehovai ir pasikrikštijai? Šiuo žingsniu paliudijai apie savo troškimą švaria sąžine jam tarnauti (1 Pt 3:21). Ir parodei gerą pavyzdį bendruomenės jaunuoliams ir visiems mūsų studijuotojams. O kaip, jei dar nesi pasikrikštijęs? Be abejo, myli Jehovą ir nori vykdyti jo valią. Ir žinai, kad krikštas yra būtinas norint pelnyti nuodėmių atleidimą ir Dievo palankumą (Apd 2:​38–40). Bet kažkas tave vis dar sulaiko. Ką galėtum daryti? Šiame straipsnyje aptarsime, (1) kodėl kai kurie vis nesiryžta krikštytis, (2) kodėl svarbu nepamiršti, kad laiko liko nedaug, ir (3) kodėl turėtume be atidėliojimų siekti tikslo pasikrikštyti.

KODĖL KAI KURIE NESIRYŽTA

2. Kokia baimė kai kuriuos sulaiko nuo krikšto?

² Kai kuriuos nuo krikšto sulaiko baimė. Nors jie nori tarnauti Jehovai, būgštauja, kad niekaip jam neįtiks. Jei taip jautiesi, permąstyk Biblijos eilutes, kurios rodo, kad Dievas nesitiki tobulumo ir džiaugiasi viskuo, ką dėl jo iš širdies darai (Ps 103:​13, 14; Kol 3:23). O gal baiminiesi žmonių priešiškumo? Tada melsk Jehovą suteikti pasitikėjimo, kokį jautė 118 psalmės rašytojas. „Jehova su manimi, aš nebijosiu, – sakė jis. – Ką gali padaryti man žmogus?“ (Ps 118:6).

3. Kodėl kai kurie krikštą atidėlioja? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

³ Kiti delsia manydami, kad stokoja žinių. Tačiau kiek žinių iš tikro reikia? Prisimink vieną pasakojimą iš Biblijos. Kalėjimą, kuriame buvo Paulius ir Silas, supurtė žemės drebėjimas ir taip radosi galimybė paliudyti kalėjimo prižiūrėtojui ir jo namiškiams. Prižiūrėtojas ir jo artimieji, be abejo, suprato, kad tas drebėjimas buvo stebuklas nuo Dievo. Pauliui ir Silui paskelbus gerąją naujieną, prižiūrėtojas „nieko nelaukiant su visais saviškiais buvo pakrikštytas“ (Apd 16:​25–33). Jeigu jau pažįsti Jehovą, myli jį visa širdimi, išmanai pagrindinius Biblijos mokymus, atgailavai dėl savo nuodėmių ir apsisprendei gyventi pagal Dievo nustatytas normas, esi pasirengęs krikštytis (Mk 12:30).

4. Dėl kokių dar priežasčių kai kurie nesikrikštija? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁴ Dar kitiems atrodo, kad tarnybos Dievui kaina per didelė, kitaip tariant, reikės pernelyg daug atsisakyti. Žinoma, įvertinti, kiek tam tikras sprendimas ar užmojis atsieis, svarbu (Lk 14:​27–30). Bet kai kurie baiminasi, kad tarnyba Dievui pareikalaus per daug. Taip manė Kandesė. Pagrindinius Biblijos mokymus ji žinojo nuo mažens, bet jais nesivadovavo. Kai užaugo, liudytojai pasiūlė Biblijos studijas. Kandesė sako: „Žinojau, ką turiu daryti, bet nenorėjau. Gyvenau kaip patinka ir maniau, kad to atsisakyti bus per sunku.“ Kiti nuogąstauja nesugebėsiantys laikytis aukštų elgesio normų. Bijo, kad sunkiai nusidės ir bus pašalinti iš bendruomenės. Ką galėtum daryti, jei ir tau kyla tokių minčių?

5. Apie ką dera pamąstyti, jei vis nesiryžti krikštytis? (Mato 13:​44–46)

⁵ Kai perkame kokį daiktą, mums rūpi ne vien jo kaina, bet ir vertė. Jei vertė stipriai pranoksta kainą, tikriausiai tuojau perkam. Panašiai ir su krikšto klausimu. Galvokime ne vien apie tai, kiek pastangų mums atsieis pasikeisti, bet ir kokia neįkainojama vertybė yra draugystė su Jehova. Jėzus šią mintį pabrėžė dviem palyginimais. (Perskaityk Mato 13:​44–46.) Abiejuose kalbama apie žmones, kurie rado kai ką itin vertingo ir nutarė parduoti visą savo turtą, kad tik galėtų tai nusipirkti. Tu irgi radai didžiulį turtą – tiesą apie Karalystę. Jei abejoji, ar jis vertas visų pastangų, permąstyk anuos du palyginimus. Pagalvok: „Ar aš gerai suprantu, kokia brangi yra žinia apie Karalystę? Ar išties vertinu draugystę su Jehova, jo suteiktą viltį ir broliją?“ Atsakymai į šiuos klausimus padės įžvelgti, kas nuo krikšto sulaiko ir ką galėtum daryti, kad dar labiau pamiltum tiesą.

6. Kaip gali įgyti imlią širdį?

⁶ Palyginime apie sėjėją Jėzus nusakė, kad dvasinės pažangos stabdys gali būti širdies būklė. Tačiau „geros ir doros širdies žmonės“, anot jo, į Karalystės žinią įsiklauso ir ištvermingai duoda vaisių (Lk 8:​5–15). Net jeigu tavo širdis abejoja, kurį kelią rinktis, nepasiduok. Dievo padedamas gali išsiugdyti „naują širdį ir naują dvasią“, imlią jo vadovavimui. Melsk Jehovą, kad suminkštintų tavo širdį ir Karalystės sėkla jame suvešėtų (Ez 18:31; 36:26).

7–8. Kodėl kai kurie jaunuoliai nesiekia pasikrikštyti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Kai kuriems jaunuoliams, nors jie ir myli Jehovą, kliūtis į krikštą gali būti aplinkinių įtaka. Štai neretas pedagogas mokykloje skatina mokinius laisviau žiūrėti į skirtingas dorovinio elgesio normas, net jeigu jos nesuderinamos su Dievo Žodžiu. Tačiau tokie patarimai gali privesti prie nelaimės (Ps 1:​1, 2; Pat 7:​1–5). Kad jos išvengtum, imk pavyzdį iš psalmininko, kuris sakė: „Aš išmanau daugiau už savo mokytojus, nes apie tavo priminimus mąstau“ (Ps 119:99).

⁸ Tenka girdėti, kad kai kurie liudytojai sulaiko savo atžalas nuo krikšto. Pernelyg susirūpinę vaikų išsilavinimu ir karjera, neskatina jų užsibrėžti dvasinius tikslus. Kaip, jei atrodo, kad ir tau tėvai galėtų labiau padėti siekti dvasinės pažangos? Tikrai vertėtų su jais apie tai pasikalbėti. Nemanyk, kad esi per jaunas išsiugdyti glaudžią draugystę su Jehova (Pat 20:11).

9. Dėl ko dar kai kurie krikštą vis nukelia?

⁹ Kai kas krikštą vis nukelia norėdamas krikštytis tą pačią dieną, kaip ir draugas ar kuris nors iš artimųjų. Aišku, nieko bloga krikštytis tuo pat metu kaip ir mums brangus žmogus. Tačiau ar tikrai dėl to turėtum savo krikštą atidėlioti? Atmink, kad įžadas Dievui yra asmeniškas dalykas. Tad ir krikšto datos neturėtų lemti kitų žmonių sprendimai (Rom 14:12).

LAIKO LIKO NEDAUG

10. Dėl ko dar kai kurie nedaro dvasinės pažangos?

¹⁰ Be jau minėtų veiksnių, dvasinę pažangą gali stabdyti ir mintis, kad galas dar toli. Bet ar ta mintis teisinga? Jėzus savo sekėjus įspėjo: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote“ (Lk 12:40).

11. Kodėl svarbu įsiklausyti į tai, kas rašoma Psalmyno 119:60?

¹¹ Pasiaukojimo įžadą Dievui duodame iš meilės. Kuo geriau Jehovą pažįstame, tuo aiškiau suprantame, kad jo įsakymai duoti mūsų labui, ir tuo stipriau trokštame jų laikytis. (Perskaityk Psalmyno 119:60.) Jokūbas paminėjo dar vieną paskatą iškart paklusti Jehovos valiai: „Nežinote, koks bus jūsų gyvenimas rytoj.“ Gal jau ši diena yra paskutinė, kai galime „daryti, kas teisinga“ (Jok 4:​13–17). Tad veikti privalome be atidėliojimų.

12. Ką suprantame iš Jėzaus palyginimo apie vynuogyną?

¹² Bet kaip tada suprasti Jėzaus palyginimą apie vynuogyną? Argi jis nesakė, kad padirbėję vos valandą gavo tą patį atlygį, kaip ir dirbę visą dieną? Taip, sakė. Tačiau atkreipk dėmesį, kodėl kai kuriems teko tik valanda darbo. Jie paaiškino: „Niekas mūsų nepasamdė.“ Jie nevengė dirbti, tiesiog nebuvo pakviesti. Bet kai tik kvietimą išgirdo, tuojau pat nuėjo į vynuogyną (Mt 20:​1–16). Šiandien Jėzus mus ragina tapti jo mokiniais ir imtis evangelizacijos darbo. Į šį raginimą turėtume atsiliepti iškart, kai jį išgirstam.

13. Kodėl mums svarbu atminti, kas nutiko Loto žmonai?

¹³ Jeigu dvasinės pažangos nedarome dabar, imtis būtinų pakeitimų paskutinę minutę gali būti dar sunkiau. Ne veltui Jėzus mokinius įspėjo: „Atsiminkite Loto žmoną“ (Lk 17:​31–35). Ši gerai žinojo, kad Sodomos ir Gomoros miestai jau tuoj bus sunaikinti, tačiau gręžėsi atgal, matyt, gailėdama palikto turto (Pr 19:​23–26). Ta istorija mums primena, kad durys į išgelbėjimą nebus atvertos amžinai. Dievo nustatytu metu jos užsivers ir tada bus jau vėlu (Lk 13:​24, 25).

14. Kodėl svarbu stebėti, kaip pildosi Biblijos pranašystės?

¹⁴ Sulig kiekviena praeinančia diena pildosi Biblijos pranašystės apie šios sistemos pabaigą. Pats matai, kokios negandos purto pasaulį. Net jei tavęs asmeniškai jos dar nepalietė, tai turėtų būti stipri paskata kuo skubiau siekti tikslo pasikrikštyti. Gerą pavyzdį parodė pirmojo amžiaus krikščionys. Petras paragino juos būti budrius sakydamas, kad „visų dalykų galas jau arti“ (1 Pt 4:7). Iš visko sprendžiant, jis turėjo omenyje anuometinės žydų sistemos „galą“. Apaštalo laiškas buvo skirtas krikščionims, gyvenantiems toli nuo Jeruzalės, taigi miesto sunaikinimas jų tiesiogiai nepalietė (1 Pt 1:1). Tačiau matydami tą pranašystę pildantis, jie dar tvirčiau įsitikino, kad tikrove taps visi Jehovos pažadėti dalykai. Todėl stebėk, kaip pildosi Biblijos pranašystės. Tai sustiprins motyvaciją krikštytis.

15. Su kokia nuostata turime laukti Jehovos dienos? (2 Petro 3:​10–13)

¹⁵ Savo antrajame laiške Petras paaiškino, su kokia nuostata dera laukti artėjančios Jehovos teismo dienos. Pirmajame amžiuje ta diena buvo dar toli, tačiau Petras vis tiek paragino bendratikius nuolat turėti ją omenyje. (Perskaityk 2 Petro 3:​10–13.) Mums irgi privalu turėti tą dieną omenyje ir būti jai pasirengusiems. O tai iš esmės reiškia „šventai elgtis ir dievotai gyventi“. Įsivaizduok, kaip Jehova vertina tavo pastangas daryti, kas jam patinka. Ir, žinoma, jis ypač džiaugsis, jei duosi pasiaukojimo įžadą ir pasikrikštysi.

NEATIDĖLIOK

16. Kodėl neturėtum delsti pasikrikštyti? (2 Korintiečiams 6:​1, 2; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁶ Tad skatiname tave krikštytis dabar, kol nepasibaigė „ypatingos malonės metas“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 6:​1, 2.) Prisimink, kaip buvo su eunuchu iš Etiopijos. Pilypo užkalbintas jis suprato, kaip svarbu veikti nedelsiant. Sužinojęs gerąją naujieną ir privažiavęs vietą, kurioje galėtų pasikrikštyti, jis nedvejojo ir nesvarstė: „Gal reikėtų įgyti daugiau žinių? Pakeliui dar bus kur pasikrikštyti.“ Ne. Jis pasakė: „Štai vanduo! Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ (Apd 8:​26, 27, 35–39). Tikrai šaunus pavyzdys. Eunuchas pasikrikštijo ir „džiaugdamasis patraukė savo keliu“.

17. Kuo galime neabejoti?

¹⁷ Jei nuo krikšto vis dar susilaikai, norime tave patikinti, kad Jehova laimins pastangas žengti į šį tikslą (Rom 2:4). Jis padės įveikti visas baimes, nuogąstavimus ir aplinkinių spaudimą, stabdantį tavo pažangą. Jei krikštysies, pamatysi, kaip gera švaria sąžine tarnauti Dievui, o „į visa, kas liko už nugaros“, nebenorėsi nė pažvelgti (Fil 3:​8, 13). Galėsi tvirtu žingsniu žengti „link to, kas prieš akis“, ir džiaugtis viskuo, ką Jehova yra pažadėjęs tiems, kas jam pasiaukoja ir krikštijasi (Apd 3:19).