Ar tu pasirengęs išbandymams po krikšto?

1–2. Pailiustruok, kaip pasiruošti sunkumams, kylantiems po krikšto.

KADANGI gyvename Šėtono valdomame pasaulyje, sunkumų patirsime visi. Jėzus tai žinodamas pasakė, kad vienokių ar kitokių „suklupimo akmenų [...] neišvengiamai bus“ (Mt 18:7). Tad jei kiltų mūsų ištikimybės Jehovai išbandymų, pavyzdžiui nesutarimų su kuriuo nors bendratikiu, reikės nemažai jėgų, kad išliktume dvasiškai tvirti.

² Tikėjimo išmėginimus galima palyginti su stichinėmis nelaimėmis. Ne kartą buvome paskatinti joms pasirengti. Pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kokios negandos mūsų krašte labiausiai tikėtinos, ypač jeigu tik neseniai atsikėlėme ten gyventi (Pat 21:5). Panašiai svarbu numatyti, kokių sunkumų gali kilti po krikšto, ir jiems stropiai pasiruošti, kad dvasiškai nesukluptume ir išsaugotume draugystę su Jehova (Ps 17:5). Tad dabar ir pakalbėkime apie tris galimus sunkumus ir kaip jiems pasiruošti.a

JEI ĮSKAUDINA BENDRATIKIS

3. Kokių sunkumų galime patirti bendruomenėje?

³ Pameni, kaip pasijautei pirmąkart atėjęs į sueigą? Tikriausiai matydamas Jehovos liudytojų tarpusavio meilę supratai, kad radai teisingą tikėjimą (Jn 13:35; Kol 3:12). Taip buvo ir Blankaib. Tačiau po krikšto nutiko kai kas labai nemalonaus. Blanka pasakoja: „Viena sesė mane labai įžeidė. Ji ir kitus apkalbinėjo. To aš nesitikėjau, nes Jehovos liudytojai turi būti taikūs ir mylėti vieni kitus.“ Žinoma, visi bendratikiai stengiasi ugdytis krikščioniškas dorybes (Ef 4:​23, 24; 1 Jn 1:8). Bet tobulų nėra, tad anksčiau ar vėliau visi pasakome ar padarome ką nors užgaulaus (Jok 3:8). Liūdna, kad kai kurie dėl to labai įsiskaudina ir nustoja tarnauti Jehovai.

4. Ko reikia, kad gebėtume atleisti užgaulę? (Efeziečiams 4:32)

⁴ Ką tad galėtum daryti, kad nesukluptum, jei kuris nors brolis ar sesė tave įskaudintų? Įprask vadovautis pamokymu iš Efeziečiams 4:32 (perskaityk). Jei būsi malonus, jautrios širdies, tikrai išvengsi bereikalingų nesutarimų. Stenkis noriai atleisti kitiems jų klaidas. Pagalvok, kaip dažnai pats prašai Jehovą dovanoti tavo prasižengimus ir kaip dosniai jis tai daro (Mt 6:12). Tada ir tau bus daug lengviau būti atlaidžiam.

5. Kokia Biblijos eilutė gali padėti mums būti atlaidiems? (Patarlių 19:11; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁵ Perskaityk Patarlių 19:11. Biblijoje sakoma, kad įžvalgusc žmogus negreit supyksta. Ši mintis labai padėjo Rimai, pasikrikštijusiai prieš keletą metų. Ji sako: „Kai brolio ar sesės poelgis man atrodo užgaulus, pirmiausia prisimenu Patarlių 19:11. Pagalvoju apie jų gyvenimo aplinkybes bei patirtį ir stengiuosi suprasti, dėl kokios priežasties jie galėjo taip pasielgti. Ir kviečiu juos drauge į tarnybą. Tai leidžia man dar artimiau su jais susipažinti.“ Stenkis ir tu pritaikyti šį patarimą. Kuo labiau bendratikius pažinsi, tuo geriau juos suprasi. Tada ir nuoskaudas atleisti bus lengviau.

6. Kaip gali bendruomenėje įgyti daug draugų?

⁶ Kaip dar gali stiprinti draugystę su bendratikiais? Kreipdamas dėmesį į gerąsias jų savybes. (Palygink su Patarlių 10:12; Rom 12:10; Fil 2:​2, 3.) Taip darė Markas. Kuo daugiau laiko jis leido su broliais ir sesėmis, tuo labiau pastebėdavo jų trūkumus. Kas jam padėjo į bendratikius žiūrėti teigiamai? Markas sako: „Susivokiau, kad tie trūkumai yra tik menkas niekas, lyginant su pasaulyje paplitusiomis negerovėmis, ir kad neturiu iš musės daryti dramblio. Taigi dabar stengiuosi pastebėti vien gerąsias jų savybes.“ Jeigu seksi tokiu pavyzdžiu, bendruomenėje turėsi daug šaunių draugų.

JEI IMI ILGĖTIS, KO ESI ATSISAKĘS

7. Ko krikščionis gali imti ilgėtis?

⁷ Kai sužinojai, ko mokoma Biblijoje, mielu noru palikai šį Šėtono valdomą pasaulį. Be abejo, neturi nė minties sugrįžti prie to, ko atsisakei dėl tarnybos Jehovai. Pavyzdžiui, kai kurie broliai paliko pelningą, per daug laiko reikalaujančią karjerą. Kiti nenustojo studijuoti Biblijos, kai nuo jų nusigręžė artimi draugai. Dar kiti liovėsi mėgautis žalingais įpročiais. Vis dėlto užėjus dideliems išmėginimams tie dalykai gali grįžti į atmintį ir netgi pasirodyti viliojantys. (Palygink su Skaičių 11:​4–6.) Būtų išties liūdna, jei krikščionis imtų siekti to, ką seniai paliko, ir atsitolintų nuo Jehovos. Kas suteiktų jėgų nepasiduoti tokioms pagundoms?

8. Ko pasimokome iš Abraomo su Sara?

⁸ Biblijoje pasakojama apie daugelį vyrų ir moterų, dėl Jehovos nemažai atsisakiusių. Pavyzdžiui, Abraomas su Sara paklusdami Dievo nurodymui paliko klestintį Ūro miestą ir tapo klajokliais (Hbr 11:​8, 9). Gyvendami palapinėse jie tikrai galėjo pasigesti Ūro patogumų. „Jeigu jie būtų ilgėjęsi vietos, iš kurios išvyko“, jei būtų nuolat apie tai mąstę, ko gero, būtų užsimanę sugrįžti. Bet Abraomas ir Sara sutelkė žvilgsnį į ateitį (Hbr 11:​15, 16).

9. Kaip Paulius žiūrėjo į tai, ką paliko? (Filipiečiams 3:​7, 8, 13)

⁹ Apaštalas Paulius tapdamas krikščioniu irgi turėjo daug ko atsisakyti. Jis buvo išėjęs mokslus pas garsų Įstatymo mokytoją Gamalielį ir turėjo geras galimybes daug pasiekti judaizme (Apd 22:3; Gal 1:​13, 14). Tačiau sužinojęs gerąją naujieną, viso to atsisakė. Ar misionieriškas gyvenimas jam buvo lengvas? Anaiptol. Paulius patyrė mušimus, kalinimus ir tautiečių neapykantą (2 Kor 11:​23–26). Jei būtų manęs, kad gyvenimas pasidarė varganas, būtų ėmęs apgailestauti. Tačiau apaštalas labai brangino galimybę tarnauti Jėzui Kristui ir neišleido iš akių šlovingos ateities pažado. Kristaus pažinimas, jo įsitikinimu, buvo vertas bet kokių aukų. (Perskaityk Filipiečiams 3:​7, 8, 13.)

10. Apie ką verta vis pamąstyti? (Morkaus 10:​29, 30; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁰ Ko iš šių pavyzdžių galima pasimokyti? Jeigu pradėtum ilgėtis to, ko atsisakei tapdamas krikščioniu, būtinai prisimink ir kodėl to atsisakei (Mok 7:10). Pagalvok, ar tai tikrai vertingiau už dovanas, kuriomis tave palaimino Jehova. Jis – visatos Valdovas – priėmė tave į savo draugus (Pat 3:32). Tave supa mylinti dvasinė šeima. (Perskaityk Morkaus 10:​29, 30.) Ir ateityje laukia nuostabus gyvenimas (Iz 65:​21–23). Jei vis permąstysi, kokią gerovę laiduoja tarnyba Jehovai, tikrai nesigailėsi to, ką esi palikęs.

11. Ko pasimokai iš Rozmari?

¹¹ Sesė Rozmari krikštijosi būdama penkiasdešimties su viršum. Ji pasakoja: „Iš pradžių ilgėjausi Kalėdų, nes tai visada būdavo proga smagiai pasibūti su šeima. Mėgdavau pirkti artimiesiems dovanas. Gražu buvo pažiūrėti, kaip vaikai bėgioja aplink Kalėdų eglę ir kaip švytinčiomis akutėmis atplėšia dovanų pakuotes.“ Kaip Rozmari nustojo ilgėtis kalėdinės atmosferos? Ji sako: „Ieškojau, kuo galėčiau Kalėdas pakeisti. Kartą per metus susikviečiu saviškius, apdaliju dovanomis ir patikinu, kad jie man labai brangūs.“ Be to, Rozmari pasigesdavo senų draugų. „Kai sužinojau tiesą, jie mane paliko, – sako ji. – Tad kartais jų trūkdavo, pasijausdavau vieniša.“d Taigi Rozmari ėmė kviestis į tarnybą įvairias seses. Ji sako: „Taip įgijau gerų draugių ir jas išties branginu.“ Ko iš šios sesės gali pasimokyti? Jei kartais imi ilgėtis to, kas seniau buvo labai miela, pamėgink užsiimti kitokia džiugia ir naudinga veikla (Fil 4:​8, 9). Ir atmink: Jehova dovanos tau daug daugiau nei esi paaukojęs.

JEI BENDRATIKIS PALIEKA JEHOVĄ

12. Dėl ko gali būti labai nelengva?

¹² Tapdamas liudytoju tu išsivadavai iš šio sugedusio pasaulio ir radai laimę dvasiškai ir morališkai tyroje Jehovos tautoje (Iz 65:14). Tad, be abejo, būna liūdna, kai bendruomenėje kas nors sunkiai nusižengia. Kai kurie netgi pašalinami iš bendruomenės (1 Kor 5:13). Sesei Samarai dėl to buvo labai nelengva. Ji sako: „Netrukus po mano krikšto vienas vyresnysis sunkiai nusidėjo ir buvo pašalintas iš bendruomenės. Man tai vos netapo suklupimo akmeniu. Netilpo galvoje, kaip vyresnysis gali nusidėti Jehovai ir bendruomenei.“ Aišku, mūsų bendratikiai myli Jehovą ir stengiasi likti jam ištikimi (1 Kor 13:​4, 7). Tačiau būkime realistai, kai kuriuos asmenis tenka iš bendruomenės pašalinti. Tikriausiai ypač sunku, jei į klystkelį pasuko tavo giminaitis, bičiulis ar asmuo, kurį laikei pavyzdžiu.

13. Ką daryti, kad kito nupuolimas nepakirstų tavo tikėjimo?

¹³ Ką galėtum daryti, kad artimo žmogaus nupuolimas nepakirstų tavo tikėjimo? Stiprink savo ryšį su Jehova (Jok 4:8). Jis turi būti tvirtas, kad ir ką darytų kiti. Todėl nepakanka garbinti Dievą bendruomenės sueigose ir studijuoti drauge su šeima. Mums būtina asmeniškai tyrinėti Bibliją ir nuolatos bendrauti su Jehova maldoje (Ps 1:2; 62:8).

14. Ko pasimokome iš apaštalo Petro? (Jono 6:​66–68)

¹⁴ Prisiminkime, kaip reagavo apaštalas Petras, kai nemažai mokinių pasitraukė nuo Jėzaus. Petras, kaip ir anie, galėjo būti tuo metu sutrikęs. Bet atkreipk dėmesį į jo žodžius, užrašytus Jono 6:​66–68 (perskaityk). Petras nežiūrėjo, ką daro kiti. Jis troško klausytis Jėzaus skelbiamų tiesų, tad nuo jo nepasitraukė. Šiandien kai kas irgi palieka bendruomenę. Tačiau tiesa, kurią sužinojai padedamas Jehovos organizacijos, dėl to nė kiek nenuvertėja. Visada ją brangink. Minėta sesė Samara sako: „Nuolat sau primenu: vieno asmens blogas elgesys nereiškia, kad taip elgiasi visa bendruomenė ar organizacija. Ir Jehova su nuodėme neturi nieko bendra.“

15. Ko pasimokai iš Emilės?

¹⁵ O štai Emilės patirtis. Vos savaitę po jos krikšto mama paliko šeimą ir buvo pašalinta iš bendruomenės. Emilė pasakoja: „Net neįsivaizdavau, kad gali nutikti kas nors panašaus. Buvo baisiai sunku, mamos labai ilgiuosi.“ Kas Emilei padėjo? Ji sako: „Aš nesu viena. Palaiko ne tik tėtis, bet ir bendratikiai. Jie man lyg šeima. Visi patiriame išmėginimų. Todėl turime palaikyti glaudų tarpusavio ryšį ir vienas kitą drąsinti“ (1 Pt 5:9). Nereikia laukti, kol kils išbandymų. Jau dabar nuolatos stiprink bendrystę su tikėjimo broliais ir sesėmis. Tada tikrai nesijausi likęs vienas bėdoje.

16. Ko svarbu nepamiršti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Taip pat atmink, kad Jehova mus drausmina iš meilės (Hbr 12:6). Jis tikisi, kad iš bendruomenės pašalinti asmenys sugrįš (2 Pt 3:9). Tad jeigu tau artimas žmogus pašalinamas iš bendruomenės, būk tikras, kad vyresnieji visokeriopai stengsis padėti jam atkurti draugystę su Jehova (2 Tim 2:​24, 25).

17. Kuo galime neabejoti?

¹⁷ Aptarėme tik kelis iš sunkumų, kylančių po krikšto. Kai kurie gali atrodyti nepakeliami, bet nenusigąsk. Tikrai gali jiems pasiruošti. Ir niekada nepamiršk, kad tavo geriausias padėjėjas yra pats Dievas Jehova. Jis tau jau daug pagelbėjo ir nori tai daryti amžinai (1 Pt 5:10). Jehova visada teiks jėgų ir ištvermės, kad atlaikytum bet kokius išmėginimus. Pasinaudok jo teikiama parama ir tavo ryšio su juo nepakirs jokie tikėjimo išbandymai (Ps 119:165; Rom 8:​38, 39).