Patarlių 22:6. „Mokyk vaiką nuo mažens“

„Kokiu keliu eiti, mokyk vaiką nuo mažens, tai jis ir senatvėje iš jo neišklys“ (Patarlių 22:6, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Kuriuo keliu eiti, mokyk dar jaunuolį; jis nenukryps nuo jo net kai pasens“ (Patarlių 22:6, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

Patarlių 22:6 prasmė

Skiepydami vaikų širdyse meilę Dievui ir pagarbą jo įstatymams, tėvai padeda jiems pasikloti tvirtą pamatą ateičiai.

„Kokiu keliu eiti, mokyk vaiką nuo mažens.“ Patarlių knygoje tėvai ne kartą raginami nuo ankstyvo amžiaus mokyti savo atžalas, kas gera, o kas bloga (Patarlių 19:18; 22:15; 29:15). Vis dėlto anksčiau ar vėliau vaikams reikės patiems rinktis gyvenimo kelią. Tad užuot vien nurodinėję, ką daryti, tėvai turėtų vaikams ir paaiškinti, kodėl. Tada jie užaugs brandžiais žmonėmis ir patys gebės deramai apsispręsti (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7; Kolosiečiams 3:21).

Kai kurių biblistų manymu, šie žodžiai reiškia kreipti vaiką tuo keliu, kurį diktuoja jo prigimtis, įgimti polinkiai. Toks aiškinimas gal ir įmanomas, bet hebrajų kalbos pasakymu, išverstu „kokiu keliu eiti“, veikiausiai nurodoma gera, teisinga kryptis. Patarlių knygoje kalbama, kad žmogus gali rinktis vieną iš dviejų priešybių: „dorų žmonių kelius“, „išminties kelią“, „teisingą taką“ (Patarlių 2:20; 4:11; 23:19) arba „nedorėlių taką“, „blogą kelią“ (Patarlių 4:14; 16:29). Taigi mokyti vaiką, „kokiu keliu eiti“, reiškia kreipti jį „teisingu taku“ – tuo, kuris nušviečiamas Dievo Žodyje ir veda į gyvenimą (Psalmyno 119:105).

„Tai jis ir senatvėje iš jo neišklys.“ Vaikai, mokomi Dievo nustatytų dorovės normų, dažniausiai laikosi jų visą gyvenimą. Tiesa, kai kurie vėliau ima elgtis netikusiai ir palieka „doros takus“, ypač jei susideda su blogais draugais (Patarlių 2:12–16; 1 Korintiečiams 15:33). Vis dėlto, skiepyti vaiko širdyje Dievo nustatytas normas svarbu. Tik taip tėvai gali padėti savo atžalai pasikloti gerą pamatą ateičiai (Patarlių 2:1, 11).

Patarlių 22:6 kontekstas

Patarlių 22 skyriuje surašyta daug trumpų išmintingų Dievo pamokymų, kaip elgtis įvairiose gyvenimo situacijose. Tos patarlės pabrėžia, kad norėdamas pelnyti gerą vardą Jehovosa akyse žmogus turi būti nuolankus, dosnus ir darbštus (Patarlių 22:1, 4, 9, 29). O kas Dievo priesakų nepaiso ir išnaudoja vargšus, susilaukia liūdnų savo elgesio padarinių (Patarlių 22:8, 16, 22–27).

Tiesa, daugumoje Patarlių 22 skyriaus eilučių kalbama ne apie vaikų auklėjimą. Jose apibūdinama, kokiu keliu eidamas žmogus pelnys Dievo malonę ir ras tikrą laimę (Patarlių 22:17–19). Kreipdami savo atžalas tuo keliu tėvai parodo, kad linki jiems geriausios kloties (Efeziečiams 6:1–3).

Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Patarlių knygos turinys.