Sek Jehovos nuolankumo pavyzdžiu

1. Kuo įstabus Jehovos nuolankumas?

KUO šiandien pasižymi valdžios žmonės? Nuolankumu? Tikriausiai ne. O Jehova, visagalis Dievas, yra nuolankus (Ps 113:​5–8). Išdidumo jame nėra nė krislelio. Straipsnyje aptarsime keturis mūsų Dievo bruožus, liudijančius apie jo didžiulį nuolankumą. Ir pažiūrėsime, kaip Jėzus sekė savo Tėvo pavyzdžiu. Šitaip dar geriau suvoksime, kokia graži yra Jehovos asmenybė, ir pasimokysime nuolankumo.

JEHOVA PRIEINAMAS

2. Kas apie Jehovą sakoma Psalmyno 62:8? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

² Išdidūs žmonės yra pernelyg geros nuomonės apie save. Jie linkę aukštintis, todėl kiti jų prisibijo ar išvis vengia. Jehova visai ne toks. Mūsų dangiškasis Tėvas nuolankus: ragina glaustis prie jo ir išpasakoti visa, kas guli ant širdies. (Perskaityk Psalmyno 62:8.) Kaip tėtis mielai išklauso sunerimusį vaiką, taip Jehova išklauso savo tarnų maldas. Daugelis jų net užrašytos jo įkvėptajame Žodyje. Jehova išties lengvai prieinamas (Joz 10:​12–14; 1 Sam 1:​10–18). Bet kaip tada, jeigu jaučiamės neverti į Jehovą kreiptis?

3. Kodėl galime drąsiai išsikalbėti Jehovai maldoje?

³ Jehovai galime melstis net tada, kai jaučiamės neverti jo meilės. Kodėl taip sakome? Prisimink Jėzaus pasakojimą apie sūnų paklydėlį. Šis būgštavo, kad tėvas nebepriims atgal į šeimą. O kaip tėvas reagavo, kai susikrimtęs jaunėlis sugrįžo? Jau iš tolo jį pamatęs „atbėgo, apkabino [...] ir pabučiavo“ (Lk 15:​17–20). Jehova yra toks pat kaip tas tėvas. Išgirdęs, kaip jo vaikas, prislėgtas kaltės ar nerimo, meldžia atleidimo arba pagalbos, Dievas kuo nuolankiausiai įsiklauso (Rd 3:​19, 20). Atjautos skatinamas jis, vaizdžiai tariant, atbėga, apkabina ir patikina sielvartaujantį savo gailestingumu ir meile (Iz 57:15). Kaip Jehova šiandien atskuba mums į pagalbą? Neretai pastiprina per vyresniuosius, šeimos narius ar kitus bendratikius (Jok 5:​14, 15). Jis šitaip mus globoja ir nori būti šalia.

4. Iš ko akivaizdu, kad Jėzus buvo prieinamas?

⁴ Jėzus seka Tėvo pavyzdžiu. Jis toks pat nuolankus kaip Jehova. Dėl to žmonės šalia jo jautėsi gerai. Antai nebijojo užduoti jam klausimų (Mk 4:​10, 11). Arba kai Jėzus pats ko nors užklausdavo, jie atvirai išsakydavo savo nuomonę (Mt 16:​13–16). Ir net suklydę nesigūždavo iš baimės, nes Jėzus buvo malonus, gailestingas ir kantrus (Mt 17:​24–27). Iš Jėzaus elgesio jo sekėjai galėjo geriau pažinti ir Jehovą (Jn 14:9). Jie suprato, kad Dievas visai kitoks nei šalti, griežti, pasipūtę to meto religiniai vadovai.

5. Ko reikia, kad būtume prieinami?

⁵ Kaip mes galime sekti Jehovos pavyzdžiu? Kuo labiau stengiamės ugdytis nuolankumą, tuo prieinamesni esame. Saugokimės pavydo, pasipūtimo ir neatlaidumo, nes tokie bruožai žmones atstumia. Elkimės maloniai, kantriai ir supratingai. Tada visiems su mumis bus gera (Kol 3:​12–14). Ypač vyresnieji turi būti prieinami. O tai reiškia leisti nemažai laiko su bendratikiais. Pavyzdžiui, užuot vis jungusis prie sueigų vaizdo ryšiu, geriau lankyti jas salėje. Ir, kiek leidžia aplinkybės, svarbu darbuotis su bendratikiais tarnyboje per namus. Taip broliai ir sesės galės artimiau su vyresniaisiais susipažinti ir prireikus nebijos atvirai išsikalbėti.

JEHOVA SUPRATINGAS

6–7. Pateik pavyzdžių, kaip Jehova atsižvelgė į savo tarnų prašymus.

⁶ Išdidūs žmonės nelinkę atsižvelgti į kitų jausmus ir nusileisti. O Jehova, nors pats niekada neklysta, išklauso mūsų prašymus ir kartais net pakeičia savo sprendimą. Prisimink epizodą, kai Mirjama su Aaronu ėmė priekaištauti Mozei. Šitaip Mirjama, galima sakyti, parodė nepagarbą pačiam Jehovai, nes Mozė buvo jo atstovas. Dievas labai užsirūstino ir nubaudė Mirjamą raupsais. Tačiau kaip jis reagavo, kai Mozė, Aarono prašomas, maldavo ją pagydyti? Nebuvo kategoriškas ir nepareiškė, kad sprendimo nekeis. Jehova nusileido ir Mirjamą pagydė (Sk 12:​1–15).

⁷ Labai supratingai Jehova pasielgė ir su karaliumi Ezekiju. Per savo pranašą jis perdavė sunkiai sergančiam valdovui žinią, kad šis netrukus mirs. Bet Ezekijas verksmingoje maldoje prašė Jehovą jo pagailėti. Ir Jehova karaliaus pasigailėjo, dovanojo jam dar 15 gyvenimo metų (2 Kar 20:​1, 5, 6). Išties nuolankumas skatina Jehovą atsižvelgti į savo tarnų jausmus.

8. Kas rodo, kad Jėzus yra supratingas? (Morkaus 3:​1–6)

⁸ Jėzus seka Tėvo pavyzdžiu. Jis niekad nešykštėjo gerų darbų, neatsisakydavo kitiems pagelbėti. Antai nepaisydamas kietaširdžių priešininkų kritikos gydė žmones per šabą. (Perskaityk Morkaus 3:​1–6.) Šiandien krikščionių bendruomenės Galva toks pat supratingas. Pavyzdžiui, jei kas nors bendruomenėje nusideda, Jėzus elgiasi kantriai ir duoda jam laiko pasitaisyti (Apr 2:​2–5).

9. Kaip galime rodyti supratingumą? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁹ Kaip mes galime sekti Jehovos pavyzdžiu? Visi turime mokytis iš jo supratingumo ir nuolaidumo (Jok 3:​17, išn.). Antai supratingi tėvai nesitiki iš savo vaikų daugiau nei jie pajėgia. Tokio tėvo pavyzdį parodė Jokūbas, kaip pasakojama Pradžios 33:​12–14. Taip pat būtų neteisinga lyginti vaikus vieną su kitu ar kurį nors menkinti. Supratingumas labai svarbus ir bendruomenės vyresniesiems. Net jei kuris nors nesutinka su tarybos daugumos pasiūlytu sprendimu, jis turi būti pasirengęs nusileisti, nebent tas sprendimas akivaizdžiai nesiderintų su Biblijos principais (1 Tim 3:​2, 3). Visi turime stengtis suprasti kitų požiūrį, net jeigu jų nuomonė kitokia (Rom 14:1). Mūsų „supratingumas [ir „nuolaidumas“, išn.] tebūna žinomas visiems žmonėms“ (Fil 4:5).

JEHOVA KANTRUS

10. Kaip Jehova nuo seno rodė kantrybę?

¹⁰ Tikriausiai pastebėjai, kad išdidūs žmonės nemėgsta laukti. Jie greitai ima nekantrauti. Jehova visai ne toks. Jis kantresnis už bet ką kitą. Štai Nojaus dienomis Dievas pasakė, kad lauks 120 metų ir tik tada pašalins nedorėlius (Pr 6:3). Todėl Nojus turėjo laiko užauginti vaikus ir drauge su visa šeima pastatyti laivą. Vėliau Jehova nuolankiai atsakinėjo į Abraomo klausimus apie Sodomą ir Gomorą. Užuot išdidžiai atšovęs: „Kaip drįsti mane kamantinėti?!“, Jehova jo kantriai klausėsi (Pr 18:​20–33).

11. Kaip Jehova rodo kantrybę mūsų dienomis? (2 Petro 3:9)

¹¹ Jehova yra labai kantrus ir mūsų dienomis. Jis tebelaukia savo nustatyto meto, kai žemėje pašalins blogį. Dievas nesiskubina, nes „yra kantrus ir nenori, kad kuris nors pražūtų, – jis trokšta, kad visi atgailautų“. (Perskaityk 2 Petro 3:9.) Ar tokia Jehovos kantrybė atsiperka? Be abejo! Milijonai doraširdžių žmonių tapo jo tarnais. Ir tikimės, kad dar ne vienas milijonas stos į tikrojo Dievo pusę. Tiesa, Jehovos kantrybė turi ribas. Jis myli žmones, bet neketina jiems nuolaidžiauti ir leisti blogiui vešėti amžinai (Hab 2:3).

12. Kaip Jėzus seka Jehovos kantrybės pavyzdžiu?

¹² Jėzus seka Tėvo pavyzdžiu. Jam irgi reikia labai daug kantrybės. Jis girdėjo, kaip Šėtonas apšmeižė Jehovą ir jo ištikimus tarnus (Pr 3:​4, 5; Job 1:11; Apr 12:10). Taip pat mato, kiek daug žmonėms žemėje tenka kentėti. Įsivaizduok, kaip Jėzus trokšta sugriauti visus piktus Šėtono darbus! (1 Jn 3:8) Vis dėlto jis iki šiol kantriai to meto laukia. Kodėl? Todėl, kad gerbia Jehovos teisę nustatyti „laikus ar laikotarpius“ (Apd 1:7).

13. Kaip Jėzus elgėsi su apaštalais?

¹³ Jėzus labai kantriai elgėsi ir su savo apaštalais. Prisimink, kad jie ne sykį ginčijosi, kuris esąs viršiausias. Jėzus apaštalais nenusivylė ir toliau mielai juos mokė (Lk 9:46; 22:​24–27). Jis buvo tikras, kad ilgainiui jie susipras. Gal ir tu kokią nors klaidą esi padaręs ne kartą? Argi tada nesidžiaugi, kad mūsų Karalius toks nuolankus ir kantrus?

14. Kaip galime ugdytis kantrybę?

¹⁴ Kaip mes galime sekti Jehovos pavyzdžiu? Stengdamiesi ugdytis „Kristaus mąstyseną“ (1 Kor 2:16). O kaip ją ugdytis? Kito būdo nėra, kaip skaityti evangelijas ir apmąstyti, ką jų pasakojimai atskleidžia apie Jėzaus asmenybę. Suprantama, taip pat svarbu melsti Jehovą, kad padėtų ugdytis tokį pat nuolankumą ir galvoseną. Jeigu stengsimės sekti Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu, nepristigsime kantrybės ir nenusivilsime nei kitais, nei savimi (Mt 18:​26–30, 35).

„JEHOVA [...] PASTEBI NUOLANKŲJĮ“

15. Kokie pavyzdžiai liudija, kad Jehova brangina nuolankius žmones? (Psalmyno 138:6)

¹⁵ Perskaityk Psalmyno 138:6. Kaip gera žinoti, kad visatos Viešpats brangina nuolankų žmogų! Prisiminkime bent kelis iš daugelio, kuriuos Jehova pagerbė paminėdamas Biblijoje. Kai kuriuos gal netgi esi pamiršęs. Pavyzdžiui, Jehova įkvėpė Mozę vardu paminėti Rebekos žindyvę Deborą, gyvenusią patriarchų laikais. Ji ištikimai tarnavo Izaoko, vėliau Jokūbo šeimoje apie 125 metus! Apie šią moterį mažai terašoma, bet Jehova norėjo, kad žinotume, kaip ją kiti mylėjo (Pr 24:59; 35:​8, išn.). Praėjus šimtmečiams Jehova pašaukė avių ganytoją Dovydą ir iškėlė į Izraelio karalius (2 Sam 22:​1, 36). O kai Betliejuje gimė Jėzus, Dievo angelas pirmiausia apie tai pranešė paprastiems piemenims (Lk 2:​8–11). Ir kai Juozapas su Marija atnešė kūdikį Jėzų į šventyklą, Jehova suteikė senoliams Simeonui ir Onai garbę savo akimis pamatyti jo Sūnų (Lk 2:​25–30, 36–38). Taip, „nors Jehova yra aukštybėse, jis pastebi nuolankųjį“.

16. Iš ko matoma Jėzaus pagarba nuolankiems žmonėms?

¹⁶ Jėzus seka Tėvo pavyzdžiu. Kaip ir Jehova, jis labai gerbė nuolankiuosius. „Nemokytiems, paprastiems žmonėms“ jis aiškino tiesas apie Dievo Karalystę (Apd 4:13; Mt 11:25). Sergančius gydė ir elgėsi su jais taip supratingai, kad pasijaustų vertinami ir mylimi (Lk 5:13). Vakarą prieš mirtį Jėzus ėmėsi tarno priedermės ir nuplovė apaštalams kojas (Jn 13:5). O prieš sugrįždamas į dangų pagerbė visus savo nuolankius sekėjus patikėdamas jiems patį svarbiausią darbą istorijoje – padėti žmonėms siekti amžinojo gyvenimo dovanos (Mt 28:​19, 20).

17. Kaip galime rodyti pagarbą kitiems? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ Kaip mes galime sekti Jehovos pavyzdžiu? Skelbdami gerąją naujieną visiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų praeitis, odos spalva ar išsilavinimas. Bendratikius irgi pagerbiame laikydami aukštesniais už save ir nesididžiuodami savo gabumais ar pareigomis (Fil 2:3). Jehova džiaugiasi, jeigu nuolankiai rodome vieni kitiems pagarbą (Rom 12:10; Sof 3:12).

18. Kodėl tu nori sekti Jehovos nuolankumo pavyzdžiu?

¹⁸ Tad visada stenkimės sekti dangiškojo Tėvo nuolankumo pavyzdžiu. Būkime prieinami, supratingi ir kantrūs. Taip pat rodykime kitiems pagarbą. Kuo nuolankesni tapsime, tuo mielesni būsime mūsų dangiškojo Tėvo širdžiai (Iz 43:4).