Kinta normos — nyksta pasitikėjimas
Angliją valdant karaliui Henrikui I (1100—1135) jardu buvo vadinamas „atstumas nuo karaliaus nosies galiuko iki ištiestos rankos nykščio“. Bet ar tiksliai matavo ilgį karaliaus Henriko pavaldiniai? Kad būtų galima patikrinti, reikėjo paties monarcho.
ŠIANDIEN apibrėžiant matavimo vienetų vertes naudojami etalonai. Pavyzdžiui, metras — tai atstumas, kurį vakuume per 1/299792458 sekundės nuskrieja šviesa. Ši šviesa yra sutarto bangos ilgio ir ją skleidžia specialus lazeris. Turėdami tokią įrangą žmonės bet kada gali nusistatyti etaloną ir patikrinti, ar jų ilgio matas toks pat kaip visų.
Vos vos pakitęs etalonas jau gali sukelti maišatį. Todėl labai stengiamasi juos išsaugoti. Pavyzdžiui, Britanijoje turimas masės matavimo etalonas yra kilogramą sveriantis cilindras iš platinos ir iridžio lydinio. Jis saugomas Nacionalinėje fizikos laboratorijoje. Tačiau nuo automobilių ir praskrendančių lėktuvų teršalų kilogramo etalonas kasdien vis sunkėja. Šis metalinis cilindriukas — pasaulinio etalono kopija. Trimis stikliniais gaubtais apvožtas originalas laikomas Prancūzijoje, Sevre, Tarptautinio svarsčių ir matų biuro požeminėje saugykloje. Bet dėl mikroskopinių teršalų kinta net ir šio etalono masė. Metrologijos specialistai patvaresnio etalono dar nesukūrė.
Nors tokie smulkūs pokyčiai paprastam žmogui atrodo nereikšmingi, įvykus dideliems pasikeitimams sumišti gali net ir jis. Britanijoje perėjimas nuo senosios matavimo vienetų sistemos (svarų ir uncijų) prie metrinės (kilogramų ir gramų) sukėlė didelį nepasitikėjimą. Ir visai pagrįstai. Kai kurie nesąžiningi parduotuvių savininkai naudojosi tuo, kad žmonės nepripratę prie šios naujovės, ir ėmė apsukinėti savo klientus.
Šeimõs ir moralės normos
O kaip su kintančiomis šeimos ir moralės normomis? Tokie pokyčiai žalos gali pridaryti daug daugiau. Baugina nesiliaujantys pranešimai apie yrančias šeimas, palaidą seksualinį elgesį, paplitusią vaikų fizinę, seksualinę ir emocinę prievartą. Akivaizdu, žmonių moralė smunka. Šei̇̃mos su vienu iš tėvų, vaikai, kurių „tėvai“ vienos lyties, ir šiurpus valdžios globojamų vaikų seksualinis išnaudojimas — visa atsiranda dėl to, kad nusisukama nuo įprastų normų. Kaip prieš porą tūkstančių metų išpranašauta Biblijoje, žmonės vis daugiau ir daugiau darosi „savimylos, ... nemeilūs, ... nekenčiantys to, kas gera, ... labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1-4).
Nykstant moralės normoms sparčiai silpnėja pasitikėjimas. Neseniai iš šiaurės Anglijos miestelio Haido nuskambėjo pranešimai apie neetišką medikų elgesį. Anksčiau tenykščiai pasikliaudavo savo „gerbtinu ir patikimu“ šeimos gydytoju, tačiau dabar taip nėra. Kodėl? Teismas nustatė, kad vienas gydytojas buvo kaltas mažiausiai dėl 15 pacienčių mirties. Policijai teko ištirti daugiau nei 130 su tuo gydytoju susijusių kitų mirties atvejų. Kai jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti, pasitikėjimas gydytojais smarkiai smuko. Manoma, jog šis gydytojas nužudė ir dviejų kalėjimo pareigūnų motiną, todėl šiems buvo paskirta kita užduotis, kad to kalinio prižiūrėti netektų. Nenuostabu, kad laikraščio The Daily Telegraph straipsnyje apie šią bylą nuteistasis medikas pavadintas „daktaru velniu“.
Pačių įvairiausių gyvenimo sferų normos kinta, genda. Tad ar būtų galima kuo nors pasitikėti visiškai? Kur rasti nekintančias normas, kurias nustatytų ir išlaikytų tą sugebanti vadovybė? Apie tai — kitame straipsnyje.