Kieno normos patikimos?
Vieno žmogaus, pirmą kartą atvykusio į Afriką, akys užkliuvo už šalikelėje stovinčio vyro. Jis beveik nejudėdamas kas keletą minučių vis pasislinkdavo į šoną. Stebėtojas tik vėliau suprato, kodėl anas vyras taip keistai judėjo: jis tiesiog nenorėjo, kad pabėgtų telegrafo stulpo šešėlis. O šešėlis nestovėjo vietoje — slinko kartu su popiečio saule.
TARSI anas šešėlis žmonija ir jos normos nestovi vietoje, vis kinta ir kinta. Tačiau visiškai kitoks yra Jehova Dievas, „dangaus šviesų Tėvas“, — jis nesikeičia. Jame, anot mokinio Jokūbo, „nėra nė šešėlio keitimosi“ (Jokūbo 1:17, NW; Brb). Žydų pranašas Malachijas užrašė paties Dievo žodžius: „Aš esu Viešpats, ir aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:6). Izaijo dienomis Izraelio tautai Dievas sakė: „Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu [jus] ir tada“ (Izaijo 46:4). Taigi laiko tėkmė nesugriauna mūsų pasitikėjimo Visagalio pažadais.
Ką sužinome iš Įstatymo
Nekinta ir yra patikimi ne vien Jehovos pažadai, bet ir jo nustatyti gėrio ir blogio „etalonai“. Ar pasitikėtumėte pardavėju, naudojančiu dvejopus svarsčius: vienus tikslius, o kitus ne? Jokiu būdu. Tai nepatiktų ne tik jums — „neteisingos svarstyklės pasibjaurėtinos Viešpačiui, o sąžiningas svarstis jam teikia malonumą“ (Patarlių 11:1; 20:10). Įstatyme, duotame izraelitams, Jehova liepė: „Nesielgsite nesąžiningai, matuodami dydį, svorį ir kiekį. Turėsite teisingas svarstykles, teisingus svarsčius, teisingą efą ir teisingą hiną; aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės“ (Kunigų 19:35, 36).
Paklusdami šiam įsakymui izraelitai pelnė Dievo palankumą, be to, gavo daug materialinės naudos. Lygiai taip pat ne tik sveriant ar matuojant, bet ir visose gyvenimo srityse laikydamasis nekintančių Jehovos normų pasitikintis juo garbintojas bus palaimintas. Dievas sako: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17).
Kodėl šių dienų moralė smunka?
Priežastį, kodėl šių dienų moralė taip smunka, nurodo Biblija. Biblijos pabaigoje, Apreiškimo knygoje, aprašomas karas danguje, kurio pasekmes visi žmonės jaučia iki šiol. Apaštalas Jonas rašė: „Užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apreiškimo 12:7-9).
Kokios to karo pasekmės? Jonas tęsė: „Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimo 12:12).
„Vargas žemei“ prasidėjo 1914 metais, kai įsiliepsnojo Pirmasis pasaulinis karas, užbaigęs senųjų normų erą. „Didysis 1914—1918 metų karas tarsi siena skiria ankstesnius laikus nuo mūsų dienų, — sakė istorikė Barbara Takman. — Nušluodamas tiek daug veiklių žmonių, atimdamas tikėjimą, pakeisdamas idėjas ir palikdamas sudužusias svajones, jis padarė ir tiesioginę, ir psichologinę prarają tarp dviejų epochų.“ Kitas istorikas, Erikas Hobsbomas, teigia panašiai: „1914-aisiais prasidėjo akivaizdus išsivysčiusiose šalyse pripažintų taisyklių nuosmukis... Nelengva suvokti, kaip greitai, deja, viskas grįžta prie to, ką devynioliktojo amžiaus protėviai būtų pavadinę barbarybe.“
Knygos Humanity—A Moral History of the Twentieth Century autorius Džonatanas Gloveris pamini: „Viena mūsų laikų ypatybė — nykstantys dorovės principai.“ Kadangi Vakarų šalyse religija išsigimsta, jis skeptiškai žiūri į aukštesnės jėgos nustatytus dorovės principus. Vis dėlto Gloveris įspėja: „Jeigu ir nepripažįstame religinių dorovės principų, turime susirūpinti jų nykimu.“
Pasitikėjimas nyksta kiek versle, tiek ir politikoje, religijoje, net tarp šeimos narių ar draugų. Viso to pasekmės labai skaudžios. Taip Velnias sumanė pripildyti žemę vargo. Šėtonas pasiryžęs kovoti iki paskutiniųjų ir nusitempti paskui save visus, besistengiančius gyventi pagal Dievo normas (Apreiškimo 12:17).
Ar bus kas nors padaryta, kad pasitikėjimas nebenyktų? Apaštalas Petras atsako: „Pagal [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13). Šiuo pažadu galime visiškai pasitikėti, nes Dievas turi pakankamai galios įvykdyti savo tikslą. Be to, jis dar ir užtikrina, kad taip tikrai padarys. Apie kiekvieną ‛žodį, išeinantį iš jo burnos’, Jehova pareiškė: „[Jis] nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas.“ Tikrai pasitikėjimą keliantis pažadas! (Izaijo 55:11; Apreiškimo 21:4, 5)
Gyvenimas pagal Dievo normas
Pasaulyje, kuriame normos nuolat kinta, smunka, Jehovos liudytojai stengiasi laikytis elgesio normų, pateikiamų Biblijoje. Taip jie išsiskiria iš kitų, todėl dažnai sulaukia palankaus ar nepalankaus žmonių vertinimo.
Per Jehovos liudytojų kongresą Londone vieną kalbėtoją televizijos reporteris užklausė, ar jie, Jehovos liudytojai, apskritai yra krikščionys. Jis atsakė: „Taip, patys tikriausi, nes viską darome Jėzaus pavyzdžiu. Pasaulis kupinas savanaudiškumo, o mes sutelkiame dėmesį į Jėzų Kristų — jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Tikime, kad jis yra Dievo Sūnus — ne Trejybės dalis, — tad Bibliją suprantame kitaip nei vyraujančios religijos nariai.“
Parodžius šį interviu per BBC televiziją reporteris laidą užbaigė taip: „Dabar geriau suprantu, kodėl Jehovos liudytojai beldžiasi į mūsų duris. Be to, vienoje vietoje ir vienu metu tikriausiai dar nebuvau matęs 25000 žmonių, kurie būtų taip tvarkingai apsirengę ir taip gerai elgtųsi.“ Kaip puikiai šis stebėtojas paliudijo, jog išmintinga tvirtai laikytis nekintančių Dievo normų!
Nors daryti ne tai, ko pats nori, kai kam atrodo atgrasu, tačiau raginame jus atsiversti savo Bibliją ir sužinoti, kokios yra Dievo normos. Bet nebūkite patenkinti tik paviršutiniškai jas peržvelgę. Verčiau paklausykite apaštalo Pauliaus patarimo: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Apsilankykite artimiausioje Karalystės salėje ir susipažinkite su liudytojais. Ten rasite paprastus žmones, pasikliaunančius Biblijos pažadais. Pamatysite, kaip liudytojai pasitiki Dievu ir stengiasi laikytis jo normų.
Jei nekintančias ir patikimas Dievo normas pritaikysite savo gyvenime, tikrai sulauksite palaimų. Atkreipkite dėmesį į paties Dievo pasiūlymą: „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Izaijo 48:18).
[Iliustracijos 5 puslapyje]
Pasitikėjimas nyksta versle, politikoje, religijoje, net tarp šeimos narių