Skaitytojų klausimai

Pagal Mato 17:20, apaštalai negalėjo išgydyti ligos kamuojamo berniuko „dėl silpno tikėjimo“. Tačiau Morkaus 9:29 jų šitoks nesugebėjimas siejamas su būtinybe melstis. Kodėl atskiruose evangelijų pranešimuose tai paaiškinta skirtingai?

Iš tikrųjų tie du pranešimai papildo vienas kitą, o ne prieštarauja vienas kitam. Pirmiausia apsvarstykime Mato 17:14-20. Vyras pasakė, kad jo sūnus serga nuomariu ir kad Jėzaus mokiniai nepajėgė vaikino išgydyti. Tada Jėzus išgydė berniuką — išvarė iš jo demoną kankintoją. Mokiniai klausė, kodėl jie negalėjo išvaryti demono. Pagal Mato pranešimą, Jėzus atsakė: „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‛Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo.“

Dabar pažvelkime į Morkaus 9:14-29, kur randame daugiau detalių. Pavyzdžiui, Morkaus 9:17 nurodo nuomario priepuolių priežastį šiuo atveju buvus piktąją dvasią. Verta pastebėti, kad kitur Biblijoje minima, jog Jėzus gydė sergančius nuomariu žmones bei demonų apsėstuosius (Mato 4:24). Šiuo ypatingu atveju priepuolius sukeldavo „nebylė ir kurčia dvasia“ — piktoji dvasia; tai patvirtina gydytojas Lukas (Luko 9:39; Kolosiečiams 4:14). Atkreipk dėmesį į Morkaus 9:18 pavartotą frazę ‛[demonas] kur tik sugriebęs jį’. Taigi berniukas buvo puolamas demono ne nuolatos, o tik kartais. Vis dėlto mokiniai negalėjo išvaryti demono ir taip išgydyti jaunuolio. Jiems paklausus, kodėl, Jėzus atsakė: „Ta veislė neišvaroma niekuo kitu, tik malda.“

Tačiau atidžiai skaitydami Morkaus pranešimą pamatome, kad čia neprieštaraujama tam, ką užrašė Matas. Morkaus 9:19 (Brb red.) skaitome, kad Jėzus dejavo dėl tos kartos netikėjimo. 23-oje eilutėje (Brb red.) užrašyta, kad berniuko tėvui jis pasakė: „Viskas įmanoma tikinčiam.“ Taigi Morkus irgi pabrėžė tikėjimo svarbą. Tik 29-oje eilutėje jis pamini dar vieną detalę. Morkus priduria tai, ką Jėzus pasakė apie maldą; nei Matas, nei Lukas to neįtraukė.

Taigi ką galime pasakyti? Kitomis aplinkybėmis ir 12 apaštalų, ir 70 mokinių išvarydavo piktąsias dvasias (Morkaus 3:15; 6:13; Luko 10:17). Bet šiuo atveju mokiniai negalėjo išvaryti demono. Kodėl? Jei palyginsime įvairių pranešimų detales, turbūt padarysime išvadą, kad šiuo atveju jie nebuvo tam pasiruošę. Galbūt iš dalies sunkumų kilo dėl demono rūšies, nes atrodo, kad demonų asmenybės, interesai ir netgi sugebėjimai skiriasi. Dėl šio demono reikėjo ypač tvirtai tikėti bei karštai melsti Dievo pagalbos. Žinoma, Jėzaus tikėjimas buvo kaip tik toks. Be to, jį rėmė maldų Klausytojas, jo Tėvas (Psalmių 64:3). Jėzus ne tik galėjo išvaryti demoną, išgydyti ligos kamuojamą berniuką — jis taip ir padarė.