Ar Marija mirė savo mirtimi?
PAGAL Vatikano laikraštį L’Osservatore Romano, katalikiškoji ėmimo dangun doktrina teigia: „Nekaltoji Mergelė, nesutepta gimtąja nuodėme, pasibaigus jos žemiškam gyvenimui, buvo paimta į dangiškąją šlovę su kūnu ir siela.“ Persiėmę šio mokymo, kai kurie katalikų teologai tvirtina, kad Marija „nemirė, o tiesiog buvo perkelta iš žemiško gyvenimo į dangiškąją šlovę“, — sakoma laikraštyje.a
Neseniai popiežius Jonas Paulius II kitaip nušvietė tą klausimą. 1997-ųjų birželio 25 dieną per oficialų priėmimą Vatikane jis pasakė: „Naujajame Testamente nėra žinių apie Marijos mirties aplinkybes. Toks nutylėjimas verčia manyti, kad ji mirė savo mirtimi ir nebuvo nė vienos paminėtinos smulkmenos. ... Jos paprasta mirtis, atrodo, neigiama nepagrįstai.“
Popiežiaus Jono Pauliaus pareiškimas atveria gilią prarają Nekalto prasidėjimo dogmai. Jei Jėzaus motina Marija buvo „nesutepta gimtąja nuodėme“, kaip ji galėjo mirti „savo mirtimi“, kurios priežastis — Adomo perduota nuodėmė? (Romiečiams 5:12) Ši teologinė dilema atsirado dėl Katalikų Bažnyčios iškreipto požiūrio į Jėzaus motiną. Nelabai stebėtina, kad šiuo klausimu pačioje Katalikų Bažnyčioje nuomonės nesutampa ir atsiranda painiava.
Biblijoje Marija aprašoma kaip nuolanki, ištikima ir dievobaiminga, tačiau šios savybės nepriskiriamos „nekaltam prasidėjimui“ (Luko 1:38; Apaštalų darbai 1:13, 14). Biblijoje tiesiog sakoma: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Taip, Marija paveldėjo nuodėmę ir netobulybę kaip ir likusioji žmonijos dalis, ir nėra įrodymų, jog ji mirė ne savo mirtimi. (Palygink 1 Jono 1:8-10.)
[Išnaša]
a Žiūrėk straipsnį „Ėmimas dangun — ar tai Dievo apreikšta dogma?“ iš žurnalo Sargybos bokštas 1994 m. vasario 15 d. numerio, 26—29 puslapių (rusų k.).