Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w98 4/15 p. 24–27
  • Eikite pas žmones nuo miesto dangoraižių iki beribės tundros

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Eikite pas žmones nuo miesto dangoraižių iki beribės tundros
  • Sargybos bokštas 1998
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • Skatinami meilės Jehovai ir žmonėms
  • Karalystės skelbėjai veiklūs visoje žemėje
    Sargybos bokštas 1994
  • Sėkmingas liudijimas telefonu
    Mūsų Karalystės tarnyba 2001
  • Kuo mums naudingas srities kongresas „Uolūs Karalystės skelbėjai“
    Mūsų Karalystės tarnyba 2002
  • Kaip sėkmingai liudyti daugiabučiuose namuose
    Mūsų Karalystės tarnyba 2001
Daugiau
Sargybos bokštas 1998
w98 4/15 p. 24–27

Eikite pas žmones nuo miesto dangoraižių iki beribės tundros

NEI lietus, nei sniegas, nei kruša, nei vilkai, nei kalnų pumos, nei priešiškai nusiteikę čiabuviai negalėjo prislopinti jų ryžto. Gabendami skubų paštą į Vakarų pakrantę, jie stulbinančiu greičiu nušuoliuodavo 3000 kilometrų, kirsdavo plynas prerijas, įveikdavo sraunias upes ir gilius slėnius. Kas jie?

Tai buvo drąsūs, jauni pony express raiteliai.a Kas įžiebė tokį ryžtą šiems jaunuoliams? Tikriausiai iššūkis, nuotykiai ir pasitenkinimas pergabenti paštą nuo vieno krašto ligi kito. Įdomu, kad kiekvienas raitelis savo krepšyje kartu su svarbiausiu paštu turėdavo Bibliją.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui, per 113000 atsidavusių Karalystės skelbėjų visoje Kanadoje rodo dar stipresnę ryžto, entuziazmo ir pasiaukojimo dvasią. Kas juos skatina veikti? Meilė Dievui bei artimui įkvepia juos pranešti Karalystės naujieną spausdintu arba gyvu žodžiu. Ši gyvybę teikianti tiesa yra kur kas svarbesnė už bet kokį paštą, pristatytą pony express. Taip, tai brangi Karalystės žinia iš Šventosios Biblijos, tos pačios knygos, rastos pony express raitelių krepšiuose (Patarlių 2:21, 22; Izaijo 2:2-4; 61:2; Mato 22:37-39; 24:14).

Skatinami meilės Jehovai ir žmonėms

Jehovos Liudytojai mėgsta kalbėti su žmonėmis apie Karalystę. Tu pastebėsi juos tai darančius miesto dangoraižiuose, atokiose tundroje išsimėčiusiose gyvenvietėse, oro uostuose, gatvėse ir kitose viešose vietose bei liudijančius telefonu. Kodėl tokia įvairovė?

Dėl ekonominių bei demografinių sąlygų keičiasi gyvenimo būdas ir todėl sunku rasti žmones namuose. Daugeliu atvejų norėdami aprūpinti šeimą būtiniausiais dalykais, abu, vyras ir žmona, dirba, todėl dažnai apleidžia dvasinius poreikius. Esant tokiai įtampai, jiems nepaprastai reikia džiaugsmingos viltį teikiančios žinios. Jehovos Liudytojai maloniai atsiliepia. Taktiškai ir meilingai jie ieško progų atnešti gerąją naujieną visokiems žmonėms patraukliai bei skatindami mąstyti (1 Timotiejui 2:3, 4).

Kitomis kalbomis. Kai Jėzus įsakė savo pasekėjams ‛eiti ir daryti mokinius’, jis numatė, kad reikės iniciatyvos ir ryžto nešti viltį teikiančią žinią įvairiakalbiams žmonėms (Mato 28:19). Kaip ir daugelis šalių, Kanada tapo skirtingų kultūrų bei kalbų mozaika, ir daug Karalystės skelbėjų prisitaiko, mokydamiesi naujų kalbų.

Pavyzdžiui, viena visalaikių tarnų pora Edmontone, Albertoje, suvokė poreikį pasiekti savo miesto žmones, kalbančius kinų mandarinų kalba. Tačiau pirmiausia tai porai reikėjo išmokti ją, taigi jie susipažino su universiteto studentu, kalbančiu mandarinų kalba. Jis sutiko mokyti juos kalbos ir kartu mokytis iš jų Biblijos tiesų. Kokios idealios aplinkybės! Per 24 mėnesius šie du atsidavę Karalystės skelbėjai buvo puikiai pasirengę mokyti mandarinų kalba. Per tą patį laiką jų mokytojas — studentas pasiruošė krikščioniškam krikštui.

Panašia patirtimi džiaugiamasi ir kituose miestuose, kai Karalystės skelbėjai, skatinami meilės, mokosi tokių kalbų kaip lenkų, rusų, vietnamiečių.

Kelyje. Kaip praėjusio šimtmečio pony express raiteliai, jodavę vieni, kai kurie Karalystės skelbėjai Britų Kolumbijos gilumoje yra vieniši važiuotojai. Gana didelę laiko dalį jie praleidžia pasaulietiškame darbe, savo sunkvežimiais per šalies brūzgynus veždami rąstus į lentpjūves. Norint pranešti apie eismo srautą bei pavojus kelyje, reikia pastovaus radijo ryšio su kitais sunkvežimių vairuotojais miestų radijo diapazone.

Šie Karalystės skelbėjai unikaliai panaudoja savo radijo bangą. Jie pradeda pokalbį apie naujausius įvykius. Tada meistriškai užsimena apie Bibliją. Vienas kolega, sunkvežimio vairuotojas, atsiliepė į tai, ką Biblija sako apie viltį mirusiesiems (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbai 24:15). Jį labai sujaudino draugo, irgi vairuotojo, mirtis dėl nelaimingo atsitikimo greitkelyje. Jis su dėkingumu sutiko studijuoti Bibliją, ir dabar jį galima girdėti skelbiantį gerąją naujieną bendradarbiams bei draugams. Be to, jo džiaugsmui, buvo pradėtos Biblijos studijos su to mirusio draugo našle. Koks atpildas už pastangas pateikti gyvybę gelbstinčią tiesos žinią tokiu neįprastu būdu!

Oru. Kad paskelbtų brangią tiesos žinią, uolūs Karalystės skelbėjai eina ten, kur yra žmonių, ‛atvykdami į kaimus’ nedideliais lėktuvais (Mato 10:11, 12). Prieš kurį laiką dvi lakūnų grupės, paskatintos uolumo skelbti gerąją naujieną, savo lėšomis nuskrido pas žmones, išsibarsčiusius beribės tundros platybėse. Kiekviena grupė nuskrido po maždaug 3000 kilometrų ir buvo nusileidusi 14-oje skirtingų bendruomenių, išsidėsčiusių 250 kilometrų spinduliu nuo poliarinio rato. Šie nenuilstantys skelbėjai ištisas septynias dienas susitikinėjo su žmonėmis, kuriuos skyrė dideli atstumai.

Ar vertėjo tai daryti? Tik pagalvok, kaip teigiamai tas bendruomenes paveikė Biblijos žinia. Besilankantys tarnai padėjo patenkinti gyvybiškai svarbų dvasinį poreikį, nusakydami Jehovos tikslą dėl rojaus žemės netolimoje ateityje (Mato 5:3). Išvykus žinios nešėjams, dar ilgai atviraširdžiai tų bendruomenių žmonės galės skaityti 542 Biblijas bei Biblijos studijų vadovėlius, taip pat 3000 žurnalų, kurie buvo jiems įteikti. (Palygink Apaštalų darbų 12:24.)

Telefonu. Tūkstančiai miestiečių gyvena daugiaaukščiuose namuose, kuriuose yra įmantri apsaugos sistema. Net ir šiuo atveju atsidavę Karalystės skelbėjai uoliai ir taktiškai veikia. Kaip jie gali pasiekti ten esančius žmones? Nors kalbėtis akis į akį labiau pageidaujama, jie dažnai naudojasi prie durų esančiomis telefoninėmis spynomis. Kada tai neįmanoma, jie paleidžia į darbą savo pirštus — skambina žmonėms telefonu.

Vieną rytą į telefono skambutį atsiliepė pagyvenusi moteris. Po trumpo, mandagaus pasveikinimo buvo paklausta, ar ji mananti, kad ateis laikas, kai žmonės galės saugiai vaikščioti gatvėmis naktį. Jai patikinti buvo perskaityta iš Rašto, kad ateityje bus taikos apstybė (Psalmių 36:10, 11; Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10). Ji sutiko kitą savaitę tokiu pat laiku telefonu aptarti, kodėl galime pasitikėti Dievo pažadais. Po mėnesio Biblijos studijų telefonu — Biblijos studijų vadovėlio pastraipų skaitymo bei tinkamų klausimų uždavinėjimo — ta moteris pagyrė Karalystės skelbėją už daugybę įvairių savaitinių pamokymų. Atėjo laikas papasakoti apie studijų vadovėlį ir pasiūlyti jai asmeninį egzempliorių. Tada buvo susitarta susitikti asmeniškai. Iš tikrųjų Jehovos Liudytojai parodo meilę žmonėms, ir žmonės atsiliepia pripažindami, kad Jehova yra su tais krikščioniškais skelbėjais. (Palygink 1 Korintiečiams 14:25.)

Spaudiniais. Karalystės skelbėjai Kvebeko provincijoje, daugiausia kalbančioje prancūziškai, taip pat eina ten, kur yra žmonių. Vienas keliaujantysis tarnas pastebėjo: „Daugelį metų broliai manė, kad pažanga neįmanoma dėl stipraus bažnyčios pasipriešinimo. Bet dėl jų nenuilstamo darbo bei pakartotinių aplankymų Biblija, kuri buvo beveik nežinoma ir tik mažumos skaitoma knyga, dabar randama daugelyje namų.“

Džiugina jaudinantys rezultatai, kai iš visų Kvebeko visuomenės sluoksnių, įskaitant ir medikų kolektyvą, ateina nauji tikintieji. Taip atsitiko su vienu gydytoju. Jo žmona, pati būdama Karalystės skelbėja, dažnai aptarinėdavo su juo Biblijos teikiamą viltį. Nuovokus susirinkimo vyresnysis ėmėsi iniciatyvos pakviesti gydytoją į susirinkimo sueigą, kai buvo studijuojama brošiūra Kaip kraujas gali išgelbėti tavo gyvybę? Jis atėjo ir netgi aktyviai dalyvavo. Paveiktas diskusijų kokybiškumo bei dvasingumo, jis priėmė pasiūlymą studijuoti Bibliją. Dabar jis irgi yra Karalystės skelbėjas.

Veiksmingai panaudojami žurnalai labai padėjo patraukti žmones prie Biblijos. Niekas nežino, kuris straipsnis paskatins ką nors susidomėti tiesa. Vienas Karalystės skelbėjas pasiūlė Atsibuskite! numerį kaimynei, kuri nenorėjo klausyti žinios, bet domėjosi vabzdžiais. Ją sudomino nuotrauka iš 1992 m. lapkričio 22 d. žurnalo Atsibuskite! (anglų k.) straipsnio „Šagaso liga — mirties bučinys“. Tai, ką perskaitė, padarė įspūdį, tad ji paprašė daugiau žurnalų. Buvo pradėtos Biblijos studijos, ir po šešeto mėnesių ji skelbė kitiems.

Viešose vietose. Kanados įstatymas pripažįsta kalbos laisvę viešose vietose, tokiose kaip oro uostai. Halifakso tarptautiniame oro uoste Karalystės skelbėjai taktiškai užkalbina keleivius, laukiančius savo reiso, ir įtraukia juos į diskusiją. Pokalbis prie Biblijos žinios nukreipiamas savalaikiais klausimais. Turėdami kišeninę Bibliją ir literatūros, jie yra pasirengę tenkinti dvasinius poreikius. Chirurgai, mokslininkai, teisininkai, lakūnai, dvasininkai, policininkai, taksi vairuotojai, inžinieriai, mokytojai, kariškiai bei užsienio šalių politikai yra tarp tų, kurie taip išgirsta Karalystės žinią ir perneša tiesos sėklas sudaiginti į tolimas vietoves (Kolosiečiams 1:6).

Vieną ankstyvą rytą žmogus oro uoste paėmė Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnalus. Paskui ramiu balsu lėtai ištarė: „O ne, ne Jehovos Liudytojai!“ Kodėl tokia reakcija? Vyro būta pamaldaus musulmono, kuris ką tik meldėsi oro uosto koplyčioje. Jis maldavo Dievą parodyti jam išmintį, supratimą bei tiesą. Jį tiesiog apstulbino mintis, kad Jehovos Liudytojai ir buvo tas tuojau pat duotas atsakymas į jo maldą.

Iš tikrųjų drąsūs Karalystės skelbėjai Kanadoje nesileidžia niekieno sukliudomi pateikti brangią Karalystės žinią. Jie nesiduoda sulaikomi nei svetimų kalbų, duobėtų, purvinų kelių, gyvenviečių tolumo, nei gyvenamųjų namų su įmantria apsauga. Jie yra nusprendę pranešti gyvybę gelbstinčią Dievo žinią atviraširdžiams tiesos ieškotojams. Drauge su pasauline bendradarbių brolija jie nesavanaudiškai paklūsta Jėzaus įsakymui ‛eiti ir daryti mokinius’ (Mato 28:19).

[Išnaša]

a Pony express buvo Jungtinių Valstijų eikliųjų žirgų pašto tarnyba, veikusi neilgą 18-os mėnesių laikotarpį nuo 1860-ųjų iki 1861-ųjų metų.

[Rėmelis 27 puslapyje]

Sėkmingai besidarbuojantys Karalystės skelbėjai naudojasi telefonu

Kai kurie sako: „Sveiki. Mano vardas — [pasako savo vardą]. Trumpai kalbuosi su jūsų namo gyventojais apie tai, kaip gali būti įgyvendinta taika. Ar, jūsų manymu, visas pasaulis kada nors bus taikus? [Leisk atsakyti.] Nesijaudinkite, čia ne apklausa ir aš nieko nesiūlau pirkti. Tiesiog dalijuosi mintimis iš Šventojo Rašto, kad Dievas iš tikrųjų įves taiką.“ Tolesniame pokalbyje galima trumpai aptarti Raštą.

Kiti sako: „Labas vakaras. Mano vardas [pasako savo vardą]. Esu savanoris jūsų rajone. Mane domina jūsų namo gyventojų nuomonė. Daugelis, matydami didėjantį smurtą bei nusikalstamumą mūsų rajone, yra susirūpinę. Ar tai kelia nerimą ir jums? [Leisk atsakyti.] Ar, jūsų manymu, kada nors visas pasaulis jausis saugus?“ Leisk atsakyti ir pakalbėk apie žinią, randamą Rašte.

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2026)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti