Karalystės skelbėjai veiklūs visoje žemėje

„Jūs... būsite man liudytojai... iki žemės pakraščių“ (APAŠTALŲ DARBAI 1:8, NTP).

1. Kokią žinią, pagal Jėzaus žodžius, jo pasekėjai turi paskelbti mūsų dienomis?

APIBŪDINDAMAS tą darbą, dėl kurio Jehova pasiuntė savo Sūnų į žemę, Jėzus pasakė: „Aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę“ (Luko 4:43). Panašiai ir kalbėdamas apie darbą, kurį jo mokiniams reikės atlikti, kai jis sugrįš turėdamas karališką valdžią, Jėzus pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14).

2. a) Kodėl taip svarbu, kad Karalystės žinia būtų plačiai paskelbta? b) Kokį klausimą turime mes visi sau užduoti?

² Kodėl naujiena apie Dievo Karalystę taip svarbi? Kodėl ją reikia taip plačiai paskelbti? Kadangi tai yra Mesijo Karalystė, kuri išteisins universalų Jehovos suverenitetą (1 Korintiečiams 15:24-28). Per ją Jehova įvykdys teismo nuosprendį dabartinei Šėtono daiktų sistemai ir įvykdys savo pažadą palaiminti visas šeimas žemėje (Pradžios 22:17, 18; Danieliaus 2:44). Per liudijimą apie Karalystę Jehova rado tuos, kuriuos jis vėliau patepė, kad jie būtų bendrapaveldėtojai kartu su jo Sūnumi. Šiandien per Karalystės skelbimą taip pat įvykdomas atskyrimo darbas (Mato 25:31-33). Jehova nori, kad visų tautų žmonės būtų perspėti apie jo tikslą. Jis nori, kad jie turėtų galimybę pasirinkti gyvenimą kaip jo Karalystės pavaldiniai (Jono 3:16; Apaštalų darbai 13:47). Ar tu aktyvus Karalystės skelbimo dalyvis?

Tautų laikų pabaigos belaukiant

3. a) Kokia buvo tinkanti Č. T. Raselo pranešimo tema jo pirmųjų kelionių, susijusių su Biblijos studijų grupių formavimu, metu? b) Kaip suprato pirmieji Biblijos Tyrinėtojai, kokią reikšmę savo gyvenime jie turi skirti Dievo Karalystei?

³ Dar 1880-aisiais Čarlsas Teizas Raselas, pirmasis žurnalo Sargybos bokštas redaktorius, apkeliavo Jungtinių Valstijų šiaurės rytus, kad paskatintų Biblijos tyrinėjimo grupių formavimąsi. Atitinkamai jo kalbos tema vadinosi: „Dalykai, susiję su Dievo Karalyste“. Kaip matėsi iš pirmųjų Sargybos bokšto numerių, Biblijos Tyrinėtojai (taip tuomet vadinosi Jehovos Liudytojai) suprato, kad jei jie nori įrodyti esą verti būti Dievo Karalystės dalininkai, visų pirma privalo domėtis Karalyste, noriai skirdami jos tarnybai savo gyvenimą, gabumus bei lėšas. Visa kita gyvenime turi būti antroje vietoje (Mato 13:44-46). Jų atsakomybė — skelbti kitiems gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Izaijo 61:1, 2). Kokiu mastu jie tai darė iki 1914-ųjų, tautų laikų pabaigos?

4. Kaip plačiai nedidelė Biblijos Tyrinėtojų grupė platino biblinę literatūrą iki 1914 metų?

⁴ Nuo 1870 metų iki 1914-ųjų Biblijos Tyrinėtojų skaičius palyginti buvo nedidelis. Atėjus 1914 metams buvo tik apie 5100 aktyvių viešojo skelbimo dalyvių. Tačiau koks nepaprastas tai buvo skelbimas! Vos už dvejų metų nuo pirmojo Sargybos bokšto pasirodymo, tai yra 1881-aisiais, broliai ėmė platinti 162-jų puslapių leidinį „Penas mąstantiems krikščionims“ (anglų k.). Per keletą mėnesių jie išplatino 1200000 egzempliorių. Po keleto metų buvo platinama daugeliu kalbų dešimtys milijonų traktatų kasmet.

5. Kas tokie buvo literatūros išnešiotojai ir kokią dvasią jie parodė?

⁵ Taip pat pradedant nuo 1881 metų kai kurie pasisiūlė tarnauti kaip literatūros išnešiotojai-evangelistai. Jie buvo šiandieninių pionierių (nuolatinių evangelistų) pirmtakai. Kai kurie išnešiotojai, keliaudami pėsčiomis arba dviračiu, liudijo asmeniškai beveik kiekvienoje savo gyvenamos šalies vietovėje. Kiti vyko į užsienį ir buvo pirmieji, kurie atnešė gerąją naujieną į tokias šalis kaip Suomija, Barbadosas ir Birma (dabar Mianma). Jie parodė misionierišką uolumą, panašiai kaip Jėzus Kristus bei jo apaštalai (Luko 4:43; Romiečiams 15:23-25).

6. a) Kaip plačiai brolis Raselas keliavo platindamas Biblijos tiesą? b) Kas dar buvo daroma gerajai naujienai platinti užsienio šalyse prieš tautų laikų pabaigą?

⁶ Pats brolis Raselas plačiai keliavo platindamas tiesą. Jis ne kartą važiavo į Kanadą; kalbėjo Panamoje, Jamaikoje ir Kuboje; tuziną kartų vyko į Europą ir apkeliavo žemę atlikdamas evangelizaciją. Jis taip pat siuntė kitus vyrus, kad jie užsienio kraštuose pradėtų gerosios naujienos skelbimo veiklą ir jai vadovautų. Adolfas Vėberis buvo pasiųstas į Europą praėjusio šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio viduryje ir jis, gyvendamas Šveicarijoje, savo tarnybą išplėtė iki Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Belgijos. E. Dž. Kovardas buvo pasiųstas į Karibų šalis. Robertas Holisteris 1912-aisiais buvo paskirtas į Rytus. Čia dešimtimis kalbų buvo paruošti specialūs traktatai ir milijonus jų egzempliorių vietiniai platintojai paskleidė Indijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje. Gyvendamas tuo metu, ar tu nebūtumei paskatintas savo širdies dėti visas pastangas pasiekti su gerąja naujiena kitus žmones savo vietovėje ir už jos ribų?

7. a) Kaip buvo pasinaudota laikraščiais dėl intensyvesnio liudijimo? b) Kas buvo „Fotodrama apie sukūrimą“ ir kiek žmonių ją pamatė tik per vienerius metus?

⁷ Artėjant tautų laikams į pabaigą, buvo pasinaudota laikraščiais brolio Raselo pasakytiems pamokslams išspausdinti. Juose pirmiausia buvo pabrėžiama ne 1914 metai, bet greičiau Dievo tikslas ir tai, kad jis tikrai bus įvykdytas. Kartais vienu metu net 2000 laikraščių, pasiekiančių 15 milijonų skaitytojų, reguliariai spausdino šiuos pamokslus. Paskui, 1914-ųjų pradžioje, Bendruomenė pradėjo viešai demonstruoti „Fotodramą apie sukūrimą“. Skaidrių ir filmų su sinchroniniu tekstu keturių demonstracijų, trunkančių po 2 valandas, metu buvo pateikiamos biblinės tiesos nuo sukūrimo iki pat Tūkstantmečio. Tik per metus ją pamatė, bendrai paėmus, daugiau kaip devyni milijonai žiūrovų Šiaurės Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

8. Kiek šalių buvo pasiekę Biblijos Tyrinėtojai su gerąja naujiena atėjus 1914 metams?

⁸ Pagal išlikusius duomenis, 1914-iesiems baigiantis šis uolus evangelistų būrys išplatino Dievo Karalystės pranešimą 68-iose šalyse.a Tačiau tai buvo tik pradžia!

Uolus įkurtos Karalystės skelbimas

9. Koks ypatingas impulsas buvo duotas Karalystės liudijimo veiklai per Sydar Pointo kongresus?

⁹ Kai 1919 metais Biblijos Tyrinėtojai susirinko Sydar Pointe (Ohajo valstija), Dž. F. Rezerfordas, tuometinis Sargybos bokšto bendruomenės prezidentas, pranešė: „Mūsų pašaukimas buvo ir yra skelbti ateinančią šlovingą Mesijo karalystę.“ Antrajame Sydar Pointo kongrese 1922 metais brolis Rezerfordas aiškiai nurodė tą faktą, kad tautų laikų pabaigoje, 1914-aisiais, ‛garbės Karalius paėmė galingą valdžią ir pradėjo valdyti’. Toliau jis tiesiogiai pateikė klausimą auditorijai sakydamas: „Ar jūs tikite, kad garbės Karalius pradėjo valdyti? Tada atgal į laukus, o, jūs, aukščiausiojo Dievo sūnūs!.. Toli ir plačiai skelbkite žinią. Pasaulis turi žinoti, kad Jehova yra Dievas, o Jėzus Kristus — Karalių karalius ir Viešpačių viešpats. Tai dienų diena. Štai Karalius valdo! Jūs esate jo viešieji atstovai.“

10, 11. Kaip efektyviai buvo pasinaudota radiju, automobiliais su garsiakalbiais, taip pat plakatais, kad žmones pasiektų Karalystės tiesa?

¹⁰ Praėjo daugiau kaip 70 metų nuo tų kongresų Sydar Pointe ir daugiau nei 80 metų nuo laiko, kai Jehova pradėjo įgyvendinti savo suverenumą per savo Sūnaus mesijiškąją valdžią. Kiek iš tikrųjų Jehovos Liudytojai jau padarė to darbo, kurį jiems nurodo Dievo Žodis? Kiek tu asmeniškai dalyvauji jame?

¹¹ Trečiojo dešimtmečio pradžioje tapo įmanoma pasinaudoti radiju kaip priemone Karalystės žiniai plačiai skelbti. Ketvirtajame dešimtmetyje kongresų pranešimai, nušviečiantys Karalystę kaip pasaulio viltį, buvo perduodami žemę juosiančiais radijo transliacijos tinklais arba sistemomis bei telefono linijomis. Taip pat buvo naudojamasi automobiliais su garsiakalbiais plokštelėse įrašytiems bibliniams pranešimams perduoti viešose vietose. Vėliau, 1936-aisiais, Glazgove (Škotija) mūsų broliai pradėjo nešioti plakatus, su kuriais jie vaikščiodavo po prekybinius rajonus, pranešdami apie viešąsias kalbas. Visa tai buvo efektyvios priemonės liudyti daugeliui žmonių tuo metu, kai mūsų skaičius buvo labai nedidelis.

12. Koks, pagal Raštą, yra vienas iš pačių veiksmingiausių mūsų individualaus liudijimo būdų?

¹² Žinoma, Raštas aiškiai nurodo, kad mes, kaip krikščionys, individualiai atsakingi už liudijimą. Mes negalime leisti atlikti tą darbą tik laikraščio straipsniui ar radijo laidai. Tūkstančiai ištikimų krikščionių — vyrų, moterų ir jaunimo — prisiėmė tą atsakomybę. Todėl skelbimas po namus tapo Jehovos Liudytojų skiriamuoju ženklu (Apaštalų darbai 5:42; 20:20).

Aprėpti visą apgyvendintą žemę

13, 14. a) Kodėl kai kurie Liudytojai vyksta tarnauti į kitus miestus, net į kitas šalis? b) Kodėl meilingas rūpestis gimtinės žmonėmis padėjo plisti gerajai naujienai?

¹³ Žinodami, kad Karalystės žinia turi būti paskelbta visoje apgyventoje žemėje, kai kurie krikščionys rimtai apsvarstė, ką jie asmeniškai galėtų daryti, kad pasiektų sritis už savo bendruomenės ribų.

¹⁴ Daug žmonių išgirdo apie tiesą išvykę toli iš savo gimtinės. Nors galbūt jie išvažiavo dėl materialinių sumetimų, bet rado kažką vertingesnio ir kai kurie jautėsi priversti grįžti į savo gimtinę arba buvusią bendruomenę pasidalyti tiesa. Taip šio šimtmečio pradžioje gerosios naujienos skelbimas paplito Skandinavijoje, Graikijoje, Italijoje, Rytų Europos šalyse ir daugelyje kitų sričių. Net dabar, paskutiniajame dešimtmetyje, Karalystės žinia plinta tokiu pat būdu.

15. Ką nuveikė trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose tie, kurių požiūris buvo panašus į tai, kas išreikšta Izaijo 6:8?

¹⁵ Kiti, pritaikydami Dievo Žodžio patarimą savo gyvenime, pasisiūlė tarnauti tose šalyse, kuriose niekada anksčiau negyveno. Vienas iš tokių buvo V. R. Braunas (dažnai jį vadindavo Biblijos Braunu). Evangelizacijos darbui plėsti jis 1923 metais persikėlė iš Trinidado į Vakarų Afriką. Tarp tų, kurie ketvirtajame dešimtmetyje atnešė Karalystės žinią į rytinę Afrikos pakrantę, buvo Frenkas ir Grėjus Smitai, Robertas Nisbetas ir Deividas Normanas. Kiti padėjo darbuotis Pietų Amerikos lauke. Trečiojo dešimtmečio pradžioje kanadietis Džordžas Jangas dirbo Argentinoje, Brazilijoje, Bolivijoje, Čilėje ir Peru. Chuanas Munjesas, kuris tarnavo Ispanijoje, toliau tęsė veiklą Argentinoje, Čilėje, Paragvajuje ir Urugvajuje. Visi jie parodė tokią dvasią, kuri išreikšta Izaijo 6:8: „Štai aš, siųsk mane.“

16. Kur, be pagrindinių žemės gyventojų centrų, buvo liudijama prieškario metais?

¹⁶ Geroji naujiena buvo skelbiama net atokiausiose srityse. Liudytojų laivai aplankė visas Niufaundlendo žvejų prieplaukas, arktinę Norvegijos pakrantę, Ramiojo vandenyno salas bei Pietryčių Azijos uostus.

17. a) Kiek šalių aprėpė Liudytojai iki 1935 metų? b) Kodėl tai pasiekus, veikla nesibaigė?

¹⁷ Nuostabu, kad atėjus 1935 metams Jehovos Liudytojai skelbė 115 šalių ir dar kitas 34 šalis aplankė jų liudijimo ekspedicijos arba paštu ten buvo siunčiama literatūra. Tačiau darbas nebuvo baigtas. Tais metais Jehova atvėrė jų akis nurodydamas savo tikslą — surinkti „milžinišką minią“ tų, kurie išliks ir įžengs tiesiai į jo naująjį pasaulį (Apreiškimas 7:9, 10, 14). Dar reikėjo nuveikti didelį skelbimo darbą!

18. Kokį vaidmenį atlieka Galaado mokykla ir Tarnybos tobulinimo mokykla Karalystės skelbimo darbe?

¹⁸ Net tada, kai žemė skendo Antrojo pasaulinio karo sūkuryje ir daugybėje šalių Jehovos Liudytojų literatūra ir veikla buvo uždrausta, duris atvėrė Sargybos bokšto biblinė Galaado mokykla, kad paruoštų būsimus misionierius dar didesnei tarptautinei Karalystės skelbimo veiklai atlikti. Šiandien Galaado mokyklos absolventai tarnauja daugiau kaip 200 šalių. Jie daro daugiau, o ne tik išplatina literatūrą ir po to vyksta kitur. Jie veda Biblijos studijas, organizuoja susirinkimus ir ruošia žmones teokratinėms pareigoms vykdyti. Pastaruoju metu šešiuose kontinentuose vyresnieji bei tarnybiniai padėjėjai, kurie baigė Tarnybos tobulinimo mokyklą, taip pat padeda tenkinti būtiniausius poreikius, susijusius su šiuo darbu. Padėti tvirti pamatai tolesniam augimui. (Palygink 2 Timotiejui 2:2.)

19. Kaip atsiliepė Jehovos tarnai į kvietimą tarnauti tose srityse, kur didesnis poreikis?

¹⁹ Ar gali padėti kiti rūpinantis neapskelbtomis teritorijomis? Visuose 1957 metais pasaulyje vykusiuose kongresuose pavieniai asmenys ir šeimos — subrendę Jehovos Liudytojai — buvo paskatinti apsvarstyti galimybę persikelti į sritis, kur didesnis poreikis skelbti ir ten apsigyvenus tęsti savo tarnavimą. Kvietimas buvo labai panašus į tą, kurį Dievas siuntė apaštalui Pauliui, kai jis matė regėjime vyrą, maldavusį: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“ (Apaštalų darbai 16:9, 10). Kai kurie išvyko šeštajame dešimtmetyje, kiti vėliau. Daugiau kaip tūkstantis Liudytojų išvažiavo į Airiją ir Kolumbiją; šimtai į daugelį kitų vietų. Dešimtys tūkstančių persikėlė į tas savo šalies sritis, kuriose buvo didesnis poreikis (Psalmių 109:3).

20. a) Kas buvo nuveikta nuo 1935 metų vykdant Jėzaus pranašystę pagal Mato 24:14? b) Kaip pagreitėjo darbas per keletą pastarųjų metų?

²⁰ Jehovai laiminant savo tautą, Karalystės skelbimo veikla nepaprastu greičiu juda pirmyn. Nuo 1935 metų skelbėjų skaičius išaugo beveik aštuoniasdešimt kartų, o pionierių gretų didėjimo tempas 60 procentų viršija skelbėjų augimo greitį. Ketvirtajame dešimtmetyje prasidėjo namų biblinės studijos. Dabar jų vedama vidutiniškai keturi su puse milijono kiekvieną mėnesį. Nuo 1935 metų Karalystės skelbimo veiklai buvo skirta 15 milijonų valandų. Geroji naujiena dabar reguliariai skelbiama 231 šalyje. Kai Rytų Europos ir Afrikos teritorijos atsivėrė laisvesniam gerosios naujienos skelbimui, veiksmingai buvo pasinaudota tarptautiniais kongresais Karalystės žiniai plačiai skleisti visuomenėje. Kaip dar labai seniai pažadėjo Jehova Izaijo 60:22, jis iš tikrųjų ‛daro tai ūmai savo metu’. Kokia didžiulė privilegija dalyvauti toje veikloje!

Pasiekti kiekvieną, kurį tik įmanoma, su gerąja naujiena

21, 22. Ką mes asmeniškai galime padaryti, kad būtume veiksmingesni Liudytojai, kad ir kur betarnautume?

²¹ Viešpats dar nepasakė, jog darbas baigtas. Dar daug tūkstančių tampa tikrais garbintojais. Todėl kyla klausimas, ar mes darome visa, kas tik įmanoma, kad gerai išnaudotume laiką, kurį Jehova dėl savo kantrumo skyrė šiai veiklai? (2 Petro 3:15).

²² Ne kiekvienas gali vykti į nepakankamai apskelbtą teritoriją. Bet ar tu visiškai pasinaudoji turimomis galimybėmis? Ar tu liudiji bendradarbiams? Mokytojams bei klasės draugams? Ar tu taikaisi prie kintančių savo teritorijos situacijų? Jei dieną dėl nepastovaus darbo grafiko labai mažai žmonių yra namuose, ar tu pakeitei savo tvarkaraštį, kad aplankytumei juos vakare? Jei yra namų, į kuriuos nekviesti lankytojai nebegali įeiti, ar tu tuomet liudiji telefonu arba per paštą? Ar tu reaguoji į parodytą susidomėjimą ir pasisiūlai vesti namų biblines studijas? Ar tu kruopščiai vykdai savo tarnybą? (Palygink Apaštalų darbai 20:21; 2 Timotiejui 4:5.)

23. Kas kiekvienam iš mūsų turi būti aišku, kai žinome, jog Jehova stebi, ką mes darome jo tarnyboje?

²³ Tegu visi iš mūsų atlieka savo tarnybą taip, kad parodytume Jehovai, jog mes tikrai vertiname didžiulę privilegiją būti jo Liudytojais šiais reikšmingais laikais. Tebūnie mūsų privilegija savo akimis pamatyti, kaip Jehova įvykdys nuosprendį sugedusiai senajai sistemai ir įves šlovingą Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetį!

[Išnaša]

Apžvalga

◻ Kodėl taip svarbu skelbti Karalystės žinią?

◻ Kaip plačiai buvo paskelbta geroji naujiena iki 1914 metų?

◻ Koks buvo liudijimo intensyvumas nuo Karalystės įkūrimo?

◻ Kaip mūsų pačių dalyvavimą tarnyboje padaryti našesnį?

[Iliustracija 14 puslapyje]

Daugelį žmonių pasiekė Karalystės žinia net tada, kai Liudytojų buvo nedidelis skaičius