„Dovydo namai“ — faktas ar prasimanymas?

DOVYDAS — jaunas piemuo, kuris tapo muzikantu, poetu, kareiviu, pranašu ir karaliumi — išsiskiria Biblijoje kaip nepaprastai įžymus asmuo. Jo vardas paminėtas 1138 kartus; posakis „Dovydo namai“, dažnai nurodantis Dovydo dinastiją, pavartotas 25 kartus (1 Samuelio 20:16). Ar karalius Dovydas ir jo dinastija buvo tik prasimanymas? Ką parodo archeologija? Pranešama, kad neseniai archeologinių kasinėjimų šiaurės Galilėjos Tel Dano vietovėje metu gautas nepaprastas atradimas patvirtina Dovydo ir jo dinastijos istoriškumą.

1993 metų vasarą archeologų grupė, vadovaujama profesoriaus Avrahamo Birano, valė vietovę, esančią už išorinių senovės Dano vartų. Jie aptiko grįstą aikštę. Grindinyje kyšojo vienas juodojo bazalto akmuo; jį lengvai iškėlė. Akmenį pasukus į popiečio saulę, aiškiai galima buvo matyti raides. „O Dieve, čia gi įrašas!“ — sušuko profesorius Biranas.

Profesorius Biranas su savo kolega, profesoriumi Josifu Navehu iš Jeruzalės Hebrajų universiteto, nedelsdami parašė mokslinį pranešimą apie tą įrašą. Remiantis tuo pranešimu, žurnalo Biblical Archaeology Review 1994 m. kovo/balandžio mėn. numeryje rašoma: „Ne dažnai pranešimas apie kokį nors archeologinį radinį pasirodo stambia antrašte laikraštyje New York Times (juolab žurnale Time). Bet taip buvo praėjusią vasarą su atradimu Tel Dane, gražioje šiaurės Galilėjos kalvoje, Hermono kalno papėdėje, šalia vienos iš Jordano upės ištakų.

Čia Avrahamas Biranas ir jo archeologų grupė rado nepaprastą devintojo amžiaus p. m. e. įrašą, kuriame minimi ir ‛Dovydo namai’, ir ‛Izraelio karalius’. Tai pirmas kartas, kai Dovydo vardas buvo rastas nebibliniame senovės įraše. Ypač stebina, kad įraše minimas ne šiaip ‛Dovydas’, bet Dovydo namai — didžiojo izraelitų karaliaus dinastija.

Terminas ‛Izraelio karalius’ dažnai randamas Biblijoje, ypač Karalių knygoje. Tačiau šis atradimas gali būti seniausia semitiškai parašyta nebiblinė nuoroda apie Izraelį. Be to, tas įrašas, priešingai negu teigia kai kurie mokslininkai, menkinantys Bibliją, parodo, jog Izraelis ir Judas buvo dvi svarbios tų laikų karalystės.“

Įrašas datuojamas remiantis raidžių forma, molinių indų, rastų netoli to akmens gabalo, analize ir įrašo turiniu. Pagal visus tris metodus nurodomas tas pats laikotarpis — devintasis amžius p. m. e., tai yra maždaug šimtas su viršum metų po karaliaus Dovydo mirties. Mokslininkai mano, kad akmuo su įrašu yra dalis pergalės paminklo, kurį Dane pastatė aramėjai — tiek „Izraelio karaliaus“, tiek „Dovydo namų [karaliaus]“ priešai. Aramėjai, garbinę populiarų audros dievą Hadadą, gyveno į rytus nuo Izraelio.

1994 metų vasarą buvo rastos dar dvi to paminklo nuolaužos. Profesorius Biranas praneša: „Tose dviejose nuolaužose yra aramėjų dievo Hadado vardas, taip pat užuomina apie mūšį tarp izraelitų ir aramėjų.“

Pagrindinė dalis, rasta 1993 metais, turi 13 nevisiškai įžiūrimų eilučių, parašytų senovės hebrajų raštu. Tuo metu žodžiams tekste atskirti buvo dedami taškai. Tačiau žodžiai „Dovydo namai“ parašyti kaip vienas žodis raidėmis „bytdwd“ (jei vartotume romėnišką raidyną), o ne „byt“ (namai), taškas ir „dwd“ (Dovydas). Aišku, iškilo klausimai, kodėl parašyta „bytdwd“.

Kalbų žinovas profesorius Ansonas Reinis sako: „Josifas Navehas ir Avrahamas Biranas smulkiai nepaaiškino apie įrašą galbūt manydami, kad skaitytojai žinos, jog skirtukas tarp sudėtinių žodžio dalių tokiuose dariniuose dažnai nededamas, ypač junginiuose, nurodančiuose gerai žinomą tikrinį vardą. Aišku, devintajame amžiuje p. m. e. ‛Dovydo namai’ ir buvo toks tikrinis politinis bei geografinis pavadinimas.“

Kitas archeologinis liudijimas

Po šio atradimo Mešos paminklo (taip pat vadinamo Moabitų akmeniu) žinovas, profesorius André Lemeras, pranešė, kad jame irgi minimi „Dovydo namai“.a Mešos akmuo, rastas 1868 metais, yra labai panašus į Tel Dano paminklą. Abu jie yra datuojami devintuoju amžiumi p. m. e., padaryti iš tos pačios medžiagos, panašaus dydžio ir įrašai juose iškalti beveik vienodais semitiškais rašmenimis.

Profesorius Lemeras apie apgadintos teksto eilutės Mešos paminkle atkūrimą rašo: „Maždaug prieš dvejus metus iki Tel Dano paminklo nuolaužos atradimo aš priėjau išvadą, kad Mešos paminkle yra minimi ‛Dovydo namai’. ... Kodėl apie nuorodą ‛Dovydo namai’ niekada anksčiau nebuvo skelbta, galima paaiškinti faktu, kad Mešos paminkle esantis įrašas niekada taip ir nesusilaukė tinkamo editio princeps [oficialus patvirtintas vertimo leidimas]. Jį aš ir ruošiu praėjus 125 metams po Mešos paminklo atradimo.“

Tokia archeologinė informacija yra įdomi, nes angelas, pats Jėzus, jo mokiniai ir kiti žmonės liudijo apie Dovydo istoriškumą (Mato 1:1; 12:3; 21:9; Luko 1:32; Apaštalų darbai 2:29). Archeologiniai atradimai aiškiai sako, kad pranešimas apie jį ir jo dinastiją — „Dovydo namus“ yra faktas, o ne prasimanymas.

[Išnaša]

[Iliustracija 31 puslapyje]

Tel Dano nuolauža,* rasta 1993 metais Dano mieste, šiaurės Galilėjoje

* Nupiešta pagal nuotrauką žurnale Israel Exploration Journal