Platus kelias, bet nedaug laisvės

Trijų asmenų šeima — tėvas, motina ir maža dukrelė — buvo namuose Sidnyje (Australija), kai užsiliepsnojo namas. Jie mėgino šokti pro langus, bet šie buvo apkalti. Dėl uždėtų apsauginių grotų gaisrininkai negalėjo tos šeimos išgelbėti. Motina ir tėvas žuvo dūmuose ir liepsnose. Duktė vėliau mirė ligoninėje.

KAIP gaila, kad šios šeimos mirties priežastis buvo įrenginiai, kurie turėjo apsaugoti juos! Yra pastebima, kad mūsų laikais ši šeima ne vienintelė, įsirengusi savo namuose apsaugines grotas ir saugos užraktus. Daugelis kaimynų taip pat turi namus ir pastatus, kurie panašūs į tvirtoves. Kodėl? Jie ieško saugumo ir dvasios ramybės. Koks nusivylimas „laisvuoju“ pasauliu, kuriame žmonės jaučiasi saugūs tik būdami užsidarę kaip kaliniai savo pačių namuose! Daugėja vietovių, kuriose vaikai nebegali saugiai žaisti gretimame parke arba vaikščioti į mokyklą nelydimi tėvų ar kieno nors iš suaugusiųjų. Daugelyje gyvenimo sričių laisvė dingsta tarsi ryto rasa.

Pasikeitęs gyvenimo stilius

Mūsų seneliai gyveno kitokiais laikais. Būdami vaikai, jie paprastai galėdavo žaisti be baimės, kur norėdavo. Suaugę jie neturėjo manijos rengti užraktų ir grotų. Jie jautėsi laisvi, ir tam tikru mastu jie buvo laisvi. Bet mūsų seneliai matė, kad jų gyvenamuoju laikotarpiu visuomenės dvasia keitėsi. Ji pasidarė šaltesnė, savanaudiškesnė; daugelyje vietų artimo meilę pakeitė artimo baimė, dėl kurios atsitinka tokie tragiški įvykiai, kaip paminėtas straipsnio pradžioje. Vis labiau nykstančią laisvę lydi nuolatinis moralinių vertybių menkėjimas. Visuomenė susižavėjo „naująja morale“, bet iš tikrųjų situacija dabar tokia, kad apskritai sunku beįžvelgti kokią nors moralę.

Buvęs Kvynslendo universiteto švietimo lektorius Dr. Rupertas Gudmanas rašo: „Jauni žmonės dabar yra veikiami kitokio, hedonistinio... gyvenimo būdo, kai svarbiausia yra ‛aš’: nuolaidžiavimas savo silpnybėms, savęs iškėlimas, savęs patenkinimas, savanaudiškumas.“ Jis taip pat sako: „Tokios vertybės kaip savitvarda, savęs išsižadėjimas, sunkus darbas, taupumas, pagarba valdžiai, meilė ir pagarba tėvams... daugeliui yra svetimos sąvokos.“

Iš tiesų platus kelias

Žinantys Biblijos pranašystes nesistebi tuo plačiai paplitusiu egocentrizmu, kadangi Jėzus Kristus perspėjo savo klausytojus: „Platus ir erdvus yra kelias, kuris nuveda į pražūtį, ir daug yra tų, kurie juo įeina. Nes ankšti yra vartai ir siauras kelias, kuris nuveda į gyvenimą, ir maža yra tų, kurie jį randa“ (Mato 7:13, 14, NTP). Pirmasis kelias, kuriame pakankamai vietos daugybei keliaujančiųjų, yra „platus“, kadangi šiame kelyje savo moralės ir kasdienio gyvenimo galima nevaržyti bibliniais principais. Šis kelias patraukia tuos, kurie mėgsta galvoti, kaip jiems patinka, ir gyventi nepriklausomą gyvenimą — be taisyklių, be įsipareigojimų.

Tiesa, daugelis tų, kurie pasirinko platųjį kelią, tvirtina turį laisvę. Bet dauguma jų yra vedami visuotinės egoizmo dvasios. Biblija sako, kad jie yra valdomi „dvasios, kuri dabar veikia nepaklusnumo sūnuose“. Ši dvasia skatina juos gyventi ‛sekant kūnu, vykdant kūno troškimus’, ar tai būtų amoralumas, piktnaudžiavimas narkotikais, ar besaikis turto vaikymasis, prestižas, ar valdžia (Efeziečiams 2:2, NTP; 2:3).

Platusis kelias veda į nelaimę

Įsidėmėk, kad einantys plačiuoju keliu yra skatinami vykdyti ‛kūno troškimus’. Tai rodo, kad jie visiškai nėra laisvi — jie turi šeimininką. Jie yra kūno vergai. O tarnavimas tam šeimininkui gali sukelti daugybę problemų — lytiniu keliu platinamų ligų epidemijas, šeimų irimą, kūno ir proto sužalojimą piktnaudžiaujant narkotikais ir alkoholiu, — ir tai tik keletas galimų pasekmių. Netgi smurto veiksmų, įsilaužiamųjų vagysčių ir išprievartavimų šaknys slypi egocentriškame mąstyme, kuris ugdomas šiame atlaidžiame plačiajame kelyje. Ir kadangi šis „kelias, kuris nuveda į pražūtį“, tebeegzistuoja toliau, jo vaisiai bus vis žalingesni (Patarlių 1:22, 23; Galatams 5:19–21; 6:7).

Apsvarstykime du tikrus pavyzdžius iš Australijos. Merė pasidavė pagundai ir piktnaudžiavo narkotiniais vaistais bei gyveno amoraliai.a Bet laimė, kurios ji ieškojo, aplenkė ją. Netgi po to, kai jai gimė du vaikai, jos gyvenimas atrodė tuščias. Ji pasiekė savo žemiausią lygį, kai sužinojo, jog užsikrėtė AIDS.

Tomas patyrė kitokią žalą. „Aš užaugau šiauriniame Kvynslende prie misijų bažnyčios, — rašo jis. — Būdamas 16-os metų, pradėjau smarkiai gerti. Mano tėvas, dėdės ir draugai visi buvo dideli girtuokliai, todėl tai daryti atrodė natūralu. Aš pasiekiau tokį lygį, kad gerdavau bet ką, pradedant alumi ir baigiant metilo alkoholio turinčiais skysčiais. Aš taip pat pradėjau eiti lažybų arklių lenktynėse, ir kartais prarasdavau didžiąją dalį savo sunkiai uždirbtos algos. Tai buvo nemažos sumos, nes už savo darbą kirsdamas cukranendres gaudavau pakankamai gerą atlyginimą.

Po to aš vedžiau ir mes turėjome vaikų. Užuot vykdęs savo pareigas, aš dariau tai, ką darė mano draugai: gerdavau, eidavau lažybų ir mušdavausi. Aš dažnai būdavau įkalinamas vietiniame kalėjime. Bet netgi tai manęs nepaveikė. Mano gyvenimas ritosi žemyn. Jis buvo pilnas problemų.“

Taip, pasiduodami blogiems troškimams, Tomas ir Merė sužalojo ne tik save, bet ir savo šeimas. Gaila, daug jaunų žmonių turi polinkį būti suvilioti liberalios, klaidinančios laisvės dvasios, kurią siūlo platusis kelias. Jeigu tik jaunuoliai galėtų įžvelgti ir suvokti apgaulingą tos laisvės blizgesį! Kadgi jie galėtų pamatyti plačiojo kelio realybę — žiaurias pasekmes, kurias galiausiai tenka patirti visiems, einantiems tuo keliu. Tiesa, šis kelias platus ir lengva į jį patekti. Bet kaip tik jo platumas ir yra jo blogybė. Išmintinga yra rimtai įsidėmėti nenuginčijamą faktą, kad „kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį“ (Galatams 6:8).

Bet yra geresnis pasirinkimas. Tai siaurasis kelias. Tačiau kiek suvaržąs, ankštas ir siauras yra šis kelias? Ir kur jis veda?

[Išnaša]