Šviesos blyksniai — dideli ir maži (antra dalis)

„Tavo šviesoje mes matome šviesą“ (PSALMIŲ 35:10).

1. Kokios buvo pirmos pastangos suprasti Apreiškimo knygos simboliką?

BIBLIJOS Apreiškimo knyga domino krikščionis nuo seno. Ji duoda puikų pavyzdį, kaip tiesos šviesa vis labiau ryškėja. Jehovos tauta 1917 metais išleido Apreiškimą paaiškinančią knygą „Baigta paslaptis“ (anglų k.). Joje be baimės buvo demaskuotos krikščioniškojo pasaulio religijos ir politiniai vadovai, tačiau daugelis jos paaiškinimų buvo paimta iš skirtingų šaltinių. Vis dėlto „Baigta paslaptis“ padėjo patikrinti Biblijos Tyrinėtojų lojalumą matomam kanalui, kuriuo naudojasi Jehova.

2. Kokia šviesa nušvietė Apreiškimo knygą straipsnis „Tautos gimimas“?

² Įspūdingas šviesos blyksnis nušvietė Apreiškimo knygą išspausdinus 1925 metų kovo 1 dienos Sargybos bokšto numeryje (anglų k.) straipsnį „Tautos gimimas“. Manyta, kad Apreiškimo 12-ame skyriuje buvo aprašytas karas tarp pagoniškos Romos bei popiežiaus Romos ir kad kūdikis berniukas simbolizuoja popiežystę. Bet tame straipsnyje buvo parodyta, kad Apreiškimo 11:15-18 pagal prasmę susiję su 12-tu skyriumi, o tai nurodo, jog ten kalbama apie Dievo Karalystės gimimą.

3. Kokie leidiniai nušvietė ryškesne šviesa Apreiškimą?

³ Visa tai buvo kelias į daug aiškesnį Apreiškimo supratimą; jis atsirado 1930 metais pasirodžius dviejų tomų leidiniui „Šviesa“ (anglų k.). Dar daugiau aiškumo suteikė leidiniai anglų k. „‛Krito didžioji Babelė!’ Dievo karalystė valdo!“ (1963) bei „‛Bus baigta Dievo paslaptis’“ (1969). Tačiau buvo ir dar daugiau ko sužinoti apie pranašišką Apreiškimo knygą. Taip, ryškesnė šviesa nušvito 1988 metais pasirodžius leidiniui anglų k. „Apreiškimas — jo didinga kulminacija arti!“ Galima sakyti, jog raktas į šį laipsnišką apšvietimą yra faktas, kad Apreiškimo pranašystė taikoma „Viešpaties dienai“, kuri prasidėjo 1914 metais (Apreiškimas 1:10). Todėl Apreiškimo knyga turėjo būti aiškiau suprasta tos dienos laikotarpiu.

Išaiškinta, kas yra „aukštesniosios valdžios“

4, 5. a) Koks buvo Biblijos Tyrinėtojų požiūris į žodžius iš Romiečiams 13:1? b) Koks yra Raštu pagrįstas požiūris į „aukštesniąsias valdžias“, kaip paaiškėjo vėliau?

⁴ Ryškus šviesos blyksnis nušvietė 1962 metais žodžius iš Romiečiams 13:1, kur sakoma: „Kiekvienas tepasiduodie aukštesniosioms vyresnybėms [„valdžioms“, NW]“ (vertė J. Skvireckas). Pirmieji Biblijos Tyrinėtojai suvokė, kad čia paminėtos „aukštesniosios valdžios“ yra pasaulietiškos vyriausybės. Jie manė, kad šis Rašto tekstas reiškia, jog jei krikščionį pašauks į armiją karo metu, jis bus įpareigotas apsivilkti uniformą, užsidėti šautuvą ir eiti į frontą, į apkasus. Buvo manoma taip: kadangi krikščionis negali žudyti kito žmogaus, jis bus priverstas šauti į orą, jei susidarys nepalanki situacija.a

⁵ Sargybos bokšto 1962 metų lapkričio 15 d. bei gruodžio 1 d. numeriai (anglų k.) aiškiai nušvietė tą temą aptardami Jėzaus žodžius iš Mato 22:21: „Atiduokite..., kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo — Dievui.“ Svarbūs buvo apaštalo žodžiai iš Apaštalų darbų 5:29: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ Krikščionys yra pavaldūs ciesoriui — „aukštesniosioms valdžioms“, jei nereikalaujama, kad krikščionis nusižengtų Dievo įstatymui. Buvo suvokta, kad paklusnumas valdovui yra santykinis, o ne absoliutus dalykas. Krikščionys atiduoda valdovui tai, kas neprieštarauja Dievo reikalavimams. Koks vyravo pasitenkinimas, kad šis klausimas buvo aiškiai nušviestas!

Šviesos blyksniai organizaciniais klausimais

6. a) Koks principas buvo pritaikytas, kad būtų išvengta krikščioniškajame pasaulyje vyraujančios hierarchinės struktūros? b) Koks būdas, kaip galiausiai buvo nuspręsta, yra teisingas išrenkat tuos, kurie prižiūri susirinkimą?

⁶ Kilo klausimas, kas turi tarnauti susirinkime vyresniaisiais ir diakonais. Nuspręsta, jog jie turi būti išrenkami demokratiškai, kiekvieno susirinkimo nariams balsuojant, kad būtų išvengta hierarchinės struktūros, vyraujančios krikščioniškajame pasaulyje. Bet ryškesnė šviesa suspindėjo, kai 1932 metų rugsėjo 1 d. ir spalio 15 d. Sargybos bokšto numeriuose (anglų k.) buvo parodyta, kad Rašte nerašoma apie renkamus vyresniuosius. Todėl jie buvo pakeisti tarnybos komitetu, o tarnybos direktorius buvo parenkamas Bendruomenės.

7. Blykstelėjus šviesai, koks buvo parinktas geresnis būdas paskirti susirinkimo tarnus?

⁷ Sargybos bokšto 1938 metų birželio 1 d. ir 15 d. numeriuose (anglų k.) šviesos žybsniai parodė, kad susirinkimuose tarnai turi būti ne išrenkami, bet paskiriami, tai yra paskiriami teokratiškai. Kitu šviesos blyksniu 1971 metais parodyta, kad kiekvienam susirinkimui neturi vadovauti tik vienas susirinkimo tarnas. Tikriau sakant, kiekviename iš jų turi būti vyresniųjų, arba prižiūrėtojų, korporacija, paskiriama Jehovos Liudytojų Vadovaujančiosios korporacijos. Todėl per 40 metų ryškėjant šviesai, pasidarė aišku, kad vyresnieji, taip pat ir diakonai, dabar vadinami tarnybiniais padėjėjais, turi būti paskiriami „ištikimo bei protingo vergo“ per jo Vadovaujančiąją korporaciją (Mato 24:45-47, NW). Tai atitiko apaštalų laikų tvarką. Tokius vyrus kaip Timotiejų ir Titą paskyrė prižiūrėtojais pirmojo amžiaus vadovaujančioji korporacija (1 Timotiejui 3:1-7; 5:22; Titui 1:5-9). Visa tai yra įspūdingas išsipildymas žodžių iš Izaijo 60:17 (ŠvR): „Aš atnešiu tau aukso vieton skaistvario, sidabrą vieton geležies, skaistvarį vieton medžio ir geležies vietoje akmenų. Ir tavo [„prižiūrėtojai“, NW] valdžia bus taikinga ir tavo valdovai [„užduočių paskirstytojai“, NW] teisingi.“

8. a) Kaip buvo patobulintas Bendruomenės funkcionavimo būdas ryškėjant tiesai? b) Kokie yra Vadovaujančiosios korporacijos komitetai ir kokios yra atitinkamos jų veiklos arba vadovavimo sritys?

⁸ Taip pat kilo klausimas dėl Sargybos bokšto bendruomenės funkcionavimo. Daugelį metų Jehovos Liudytojų Vadovaujančioji korporacija buvo sutapatinama su Pensilvanijos Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės direktorių taryba ir daugiausia prezidentas kontroliavo reikalus. Kaip parodyta „Jehovos Liudytojų metraštyje — 1977“ anglų k. (puslapiai 258, 259), 1976 metais Vadovaujančioji korporacija pradėjo funkcionuoti turėdama šešis komitetus, iš kurių kiekvienam paskirta rūpintis tam tikrais pasaulinės veiklos aspektais. Personalo komitetas sprendžia klausimus, susijusius su personalu, įskaitant visų, tarnaujančių pasaulinėje Betelio šeimoje, reikalus. Leidybos komitetas tvarko visus pasaulietiškus bei teisinius reikalus, tokius kaip nuosavybė bei leidyba. Tarnybos komitetas rūpinasi liudijimo darbu ir vadovauja keliaujantiems prižiūrėtojams, pionieriams bei susirinkimo skelbėjų veiklai. Mokymo komitetas atsakingas už susirinkimo sueigas, specialiąsias vienadienes asamblėjas bei rajono asamblėjas ir srities bei tarptautinius kongresus, taip pat įvairias Dievo tautos dvasinio lavinimo mokyklas. Rašymo komitetas vadovauja ruošiant ir verčiant visų rūšių leidinius rūpindamasis, kad viskas atitiktų Raštą. Pirmininko komitetas rūpinasi reikalais susidarius kritiškoms situacijoms ir iškilus kitiems neatidėliotiniems klausimams.b Taip pat aštuntajame dešimtmetyje Sargybos bokšto filialams vietoje prižiūrėtojo pradėjo vadovauti komitetai.

Šviesa krikščionių elgesio klausimais

9. Kaip tiesos šviesa paveikė krikščionių ir pasaulietiškų valdžių santykius?

⁹ Daugelis šviesos blyksnių nušvietė krikščionių elgesio klausimus. Pavyzdžiui, apsvarstykime neutraliteto klausimą. Ypač ryškiu žybsniu buvo nušviesta ši tema straipsnyje „Neutralitetas“, pasirodžiusiame 1939 metų lapkričio 1 d. Sargybos bokšto numeryje (anglų k.). Tai buvo pačiu laiku, kaip tik po Antrojo pasaulinio karo pradžios! Straipsnyje buvo apibūdintas neutralitetas ir parodyta, kad krikščionys neturi įsitraukti į politinius reikalus ar konfrontaciją tarp tautų (Michėjo 4:3, 5; Jono 17:14, 16). Tai buvo aplinkybė, dėl kurios visos tautos nekentė jų (Mato 24:9). Senovės Izraelio mūšiai nebuvo pavyzdys krikščionims, kaip paaiškino Jėzus Mato 26:52. Be to, šiandieną nė vienoje politinėje valstybėje nėra teokratijos — Dievo valdymo, kaip buvo senovės Izraelyje.

10. Kaip šviesos blyksniai nušvietė klausimą dėl krikščionių požiūrio į kraują?

¹⁰ Šviesa taip pat nušvietė kraujo šventumą. Kai kurie Biblijos Tyrinėtojai manė, kad, pagal Apaštalų darbų 15:28, 29, vartoti kraują maistui buvo draudžiama tik žydų krikščionims. Tačiau Apaštalų darbų 21:25 rodo, kad apaštalų laikais šis įsakymas taip pat buvo taikomas tiems tikintiesiems, kurie atėjo iš pagonių. Taigi kraujo šventumo įsakymas taikomas visiems krikščionims, kaip parodyta 1945 metų liepos 1 d. Sargybos bokšto numeryje. Tai reiškia ne tik atsisakyti vartoti maistui gyvulių kraują, pavyzdžiui, kraujinę dešrą, bet taip pat susilaikyti nuo žmogaus kraujo — kraujo perpylimo atveju.

11. Koks, kaip buvo suprasta, turi būti krikščionių požiūris į tabako vartojimą?

¹¹ Ryškėjant šviesai, įpročius, kuriems iš pradžių buvo tik nepritariama, vėliau traktavo kaip nusižengimą. Toks pavyzdys — tabako vartojimas. Brolis Raselas 1895 metų rugpjūčio 1 d. „Siono sargybos bokšto“ numeryje (anglų k.) atkreipė dėmesį į 1 Korintiečiams 10:31 bei 2 Korintiečiams 7:1 ir rašė: „Aš negaliu permanyti, kad krikščioniui kaip nors vartojant tabaką, būtų garbė Dievui arba nauda jam pačiam.“ Nuo 1973 metų jie aiškiai suprato, kad joks tabako vartotojas negali būti Jehovos Liudytojas. Buvo išaiškinta 1976 metais, kad nė vienas Liudytojas, dirbantis azartinių lošimų įstaigoje, negali likti susirinkime.

Kiti patikslinimai

12. a) Ką nušvietė šviesos žybsniai apie Petrui patikėtų Karalystės raktų skaičių? b) Kokiomis aplinkybėmis Petras panaudojo kiekvieną raktą?

¹² Taip pat išryškėjo šviesa apie simbolinių raktų, Jėzaus duotų Petrui, skaičių. Biblijos Tyrinėtojai laikėsi nuomonės, kad Petras gavo du raktus, kurie atvėrė kelią žmonėms tapti Karalystės paveldėtojais — žydams vieną, panaudotą per 33 m. e. m. Sekmines, o pagonims kitą, pirmiausia panaudotą 36 m. e. m., kai Petras skelbė Kornelijui (Apaštalų darbai 2:14-41; 10:34-48). Laikui bėgant jie suprato, kad buvo ir trečia grupė — samariečiai. Petras panaudojo antrąjį raktą atverdamas jiems kelią į Karalystę (Apaštalų darbai 8:14-17). Todėl trečiąjį raktą Petras panaudojo tuomet, kai skelbė Kornelijui (1979 metų spalio 1 d. Sargybos bokšto numeris anglų k., puslapiai 16—22, 26).

13. Ką nušvietė šviesos blyksniai apie avides, paminėtas Jono 10-ame skyriuje?

¹³ Sušvitus kitam spinduliui, jie suprato, kad Jėzus nurodė ne dvi, bet tris avides (Jono 10 skyrius). Tai (1) žydų avidė, kurios durininkas buvo Jonas Krikštytojas, (2) pateptųjų Karalystės paveldėtojų avidė ir (3) „kitų avių“, turinčių žemišką viltį, avidė (Jono 10:2; 10:3, NTP; 10:15, 16; 1984 metų vasario 15 d. Sargybos bokšto numeris anglų k., puslapiai 10—20).

14. Kaip išryškėjo šviesa apie įvaizdinio Jubiliejaus pradžią?

¹⁴ Taip pat kai kas labiau paaiškėjo apie Jubiliejaus įvaizdį. Pagal Įstatymą kas 50 metų buvo didysis Jubiliejus, per kurį viską grąžindavo buvusiems savininkams (Kunigų 25:10). Ilgą laiką buvo manoma, kad tai yra Tūkstantmečio Kristaus valdymo įvaizdis. Tačiau dabartiniais laikais suvokta, kad iš tikrųjų įvaizdinis Jubiliejus prasidėjo per 33 m. e. m. Sekmines, kai tie, kuriems buvo išlieta šventoji dvasia, buvo išvaduoti iš Mozės įstatymo sandoros vergijos (1987 metų sausio 1 d. Sargybos bokšto numeris, puslapiai 18—28).

Ryškėjanti šviesa dėl terminologijos

15. Kokia šviesa suspindo dėl žodžio „planas“?

¹⁵ „Pamokslininkas stengėsi rasti malonių pasakymų ir parašė teisingai tikrus posakius“ (Ekleziasto 12:10). Šie žodžiai gerai tinka mūsų dabartinei temai, nes šviesa nušviečia ne tik tokius svarbius klausimus kaip mokymai bei elgesys, bet taip pat krikščionių terminologiją ir jos sąvokų tikslią prasmę. Pavyzdžiui, tarp Biblijos Tyrinėtojų vienas iš mėgstamiausių leidinių buvo Šventraščio studijavimų tomas, pavadintas Dieviškuoju amžių planu. Tačiau laikui bėgant jie suprato, kad Dievo Žodis kalba, jog tik žmonės kuria planus (Patarlių 19:21, ŠvR). Rašte niekada nesakoma apie Jehovą kaip planuotoją. Jam nereikia planuoti. Kokie bebūtų jo tikslai, jis tikras jų sėkme dėl savo begalinės išminties bei jėgos, kaip skaitome Efeziečiams 1:9, 10 (NTP): „Tai atitiko jo sumanymą, kurį jis buvo pasiryžęs jame įvykdyti, laikams visai suėjus.“ Todėl palaipsniui buvo įsitikinta, kad kalbant apie Jehovą terminas „tikslas“ yra tinkamesnis.

16. Kas palaipsniui buvo teisingai suvokta apie žodžius iš Luko 2:14?

¹⁶ Vėliau kilo klausimas, kaip aiškiau suprasti Luko 2:14. Pagal King James Version vertimą, skaitome: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė, gera valia žmonėms.“ Buvo suvokta, kad tai neišreiškia teisingos minties, nes Dievo gera valia nesusijusi su blogais žmonėmis. Todėl Liudytojų požiūriu, tai — ramybė žmonėms, kurie palankūs Dievui. Tad į tuos, kurie buvo susidomėję Biblija, jie žiūrėjo kaip į geros valios asmenis. Bet vėliau suprato, kad kalbama apie Dievo, o ne žmonių gerą valią. Todėl dėl žodžių iš Luko 2:14 „Naujojo Pasaulio vertimo“ (anglų k.) išnašoje sakoma: „žmonėms, kurie jam [Dievui] patinka“. Visiems krikščionims, kurie gyvena pagal savo atsidavimo įžadą, skirta Dievo gera valia.

17, 18. Ką Jehova išteisins ir ką padarys laikomą šventu?

¹⁷ Panašiai Liudytojai ilgą laiką kalbėjo ir apie Jehovos vardo išteisinimą. Bet ar Šėtonas iškėlė klausimą dėl Dievo vardo? Ar kas nors iš Šėtono agentų pareiškė, kad Jehova neturi teisės vadintis tuo vardu? Visai ne. Iššūkis buvo mestas ne dėl Jehovos vardo ir ne jis turėjo būti išteisintas. Kaip tik todėl Sargybos bokšto bendruomenės dabartiniuose leidiniuose nesakoma, jog turi būti išteisintas Jehovos vardas. Juose kalbama, kad turi būti išteisintas Jehovos suverenitetas, o jo vardas turi būti laikomas šventu. Tai atitinka, ko Jėzus mokė mus melsti: „Tebūnie šventu laikomas tavo vardas“ (Mato 6:9, NTP). Ne kartą Jehova yra pasakęs, kad jis ruošiasi padaryti šventu laikomą savo vardą, dėl kurio izraelitai neturėjo abejonių, tačiau suteršė jį (Ezechielio 20:9, 14, 22; 36:23).

¹⁸ Įdomu, kad 1971 metais knygoje „‛Tautos sužinos, jog aš esu Jehova’ — kaip?“ (anglų k.) buvo pažymėtas toks skirtumas: „Jėzus Kristus kovoja... dėl Jehovos visuotinio suvereniteto išteisinimo ir dėl Jehovos vardo pašlovinimo“ (puslapiai 364, 365). Leidinyje „Dievo tūkstantmetė Karalystė prisiartino“ (anglų k.) 1973 metais buvo sakoma: „Artėjantis ‛didis sielvartas’ — tai laikas, kai Visagalis Dievas Jehova išteisins savo visuotinį suverenitetą ir padarys, kad jo garbingas vardas būtų laikomas šventu“ (puslapis 409). Vėliau, 1975 metais, leidinyje „Žmogaus išvadavimas iš kančių pasaulio čia pat“ (anglų k.) sakoma: „Tada įvyks didžiausias įvykis visatos istorijoje — bus išteisintas Jehovos visuotinis suverenitetas ir jo šventas vardas bus laikomas šventu“ (puslapis 281).

19, 20. Kaip mes galime parodyti, kad vertiname dvasinės šviesos blyksnius?

¹⁹ Kokia palaiminta yra Jehovos tauta, besidžiaugianti šia dvasine šviesa! Visišką priešingybę — dvasinę tamsą, kurioje skendi krikščioniškojo pasaulio vadovai, apibūdina vieno dvasininko žodžiai: „Kodėl yra nuodėmė? Kodėl kančios? Kodėl velnias? Tai klausimai, kuriuos norėčiau užduoti Viešpačiui, kai būsiu danguje.“ Bet Jehovos Liudytojai gali pasakyti jam, kodėl: dėl ginčytino klausimo, ar teisėtas Jehovos suverenitetas ir ar žmonės gali likti ištikimi Dievui nepaisydami Velnio opozicijos.

²⁰ Metams bėgant tiek dideli, tiek maži šviesos blyksniai nušviesdavo atsidavusių Jehovos tarnų taką. Taip išsipildo tokie Rašto tekstai kaip Psalmių 97:11 (NTP) ir Patarlių 4:18. Tačiau niekada neužmirškime, kad vaikščioti šviesoje reiškia vertinti ryškėjančią šviesą ir gyventi ja. Kaip matėme, ši ryškėjanti šviesa susijusi su mūsų elgesiu ir su mūsų pareiga skelbti.

[Išnašos]

Ar tu atsimeni?

◻ Kokia šviesa nušvietė klausimą dėl „aukštesniųjų valdžių“?

◻ Kokia buvo organizacinė raida suspindus šviesos blyksniams?

◻ Kaip ryškėjanti šviesa paveikė krikščionių elgesį?

◻ Kaip buvo patikslintas mūsų kai kurių Rašto vietų supratimas suspindus dvasinei šviesai?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 31 puslapyje]

Raktai, pavaizduoti 30-ame puslapyje: piešta iš nuotraukų, padarytų Cooper-Hewitt, National Design Museum, Smithsonian Institution