Priimk Bibliją kaip tai, kas ji iš tikrųjų yra
„Mes be paliovos dėkojame Dievui, kad priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet kas jis iš tikro yra, — kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji“ (1 TESALONIKIEČIAMS 2:13).
1. Kokia informacija, esanti Biblijoje, daro šią knygą iš tiesų išskirtiną?
ŠVENTOJI Biblija yra į daugiausia kalbų išversta ir labiausiai išplatinta knyga pasaulyje. Ji yra atvirai pripažinta vienu didžiausių literatūros darbų. Tačiau dar svarbiau, kad Biblija teikia vadovavimą, kuris būtinai reikalingas visų rasių ir visų tautų žmonėms, nepaisant jų užsiėmimo ar padėties gyvenime (Apreiškimas 14:6, 7). Patenkindama ir protą, ir širdį, Biblija atsako į tokius klausimus: koks yra žmogaus gyvenimo tikslas? (Pradžios 1:28; Apreiškimas 4:11). Kodėl žmonijos vyriausybės nesugebėjo pasiekti ilgalaikės taikos ir saugumo? (Jeremijo 10:23; Apreiškimas 13:1, 2). Kodėl žmonės miršta? (Pradžios 2:15-17; 3:1-6; Romiečiams 5:12). Kaip mes, gyvendami šiame rūpesčių pilname pasaulyje, galime sėkmingai įveikti gyvenimo problemas? (Psalmių 118:105; Patarlių 3:5, 6). Kas mūsų laukia ateityje? (Danieliaus 2:44; Apreiškimas 21:3-5).
2. Kodėl Biblija pateikia visiškai patikimus atsakymus į mūsų klausimus?
2 Kodėl Biblija atsako į tokius klausimus kompetentingai? Todėl, kad ji yra Dievo Žodis. Dievas panaudojo žmones ją parašyti, bet, kaip aiškiai nurodyta 2 Timotiejui 3:16, „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“. Ji nėra asmeniško žmonijos įvykių aiškinimo rezultatas. „Pranašystė [pranešimai apie būsimus dalykus, Dievo įsakymai, Biblijos moralės normos] niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 Petro 1:21).
3. a) Pateik pavyzdžių, kurie parodo, kaip Bibliją vertino žmonės įvairiose šalyse. b) Kodėl buvo žmonių, pasiruošusių rizikuoti savo gyvybe, kad galėtų skaityti Raštą?
3 Suprasdami Biblijos vertę, daugelis žmonių rizikavo būti įkalinti, netgi mirti, kai stengėsi įsigyti ir skaityti ją. Taip buvo praeityje katalikiškoje Ispanijoje, kur dvasininkija bijojo, kad jos įtakai bus pakenkta, jei žmonės skaitys Bibliją savo gimtąja kalba; taip buvo ir Albanijoje, kur vyraujant ateistiniam režimui buvo imtasi žiaurių veiksmų pašalinti bet kokią religinę įtaką. Tačiau Dievo bijantys asmenys brangino Šventąjį Raštą, skaitė jį ir dalijosi juo vieni su kitais. Antrojo pasaulinio karo metu Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje Biblija buvo atsargiai perduodama iš vieno pastato į kitą (nors tai buvo uždrausta), ir tie, kurie ją gaudavo, mintinai išmokdavo jos dalis, kad pasidalintų su kitais. Šio amžiaus šeštajame dešimtmetyje tuometinėje komunistinėje Rytų Vokietijoje Jehovos Liudytojai, kurie buvo įkalinti dėl savo tikėjimo, perduodami mažas Biblijos ištraukas iš vieno kalinio kitam, kad galėtų skaityti naktį, rizikavo būti įkalinti vienutėse ilgesniam negu numatyta laikui. Kodėl jie tai darė? Kadangi jie pripažino, jog Biblija yra Dievo Žodis, ir žinojo, kad „žmogus yra gyvas ne viena duona“, bet „kiekvienu žodžiu, kurs išeina iš Dievo burnos“ (Pakartoto Įstatymo 8:3). Tie posakiai, užrašyti Biblijoje, įgalino tuos Liudytojus išlikti gyvus dvasiškai, nepaisant jų patirtų neįtikimų žiaurumų.
4. Kokią vietą Biblija turi užimti mūsų gyvenime?
4 Biblija nėra knyga, kuri turi būti tiktai padėta ant lentynos ir retkarčiais prisimenama, ir ji nėra skirta naudoti tik tada, kai bendratikiai susirenka garbinti. Ji turi būti naudojama kiekvieną dieną, kad skleistų šviesą situacijose, kuriose mes atsiduriame, ir parodytų mums teisingą kelią, kuriuo turime eiti (Psalmių 24:4, 5).
Skirta skaityti ir suprasti
5. a) Ką, jeigu įmanoma, turėtų kiekvienas iš mūsų įsigyti? b) Kaip senovės Izraelyje žmonės sužinodavo, kas sakoma Rašte? c) Kaip Psalmių 19:8-12 veikia tavo požiūrį į Biblijos skaitymą?
5 Mūsų dienomis Bibliją nesunku gauti daugumoje šalių, ir mes skatiname kiekvieną Sargybos bokšto skaitytoją įsigyti ją. Tuo metu, kai Biblija buvo rašoma, nebuvo spausdinimo mašinų. Žmonės paprastai neturėjo nuosavų egzempliorių. Bet Jehova pasirūpino, kad jo tarnai išgirstų, kas buvo užrašyta. Pavyzdžiui, Išėjimo 24:7 pranešama, kad po to, kai Mozė užrašė, ką Jehova buvo nurodęs, jis, „ėmęs sandoros knygą, skaitė, girdint tautai“. Būdami ant Sinajaus kalno įvykusių antgamtinių reiškinių liudininkai, jie pripažino, kad tai, ką jiems skaitė Mozė, buvo iš Dievo ir kad jiems reikia žinoti šią informaciją (Išėjimo 19:9, 16-19; 20:22). Mums taip pat reikia žinoti, kas yra užrašyta Dievo Žodyje (Psalmių 19:8-12, ŠvR).
6. a) Ką padarė Mozė prieš Izraelio tautai įeinant į Pažadėtąją žemę? b) Kaip mes turėtume sekti Mozės pavyzdžiu?
6 Kai izraelitai ruošėsi perkirsti Jordano upę, kad įeitų į Pažadėtąją žemę, ir taip palikti savo klajoklišką gyvenimą dykumoje, jiems buvo tinkama apžvelgti Jehovos Įstatymą ir Jo elgesį su jais. Paskatintas Dievo dvasios, Mozė pakartojo Įstatymą su jais. Jis priminė jiems Įstatymo detales ir taip pat išryškino pagrindinius principus bei požiūrius, kurie turėjo veikti jų santykius su Jehova (Pakartoto Įstatymo 4:9, 34b, 35; 7:7, 8; 8:10-14; 10:12, 13). Kai mes šiandien gauname naujas užduotis ar susiduriame su naujomis situacijomis gyvenime, mums taip pat būtų naudinga apmąstyti, kaip Rašto patarimai turėtų veikti tai, ką mes darome.
7. Kas buvo padaryta tuojau po to, kai izraelitai perėjo Jordano upę, kad Jehovos Įstatymas būtų įdiegtas jų protuose ir širdyse?
7 Tuojau po to, kai Izraelis persikėlė per Jordano upę, žmonės vėl susirinko apžvelgti, ką Jehova buvo sakęs jiems per Mozę. Tauta susirinko apie 50 kilometrų į šiaurę nuo Jeruzalės. Pusė giminių buvo priešais Hebalio kalną, o kita pusė priešais Garizimo kalną. Ten Jozuė „paskelbė... visus įstatymus, liečiančius palaiminimą ir prakeikimą“. Taip vyrai, moterys ir vaikai kartu su ateiviais girdėjo, kai buvo iš naujo laiku skaitomi įstatymai, nurodantys elgesį, kuris sukeltų Jehovos nepritarimą, ir palaimos, kurias jie gautų, jei paklustų Jehovai (Jozuės 8:34, 35, ŠvR). Jiems reikėjo turėti aiškų supratimą, kas yra gera ir kas bloga Jehovos požiūriu. Be to, jie turėjo įrašyti savo širdyse meilę tam, kas gera, ir neapykantą tam, kas bloga, ką ir kiekvienas iš mūsų šiandien turi padaryti (Psalmių 97:10, ŠvR; 118:103, 104; Amoso 5:15).
8. Kokia buvo nauda iš periodiško Dievo Žodžio skaitymo tam tikrose Izraelio tautos sueigose?
8 Be Įstatymo skaitymo tais istoriniais atvejais, buvo pasirūpinta, kad Dievo Žodis būtų skaitomas reguliariai, kaip parodyta Pakartoto Įstatymo 31:10-12. Kas septyneri metai visa tauta turėjo susirinkti klausytis Dievo Žodžio skaitymo. Tai jiems buvo dvasinis maistas. Tai jų protuose ir širdyse palaikė gyvus pažadus apie Sėklą ir taip padėjo atkreipti ištikimųjų dėmesį į Mesiją. Dvasinio maitinimo programa, nustatyta izraelitams esant dykumoje, nebuvo nutraukta, kai jie įėjo į Pažadėtąją žemę (1 Korintiečiams 10:3, 4). Anaiptol, Dievo Žodis buvo praturtinamas prirašant tolesnius pranašų apreiškimus.
9. a) Ar izraelitai skaitydavo Raštą tiktai tada, kai susirinkdavo didelėmis grupėmis? Paaiškink. b) Kaip Rašte esantys nurodymai buvo perduodami šeimos rate ir kokiu tikslu?
9 Dievo Žodžio patarimai neturėjo būti apžvelgiami vien tik tais atvejais, kai žmonės būdavo susirinkę didelėje grupėje. Atskiros Dievo Žodžio dalys ir jame nustatyti principai turėjo būti aptariami kasdien (Pakartoto Įstatymo 6:4-9). Šiandien daugelyje vietų jauniems žmonėms įmanoma įsigyti nuosavą Biblijos egzempliorių, ir jiems yra labai naudinga tai padaryti. Bet senovės Izraelyje taip nebuvo. Tėvai duodami nurodymus iš Dievo Žodžio, turėjo pasikliauti tuo, ką buvo išmokę mintinai, ir tiesomis, kurias jie laikė savo širdyse, bei mažomis ištraukomis, kurias jie galbūt buvo asmeniškai užsirašę. Dažnai kartodami, jie stengėsi ugdyti savo vaikuose meilę Jehovai ir jo keliams. Tikslas buvo ne pripildyti galvą žinių, bet padėti kiekvienam šeimos nariui gyventi taip, kad parodytų meilę Jehovai ir jo Žodžiui (Pakartoto Įstatymo 11:18, 19, 22, 23).
Rašto skaitymas sinagogose
10, 11. Kokios Rašto skaitymo programos buvo laikomasi sinagogose, ir kaip Jėzus žiūrėjo į šias progas?
10 Kurį laiką po to, kai žydai buvo ištremti į Babiloną, sinagogos buvo vietos, skirtos susirinkti garbinimui. Kad Dievo Žodis būtų skaitomas ir aptariamas tose sueigų vietose, buvo padaryta daugiau Rašto kopijų. Tai buvo vienas veiksnys, dėl kurio išliko apie 6000 senųjų rankraštinių Hebrajų Raštų dalių kopijų.
11 Svarbi garbinimo sinagogoje dalis buvo Toros, atitinkančios pirmąsias penkias šiuolaikinės Biblijos knygas, skaitymas. Apaštalų darbų 15:21 pranešama, kad pirmajame mūsų eros amžiuje toks skaitymas būdavo kiekvieną šabą, ir Mišna parodo, kad iki antrojo amžiaus Tora taip pat buvo skaitoma antrąją ir penktąją savaitės dieną. Daugelis asmenų vienas po kito skaitydavo paskirtas dalis. Žydų, kurie gyveno Babilone, paprotys buvo perskaityti visą Torą per metus; Palestinoje buvo įprasta suplanuoti skaitymą trejų metų laikotarpiui. Biblijos pranašinės knygos taip pat buvo skaitomos ir aiškinamos. Jėzus buvo įpratęs dalyvauti šabo Biblijos skaitymo programoje savo gyvenamoje vietovėje (Luko 4:16-21).
Asmeninis atsakymas ir pritaikymas
12. a) Kaip Mozei skaitant Įstatymą tautai, žmonės gavo naudos? b) Kaip tauta atsakė?
12 Rašto skaitymas neturėjo būti tik formalumas. Tai nebuvo daroma vien žmonių smalsumui patenkinti. Kai Mozė skaitė „sandoros knygą“ izraelitams, esantiems lygumoje priešais Sinajaus kalną, jis darė tai tam, kad jie žinotų savo įsipareigojimus Dievui ir vykdytų juos. Ar jie norėjo tai daryti? Skaitymas skatino atsakyti. Žmonės pripažino tai ir pasakė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, padarysime ir būsime klusnūs“ (Išėjimo 24:7; palygink Išėjimo 19:8; 24:3).
13. Kada Jozuė skaitė prakeikimus už nepaklusnumą, ką turėjo daryti žmonės ir kokiu tikslu?
13 Vėliau, kai Jozuė skaitė tautai pažadėtas palaimas ir bausmes, arba prakeikimus, buvo reikalaujama atsakyti. Po kiekvieno prakeikimo buvo duotas nurodymas: „Ir visa tauta sakys: ‛Amen’“ (Pakartoto Įstatymo 27:4-26). Taip, punktas po punkto, jie išreiškė pritarimą Jehovos pasmerkimams už išvardytas blogybes. Kaip įspūdinga turėjo būti, kai visa tauta sušukdavo parodydama savo pritarimą!
14. Kodėl Nehemijo dienomis viešas Įstatymo skaitymas pasirodė ypač naudingas?
14 Nehemijo dienomis, kai žmonės susirinko Jeruzalėje klausytis Įstatymo, jie suprato, kad ne visiškai vykdė jame surašytus nurodymus. Tą kartą jie tuoj pat pritaikė tai, ką sužinojo. Koks buvo rezultatas? „Labai didelis džiaugsmas“ (Nehemijo 8:13-17). Po savaitės, kasdieninio Biblijos skaitymo šventės metu, jie suprato, kad buvo reikalaujama dar daugiau. Su malda jie apžvelgė Jehovos elgesio su savo tauta istoriją nuo Abraomo laikų. Visa tai paskatino juos duoti priesaiką vykdyti Įstatymo reikalavimus, nebesituokti su kitataučiais ir priimti įsipareigojimus išlaikyti šventyklą ir tarnybą joje (Nehemijo 8—10 skyriai).
15. Kaip nurodymai, esantys Pakartoto Įstatymo 6:6-9, parodo, kad šeimose Dievo Žodžio mokymas neturėjo būti tik formalumas?
15 Panašiai ir šeimoje Rašto skaitymas neturėjo būti tik formalumas. Kaip jau buvo minėta, pagal Pakartoto Įstatymo 6:6-9, žmonėms buvo perkeltine prasme liepta ‛prisirišti Dievo žodžius kaip ženklą sau prie rankos’ — tai yra savo pavyzdžiu ir veiksmais parodyti meilę Jehovos keliams. Ir jie turėjo pasikabinti Dievo žodžius kaip ‛raištį tarp savo akių’ (NW) — tai yra nuolatos turėti omenyje principus, nurodytus Rašte, ir laikyti juos savo sprendimų pagrindu. (Palygink žodžius, pavartotus Išėjimo 13:9, 14-16.) Jie turėjo ‛pasirašyti juos staktose ir savo namų duryse’ — tai yra parodyti, kad jų namai ir jų bendruomenė yra vieta, kur Dievo žodis gerbiamas ir pritaikomas. Kitaip sakant, savo gyvenimu jie turėjo pateikti gausius įrodymus, kad myli ir pritaiko Jehovos teisingus įsakymus. Kaip naudinga tai galėjo būti! Ar Dievo Žodis užima tokią pat žymią vietą mūsų šeimų kasdieniniame gyvenime? Apgailėtina, tačiau žydai pavertė visa tai tiesiog formalumu ir nešiojo Raštą futliare lyg amuletą. Jų garbinimas tapo nebenuoširdus ir buvo atmestas Jehovos (Izaijo 29:13, 14; Mato 15:7-9).
Įpareigojimas prižiūrėtojams
16. Kodėl reguliarus Rašto skaitymas buvo svarbus Jozuei?
16 Rašto skaitymo atžvilgiu ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tuos, kurie buvo tautos prižiūrėtojai. Jozuei Jehova pasakė: ‛Žiūrėk, kad elgtumeis pagal visą įstatymą’ (NW). Kad jis įvykdytų tą įpareigojimą, jam buvo pasakyta: „Apie tai mąstysi [‛pusbalsiu skaitysi’, NW] per dienas ir naktis, ... tuomet tu eisi tiesiai savo keliu ir elgsies išmintingai“ (Jozuės 1:7, 8). Kaip ir kiekvienam krikščionių vyresniajam šiandien, Jozuei reguliarus Rašto skaitymas turėjo padėti tvirtai išlaikyti mintyse tam tikrus įsakymus, kuriuos Jehova davė savo tautai. Jozuei taip pat reikėjo suprasti, kaip Jehova elgėsi su savo tarnais įvairiomis aplinkybėmis. Kai jis skaitė pranešimus apie Dievo tikslą, jam buvo svarbu mąstyti apie savo paties atsakomybę to tikslo atžvilgiu.
17. a) Ko reikėjo, kd karaliai, skaitydami Raštą, kaip buvo nustatęs Jehova, gautų naudos? b) Kodėl reguliarus Biblijos skaitymas ir apmąstymas labai svarbus krikščionių vyresniesiems?
17 Jehova nurodė, kad kiekvienas, tarnaujantis kaip jo tautos karalius, savo karaliavimo pradžioje turėjo pasidaryti Dievo Įstatymo nuorašą pagal egzempliorių, kurį turėjo kunigai. Tada jis turėjo ‛skaityti jį visas savo gyvenimo dienas’. Tikslas buvo ne vien tik išmokti mintinai jo turinį. Verčiau reikėjo, kad ‛jis išmoktų bijoti Viešpaties [„Jehovos“, NW], savo Dievo’, ir kad ‛nepakiltų jo širdis puikybėn prieš savo brolius’ (Pakartoto Įstatymo 17:18-20). Todėl jis turėjo giliai apmąstyti tai, ką skaitė. Kai kurie karaliai, matyt, manė, kad jie yra per daug užsiėmę administraciniais reikalais, kad tai darytų, ir visa tauta kentėjo dėl jų aplaidumo. Vyresniųjų vaidmuo krikščionių susirinkime tikrai nėra kaip karalių vaidmuo. Tačiau, kaip ir karaliai, vyresnieji būtinai turi skaityti ir apmąstyti Dievo Žodį. Tai darydami, jie galės išlaikyti tinkamą požiūrį į tuos, kurie patikėti jų globai. Tai taip pat įgalins juos vykdyti savo, kaip mokytojų, pareigą taip, kad tai teiktų garbę Dievui ir dvasiškai stiprintų bendrakrikščionis (Titui 1:9; palygink Jono 7:16-18; sugretink 1 Timotiejui 1:6, 7).
18. Kokį apaštalo Pauliaus pavyzdį mums lengviau bus imituoti, jeigu reguliariai skaitysime ir studijuosime Bibliją?
18 Apaštalas Paulius, pirmojo amžiaus krikščionių prižiūrėtojas, buvo asmuo, kuris gerai žinojo įkvėptą Raštą. Kai jis liudijo žmonėms senovės Tesalonikoje, jis galėjo efektyviai aiškinti jiems Raštą ir padėti jiems suprasti reikšmę (Apaštalų darbai 17:1-4). Jis pasiekdavo nuoširdžių klausytojų širdis. Todėl daugelis girdėjusiųjų jį tapo tikinčiaisiais (1 Tesalonikiečiams 2:13). Ar tavo Biblijos skaitymo ir studijų programa padeda tau efektyviai aiškinti Raštą? Ar tai, kiek svarbos teiki Biblijos skaitymui savo gyvenime, ir tai, kaip tu skaitai, įrodo, kad tu iš tiesų suvoki, ką reiškia turėti nuosavą Dievo Žodžio egzempliorių? Kitame straipsnyje mes apsvarstysime, kaip netgi tie, kurių tvarkaraštis yra labai užpildytas, gali teigiamai atsakyti į šį klausimą.
Kaip tu atsakytum?
◻ Kodėl žmonės buvo pasiruošę rizikuoti gyvybe ir laisve, kad galėtų skaityti Bibliją?
◻ Kokią naudą turėsime apžvelgdami tvarką, kuri buvo nustatyta, kad senovės Izraelis galėtų girdėti Dievo Žodį?
◻ Kaip mus turėtų veikti tai, ką perskaitome Biblijoje?
◻ Kodėl Biblijos skaitymas ir apmąstymas yra ypač svarbus krikščionių vyresniesiems?
[Iliustracija 8 puslapyje]
Jehova pasakė Jozuei: ‛Tu turi pusbalsiu skaityti įstatymą dieną ir naktį’