52 MORKUS
„Jis man yra geras pagalbininkas“
JĖZŲ, ką tik suimtą ir surištą, vedasi ginkluotų vyrų būrys. Visi apaštalai savo Mokytoją paliko, tačiau, kaip rašoma Biblijoje, vienas jaunuolis parodė drąsą ir ryžosi eiti Jėzui iš paskos. Vyrai pamatė jį ir mėgino sučiupti, bet nesėkmingai. Jų rankose liko tik jo lininis drabužis – jaunuolis pusnuogis paspruko. Šis atsitikimas aprašytas tik Evangelijoje pagal Morkų, todėl jaunuolis, daugelio manymu, buvo ne kas kitas, o pats Morkus.
Morkus (dar vadinamas Jonu) gyveno Jeruzalėje, regis, su savo motina Marija. Iš visko sprendžiant, ši buvo pasiturinti. Po Jėzaus mirties Marijos namuose rinkdavosi krikščionių bendruomenė. Būtent į tuos namus, angelo išvaduotas iš kalėjimo, atėjo apaštalas Petras. Morkus tikriausiai pažinojo Jėzaus apaštalus ir daugelį kitų jo mokinių. Jis mokėsi iš jų, ką reiškia būti drąsiam.
Maždaug 46 metais iš Antiochijos į Jeruzalę atvyko Morkaus pusbrolis Barnabas ir apaštalas Paulius. Vyrai atkreipė dėmesį į Morkų ir pastebėjo jo potencialą. Susiruošę keliauti atgal į Antiochiją, jiedu nusprendė pasiimti jį su savimi. Praėjus maždaug metams, Paulius su Barnabu pasiūlė Morkui kartu leistis į misionierišką kelionę. Morkus sutiko. Jis ryžosi keliauti su šiais dviem uoliais misionieriais ir būti jų padėjėjas, nuolankiai jiems pasitarnauti.
Keliauti anuomet buvo nelengva ir pavojinga. Viename iš savo laiškų apaštalas Paulius bendratikiams rašė, kad kelionėse kentėjo nuo plėšikų, patyrė pavojų upėse, miestuose, dykumoje ir jūroje (2 Kor 11:26). Taigi lydėti misionierius Morkui reikėjo nemažai drąsos. Be to, jis turėjo būti pasirengęs daryti visa, ko Paulius su Barnabu jo paprašytų. Ar ši tarnystė laikui bėgant pasidarė Morkui per sunki? Biblijoje apie tai neparašyta. Tačiau joje paminėta, kad misionieriams atvykus į Pamfiliją jis paliko juos ir sugrįžo į Jeruzalę. Toks Morkaus sprendimas Paulių su Barnabu tikriausiai nuvylė, tačiau Paulių – ypač.
Grįžę iš ilgos kelionės, Paulius su Barnabu ėmė ruoštis kitai. Barnabas norėjo suteikti Morkui dar vieną galimybę ir pasiimti jį kartu. Tačiau Paulius tam paprieštaravo, nes, matyt, laikė Morkų nepatikimu. Tarp Pauliaus ir Barnabo „kilo aštrus barnis“. Barnabas, pasiėmęs Morkų, iškeliavo tęsti evangelizacijos darbo į Kiprą, o Paulius, susiradęs kitą bendražygį, gerosios naujienos skelbti patraukė į kitus kraštus.
Morkus tikriausiai jautėsi nekaip. Jis nuvylė apaštalą Paulių – žmogų, kurį labai gerbė. Be to, dėl jo kaltės susipyko du artimi draugai. Ar Morkus nusivylė savimi? O gal manė, kad Paulius pasielgė su juo neteisingai, gal ant jo pyko ir giežė apmaudą? Kad ir kaip ten buvo, Morkus neleido, kad negeri jausmai jį užvaldytų.
Nors neteko ypatingos galimybės darbuotis su misionieriais, Morkus nepasidavė nusiminimui ir toliau ištikimai tarnavo Jehovai.
Morkus stengėsi būti visokeriopai naudingas savo bendratikiams. Pavyzdžiui, apytikriai 60–61 metais būdamas namų arešte Romoje Paulius viename savo laiškų paminėjo, kad Morkus yra su juo, ir pavadino jį „didele paguoda“. Panašu, kad vėliau Morkus nukeliavo į tolimąjį Babiloną, kad galėtų pagelbėti senyvo amžiaus sulaukusiam apaštalui Petrui. Petras viename savo laiške, kurį parašė maždaug 62–64 metais, perduoda bendratikiams nuo Morkaus sveikinimus ir pavadina jį savo sūnumi. Akivaizdu, kad Morkus ir jam buvo didelė paguoda. Petras, be abejo, papasakojo Morkui, ką patyrė būdamas su Jėzumi Kristumi. Tad rašydamas evangeliją (tikriausiai Romoje) Morkus paminėjo daug detalių, kurias, ko gero, buvo išgirdęs iš Petro lūpų.
Paskutinį kartą Morkus minimas Pauliaus laiške Timotiejui. Vėl būdamas kalėjime, apaštalas prašė Timotiejų atvykti pas jį ir pasiimti su savimi Morkų. Kodėl? Paulius paaiškino: „Jis man yra geras pagalbininkas tarnyboje.“ Morkus su Timotiejumi tikriausiai iškart susiruošė į kelionę, kad galėtų pabūti su brangiu apaštalu paskutinėmis jo gyvenimo dienomis ir jį pastiprinti. Morkus nesileido užvaldomas nusivylimo ir nepritrūko drąsos kovoti su visokiais sunkumais, todėl nuveikė daug gera bendratikių labui ir pelnė Jehovos palankumą.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Morkus rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Iš ko galima spręsti, kad Morkus buvo iš pasiturinčios šeimos? (w10 3/15 p. 6, pstr. 6–p. 7, pstr. 1)
2. Ką Morkus, būdamas Barnabo ir Pauliaus padėjėju, tikriausiai darė? (Apd 13:5; w10 3/15 p. 7, pstr. 5)
3. Į kokias vietoves Morkus buvo nukeliavęs? (w10 3/15 p. 8, pstr. 5–7) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija. Kai kurios vietovės, kuriose Morkui tikriausiai teko pabuvoti.
4. Pateik kokią nors detalę iš Morkaus evangelijos, kurią Morkus galėjo sužinoti iš apaštalo Petro. (w08 2/1 p. 26, pstr. 1)
Pamąstyk ir pasimokyk
Morkus nebuvo nei apaštalas, nei pranašas, bet jis nuolankiai tarnavo kitiems. Kaip mes galime tarnauti kitiems?
Nors Morkus kuriam laikui buvo praradęs galimybę darbuotis su apaštalu Pauliumi, jis toliau ištikimai tarnavo Dievui. Ko iš jo galime pasimokyti? (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Morkaus drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Kodėl galiu džiaugtis, kad Morkus yra išrinktas būti vienu iš Jėzaus bendravaldžių?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kokie Morkaus evangelijos ypatumai?
Aptarkite su vaikais Morkaus pavyzdį – kaip svarbu iškilus sunkumams nenustoti tarnauti Jehovai.