38 TRYS HEBRAJAI
Jie „užgesino šėlstančią ugnį“
TRIMS HEBRAJAMS, Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai, iškyla mirtina grėsmė. Jie, ko gero, norėtų, kad šalia būtų Danielius – ištikimas Dievo tarnas, artimas jų bičiulis. Deja, Danieliaus čia nėra ir jis negali jų sustiprinti ir padrąsinti. Kas gi įvyko, kad tie jauni vyrai, babiloniečių pavadinti Šadrachu, Mešachu ir Abed Negu, atsidūrė pavojuje?
Babilono valdovas Nebukadnecaras įsakė pastatyti didžiulę – maždaug 27 metrų aukščio ir beveik 3 metrų pločio – aukso statulą. Tada surengė dideles statulos pašventinimo iškilmes ir įsakė į jas susirinkti visiems pareigūnams. Taigi iškilmėse dalyvauti turėjo ir Hananija, Mišaelis ir Azarija.
Iškilmėms prasidėjus, minia suklūsta. Šauklys paskelbia, kaip statulos pašventinimo ceremonija vyks: pirmiausia nuskambės muzika – tikriausiai tam, kad sužadintų dalyvių tautinius jausmus, – tada visi susirinkusieji turės parpulti priešais aukso statulą ir ją pagarbinti. Hananija, Mišaelis ir Azarija gerai žino Jehovos įsakymą, draudžiantį garbinti stabus. Ką tad jie darys? (Iš 20:4, 5)
Didžiulės minios akivaizdoje jie turėjo pagarbinti stabą, antraip jų laukė mirtis.
Ir štai suskamba muzika. Minia tuojau parpuola priešais statulą ir ją pagarbina, bet trys vyrai lieka stovėti. Visų akys susminga į juos. Grupelė chaldėjų iškart pasinaudoja proga trijulę apskųsti. Atėję pas Nebukadnecarą jie sako: „Žydai, kuriuos tu esi paskyręs Babilono srities valdininkais, – Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas – tavęs, karaliau, nepaiso. Jie netarnauja tavo dievams ir aukso statulos, kurią pastatei, nepagarbino.“ Karalius paliepia kaltininkus atvesti. Vyrams prisistačius, jis piktai paklausia jų, ar kaltinimai pagrįsti, ir suteikia galimybę pasitaisyti – statulą pagarbinti. O jei to nepadarys, pagrasina, kad bus įmesti į „ugnimi plieskiančią krosnį“. Galiausiai valdovas pasako: „Koks gi dievas išgelbės jus iš mano rankų?“
Nei Hananija, nei Mišaelis, nei Azarija nesusvyruoja, lieka tvirti. Jie pasako karaliui: jeigu šis ir lieptų įmesti juos į krosnį, Dievas, kuriam jie tarnauja, gali juos iš siaubingos mirties išgelbėti. „Bet jei ir neišgelbėtų, – tęsia jie, – tai tebūna tau žinoma, karaliau: tavo dievams vis tiek netarnausime ir tavo pastatytos aukso statulos negarbinsime.“ Nebukadnecaras dar labiau įsiunta ir liepia įkaitinti krosnį septyniskart karščiau nei įprastai. Jo įsakymu kariai suriša hebrajus ir įmeta į ugnį. Krosnis tokia įkaitusi, kad tie kariai patys pražūva liepsnose.
Staiga Nebukadnecaras išsigandęs pašoka: krosnyje jis išvysta ne tris, o keturis vyrus, ir jie visi lyg niekur nieko vaikšto liepsnose! Ketvirtasis vyras karaliui atrodo taip, „lyg būtų dievų sūnus“. Priėjęs kiek įmanoma arčiau krosnies, Nebukadnecaras šūkteli hebrajams, kad šie iš jos išeitų.
Įsivaizduok, kaip visi aikčioja iš nuostabos matydami, kad ugnis tiems hebrajams nė kiek nepakenkė. Nei patys vyrai, nei jų drabužiai neapdegė, nesijaučia net dūmų kvapo. Skirtumas tik toks, kad jie be pančių. Nebukadnecaras tiesiog apstulbęs. Jis atkreipia visų dėmesį į tai, kokie klusnūs savo Dievui yra tie trys hebrajai. „Juo pasitikėdami – sako karalius, – jie nepakluso karaliaus įsakymui ir verčiau pasirinko mirti negu tarnauti ir lenktis kitam dievui, o ne savajam.“
Išdidžiajam Nebukadnecarui teko pripažinti, kad Jehova yra Aukščiausiasis. Karalius pareiškė, kad kas tik jo valdose pasakytų ką nors prieš Jehovą, bus nubaustas mirtimi. Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai karalius suteikė aukštas pareigas Babilono srityje. Bet Jehova juos pagerbė kur kas labiau. Praėjus maždaug 700 metų, jis įkvėpė apaštalą Paulių užrašyti žodžius, kurie primena mums drąsiuosius Hananiją, Mišaelį ir Azariją. Apaštalas rašė: „Jie [...] užgesino šėlstančią ugnį.“
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Hananija, Mišaelis ir Azarija rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kokių yra archeologinių įrodymų, patvirtinančių Danieliaus knygos 3 skyriuje aprašytų įvykių tikrumą? (w23.07 p. 31) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
© The Trustees of the British Museum. Licensed under CC BY-NC-SA 4.0. Source. Modifications: Box added
1 iliustracija. Degta plyta su Nebukadnecaro antspaudu.
2. Ką, galimas dalykas, reiškė babilonietiški vardai, duoti trims jauniems hebrajams? (dp p. 35, pstr. 14)
3. Kas rodo, kad Nebukadnecaras buvo labai religingas? (dp p. 69, pstr. 3) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Nemažai šventyklų, skirtų babiloniečių dievams, Nebukadnecaras atnaujino, taip pat pastatė daugybę naujų.
4. Kodėl žmonės „iš visų tautų ir genčių, kalbančių įvairiausiomis kalbomis“ ir garbinančių savo dievus, pakluso Nebukadnecaro įsakymui pagarbinti jo pastatytą statulą? (Dan 3:7; dp p. 73, pstr. 10)
Pamąstyk ir pasimokyk
Trys hebrajai liko ištikimi Jehovai ir nevalgė maisto, kurį draudė Įstatymas. Jie liko ištikimi Jehovai netgi tada, kai grėsė mirtis. Ko galime iš to pasimokyti? (Lk 16:10) (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kaip toliau išvardytos savybės, kuriomis pasižymėjo trys hebrajai, padės mums likti ištikimiems Jehovai, jei esame persekiojami dėl tikėjimo? (Dan 3:16–18)
Nuolankumas
Romumas
Ištikimybė
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip trijų hebrajų drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Hananiją, Mišaelį ir Azariją paklausti, kai Jehova prikels juos iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kaip krikščioniui išlikti neutraliam ir elgtis pagarbiai per įvairias tautines ceremonijas?
Pamėgink įsivaizduoti save trijų hebrajų vietoje ir pagalvok, ko dar galėtum iš šio Biblijos pasakojimo pasimokyti.
„Išgelbėti iš ugnimi plieskiančios krosnies“ (internetinė rubrika „Idėjos Biblijos studijoms“)