37 DANIELIUS
Širdyje jis nusprendė likti ištikimas Jehovai
DANIELIUS atsidūrė toli nuo namų – jo šeima buvo viena iš daugelio, kurias babiloniečiai išsivedė iš Judo į savo kraštą (kelionė ten galėjo trukti maždaug keturis mėnesius). Kai kuriuos jaunuolius atskyrė nuo šeimos ir atvedė į sostinę, į karaliaus rūmus. Tarp jų buvo ir Danielius, taip pat trys jo draugai – Hananija, Mišaelis ir Azarija. Jaunieji hebrajai greitai suprato: juos čia atvedė tam, kad padarytų tikrais babiloniečiais.
Būdamas toli nuo namų, Danielius jautė nemenką spaudimą nusižengti Dievo įstatymams.
Babilono karalius Nebukadnecaras atidavė jaunuolius Ašpenazo, savo vyriausiojo rūmų pareigūno, žinion. Pirmiausia jis liepė Ašpenazui duoti jiems naujus vardus. Daugelis hebrajiškų vardų teikė šlovę tikrajam Dievui – pavyzdžiui, Danieliaus vardas reiškia „mano teisėjas yra Dievas“, – o babilonietiški vardai teikė garbę jų dievams. Taigi Danielių pervadino Beltšacaro vardu, kuris, regis, reiškė prašymą, kad dievas Belis saugotų karaliaus gyvybę. Nebukadnecaro tikslas buvo įskiepyti jauniesiems hebrajams babilonietišką pasaulėžiūrą. Jo įsakymu jie turėjo būti mokomi chaldėjų rašto ir kalbos, kad vėliau galėtų tarnauti rūmuose. Ašpenazo pareiga buvo žiūrėti, kad jaunuoliai būtų gerai išlavinti. Visa tai tebuvo pradžia.
Nebukadnecaro pageidavimu, jaunuoliams turėjo būti tiekiami karališki valgiai ir rinktinis vynas. Tai sužinoję, kai kurie iš jų tikriausiai jautėsi pagerbti. Tačiau Danielius suprato, kad jis ir jo draugai turi būti atsargūs. Dėl ko jis nerimavo?
Danielius galbūt svarstė: „Babiloniečiai žino, kad pagal Jehovos Įstatymą tam tikrų valgių mums nevalia valgyti. Ar tik jie nemėgins priversti mus nusižengti Dievui patiekdami maisto, kuris jo akyse yra nešvarus? Jei patieks mėsos, kurią valgyti galime, ar ji nebus kraujinga? O jei kraujas ir būtų nuleistas, gal tą mėsą valgydami kaip nors prisidėsime prie netikrų dievų garbinimo? Ir jei kasdien galėsime gerti vyno, kiek norime, ar neprarasime saiko?“a
Danielius, be abejo, dėl to karštai meldėsi ir tarėsi su savo draugais. Jis „širdyje nusprendė“, kad nedarys nieko, kas galėtų nuvilti Jehovą. Tada kreipėsi į vyriausiąjį rūmų pareigūną Ašpenazą ir pagarbiai paprašė, kad jiems keturiems būtų leista susilaikyti nuo karališkų valgių. Jehova buvo su Danieliumi ir Ašpenazą jaunuolio atžvilgiu nuteikė palankiai. Vis dėlto šis išreiškė susirūpinimą: jeigu Danielius ir jo draugai nevalgys to, kas jiems bus patiekta, gali suprastėti jų sveikata, o jeigu taip nutiks, jis turės už tai atsakyti Nebukadnecarui. Danielius suprato, kad turi ieškoti kitos išeities. Sukaupęs drąsą jis kreipėsi į prižiūrėtoją, kuriam Ašpenazas buvo patikėjęs rūpintis juo ir jo draugais. Danielius prižiūrėtoją paprašė, kad dešimt dienų jiems būtų tiekiamos tik daržovės ir vanduo ir kad paskui jis palygintų jų išvaizdą su kitų jaunuolių. Prižiūrėtojas prašymą patenkinti sutiko.
Koks buvo rezultatas? Praėjus dešimčiai dienų, Danielius ir jo draugai atrodė geriau nei kiti jaunuoliai. Skirtumas buvo toks akivaizdus, kad prižiūrėtojas leido jiems ir toliau taip maitintis. Jaunieji hebrajai suprato, kad Jehova atlygino jiems už tikėjimą ir drąsą. To jie niekada nepamiršo.
Kitame skyriuje sužinosime, kaip trijų Danieliaus draugų drąsa buvo išmėginta mirtinos grėsmės akivaizdoje. O kaip su Danieliumi? Jis gyveno apie 100 metų ir jo drąsa buvo išbandyta dar ne sykį. Pavyzdžiui, jis išaiškino sapnus, Jehovos siųstus Nebukadnecarui, nors išdidžiajam karaliui ir jo karalystei jie reiškė nepalankų nuosprendį. Praėjus keliems dešimtmečiams, Danielius taip pat išaiškino prasmę užrašo, pasirodžiusio ant sienos, – jis skelbė tuometiniam Babilono valdovui Belšacarui pražūtį. O sulaukęs žilos senatvės Danielius dėl ištikimybės Jehovai nepabijojo būti įmestas į liūtų duobę. Akivaizdu, kad drąsos, kokią rodė dar jaunystėje, jis neprarado. Nieko keista, kad Jehovos angelas pavadino Danielių brangiu žmogumi.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Danielius rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Ar tai, kas sakoma Danieliaus 1:1, prieštarauja žodžiams, užrašytiems Jeremijo 25:1? (dp p. 18–19, pstr. 14–15)
2. Kaip rašoma Danieliaus 1:2, Nebukadnecaras turėjo „savo dievo iždinę“. Ar taip iš tiesų buvo? (dp p. 32, pstr. 6) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
© The Trustees of the British Museum. Licensed under CC BY-NC-SA 4.0. Source. Modifications: Box added
1 iliustracija. Senovinis įrašas su Nebukadnecaro žodžiais apie iždinę Merodacho šventykloje.
3. Kokią įtaką Babilone turėjo žyniai ir būrėjai? (Dan 1:20; it „Kerėjimas ir žyniavimas”, pstr. 2–6) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Molio lentelė su senovės babiloniečių įrašu, kuriame sakoma, kaip „išgydyti“ ligonį, kurį, iš visko sprendžiant, puola kažkokia dvasia.
4. Kokios daržovės, galimas dalykas, buvo tiekiamos Danieliui ir trims jo draugams? (Dan 1:12; dp p. 40, pstr. 25)
Pamąstyk ir pasimokyk
Kaip jaunuoliai, net ir būdami atskirai nuo savo šeimos, gali sekti Danieliaus ištikimybės Jehovai pavyzdžiu?
Danielius buvo širdyje nusprendęs klausyti Jehovos. Kodėl galima sakyti, kad tai teikė jam drąsos? (Dan 1:8) Kaip galime sekti jo pavyzdžiu? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Danieliaus drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
ko norėčiau Danielių paklausti, kai Jehova prikels jį iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Pažiūrėk šio Biblijos pasakojimo ekranizaciją.
Pranašas Danielius: nepajudinamo tikėjimo istorija (1 dalis) (ištrauka) (13:07)
Kaip jaunuoliai gali sekti Danieliaus drąsos ir ištikimybės Dievui pavyzdžiu?