19 IFTACHAS IR JO DUKRA
Jiedu įvykdė duotą įžadą
IZRAELITAI vėl nusisuko nuo Jehovos. Praradę jo apsaugą jie labai vargo – ištisus 18 metų buvo engiami amonitų (Ts 10:8). Laimei, izraelitai susivokė, atgailavo, nustojo garbinti svetimus dievus ir sugrįžo pas Jehovą.
Neilgai trukus amonitai sutelkė kariuomenę Gileado krašte, ketindami izraelitus užpulti. Gileado seniūnai nuvyko pas vyrą vardu Iftachas ir paprašė jį vadovauti izraelitams kovoje. Iftachas galėjo nesutikti – tarp tų seniūnų buvo jo broliai, kurie buvo išvarę jį iš krašto. Tačiau Iftachas nelaikė pykčio, neapmaudavo. Jis sutiko grįžti ir kovoti už savo tautiečius. Pirmiausia Iftachas mėgino konfliktą išspręsti taikiai ir siuntė pas amonitų karalių pasiuntinius. Per juos karaliui išsamiai paaiškino, kodėl šis neturi teisės į žemes, kurių gviešiasi. Iš to, ką Iftachas kalbėjo, matyti, kad jis labai gerai žinojo, kaip kadaise Jehova padėjo izraelitams užimti Pažadėtąjį kraštą ir nugalėti ten gyvenusias tautas. Deja, amonitų karalius nenorėjo nieko girdėti. Jis buvo nusiteikęs kariauti.
Iftachas ėmė ruoštis kovai. Jehovai jis davė tokį įžadą: „Jeigu įduosi amonitus man į rankas, pažadu: kas pirmas išeis pro mano namų duris pasitikti manęs, grįžtančio iš karo prieš amonitus, tas bus tavo, Jehova, paaukosiu jį kaip deginamąją auką.“ Pažadas labai rimtas. Gal jis buvo skubotas, neapgalvotas? Ne. Kai Iftachas tuos žodžius ištarė, jį buvo apėmusi Jehovos šventoji dvasia.
Duodamas įžadą Iftachas nenorėjo pasakyti, kad ketina kokį nors žmogų sudeginti kaip auką Jehovai. Žmonių aukojimą Dievas buvo uždraudęs, jam tai atgrasu (Įst 18:10, 12). Iftachas pažadėjo, kad žmogus, pirmas išėjęs pro jo namų duris jo pasitikti, bus Jehovos, kitaip sakant, bus atiduotas tarnauti jam visą gyvenimą, veikiausiai prie Padangtės Šilojuje. Iftachas suvokė, kad įvykdyti įžadą jam, ko gero, bus nelengva. Jis turėjo vienturtę dukterį ir tikriausiai numanė, kad būtent ji išeis pasitikti jo pirmoji.
Atėjo metas stoti akistaton su priešu. Kupinas drąsos ir ryžto Iftachas išvedė savo karius į kovą. Jehova dovanojo izraelitams įspūdingą pergalę – jie sutriuškino amonitus ir net užėmė 20 miestų jų valdomose žemėse.
Nugalėjęs priešus, Iftachas grįžo pakilios nuotaikos. Galimas dalykas, jis buvo pradėjęs puoselėti viltį, kad pirmas jį pasitiks kuris nors tarnas. Bet štai, šokdama ir mušdama būgnelį, pirmoji pro namų duris išėjo jo dukra. Apimtas sielvarto, Iftachas persiplėšė drabužius ir tarė: „Ak, mano dukra! Tu sugniuždei mane, nes turėsiu tave išsiųsti.“
Iftachas ir jo dukra įvykdė įžadą Jehovai, nors dėl to turėjo daug paaukoti.
Išgirdusi, kokį įžadą tėvas davė, mergina iškart suprato, kad nuo šiol ji visą gyvenimą turės tarnauti Jehovai. Vadinasi, negalės ištekėti ir susilaukti vaikų, o tai izraelitei anuomet reiškė tikrą nelaimę. Vis dėlto Iftacho dukra nedvejodama tarė: „Tėve, jei davei Jehovai įžadą, daryk su manimi, kaip pažadėjai.“ Tada paprašė leisti jai kurį laiką pabūti kartu su draugėmis ir apraudoti savo dalią – kad negalės ištekėti ir patirti motinystės džiaugsmo.
Iftacho dukra parodė pasitikėjimą Dievu ir pasiaukojamą dvasią. Draugės kasmet ateidavo jos aplankyti – praleisdavo su ja keturias dienas, ją stiprindavo ir girdavo. Tarnauti prie Padangtės Iftacho dukrai buvo tikra garbė. Tikėtina, tuo metu ten jau gyveno mažasis Samuelis. Ar Iftacho dukra padėjo berniuką mokyti? Ar prireikus paguosdavo ir ragindavo būti ištikimą Jehovai? To nežinome. Jei tokia galimybė buvo, ji tikriausiai labai tuo džiaugėsi, nes savo vaikų neturėjo. Tačiau anuomet Padangtėje dėjosi negeri dalykai – kai kurie ten tarnavę asmenys ištvirkavo (1 Sam 2:22). Iftacho dukra blogai jų įtakai nepasidavė. Biblijoje sakoma: „Ji niekada negyveno su vyru.“
Apaštalas Paulius paminėjo Iftachą tarp tvirto tikėjimo Dievo tarnų (Hbr 11:32). Tiek Iftachas, tiek jo dukra parodė mums sektiną pasiaukojimo pavyzdį. Jis drąsiai kovojo už Dievo tautą, o ji ištikimai jį rėmė. Abu įvykdė Jehovai duotą įžadą, nors tai jiems kainavo labai daug.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Iftachas ir jo dukra rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kodėl galima sakyti, kad amonitų priešiškumas buvo nukreiptas ne tik prieš izraelitus, bet ir prieš teisingą Jehovos garbinimą? (it „Iftachas“, pstr. 6) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija. „Jie pašalino svetimus dievus iš savo tarpo ir vėl ėmė tarnauti Jehovai“ (Ts 10:16).
2. Kuo Iftacho nuostata duodant įžadą Jehovai buvo panaši į Jokūbo? (it „Iftachas“, pstr. 11)
3. Kodėl galima sakyti, kad įvykdyti duotą įžadą Iftachui išties buvo didžiulė auka? (w17.04 p. 4, pstr. 6)
4. Pranašas Samuelis gimė maždaug 1180 m. p. m. e. Iš ko galima spręsti, kad jo ir Iftacho dukros tarnystės prie Padangtės laikas sutapo? (it „Iftachas“, pstr. 2; žiūrėk laiko juostą „Nuo patriarchų iki teisėjų laikų“)
Pamąstyk ir pasimokyk
Jei tėvai seka Iftacho drąsos pavyzdžiu, kokios įtakos tai gali turėti jų vaikams?
Kaip krikščionys gali sekti jaunų izraeličių, kurios stiprino ir gyrė Iftacho dukrą, pavyzdžiu? (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Iftacho ir jo dukros drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Iftachą ir jo dukrą paklausti, kai Jehova juos prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kaip Iftacho dukros pavyzdys gali sustiprinti krikščionis, kurie nėra sukūrę šeimos?
Skaityk apie tai, kokį ištikimybės Dievui pavyzdį mums parodė Iftachas ir jo dukra.