18 GIDEONAS
Drąsus ir apdairus
IŠ TIKRŲJŲ drąsus žmogus yra apdairus ir elgiasi apgalvotai. Būtent toks buvo izraelitas vardu Gideonas. Jis gyveno sunkiu savo tautai laikotarpiu: dėl to, kad izraelitai vėl garbino netikrus dievus, Jehova nustojo juos saugoti ir kraštą ėmė puldinėti midjaniečiai. Įsibaiminę užpuolikų, izraelitai bijojo eiti dirbti į laukus. Tačiau Gideonas baimei nepasidavė – ėjo kulti kviečių, kad padėtų tautiečiams apsirūpinti duona. Saugodamasis priešų, jis kviečius kūlė vyno spaudykloje (tai buvo kalkakmenyje iškirsta didelė dengta talpykla).
Izraelitų gyvenimas tapo nepakeliamas. Jie ėmė atgailauti, meldė Jehovą pagalbos ir Jehova jų maldas išklausė. Pirmiausia jis siuntė pas izraelitus pranašą, kad paaiškintų, kodėl jie tokioje padėtyje atsidūrė. Paskui siuntė angelą pas Gideoną perduoti žinios, kad šis turės Izraelį išvaduoti. Norėdamas įsitikinti, kad žinia tikrai nuo Jehovos, Gideonas paprašė angelą parodyti ženklą. Angelas parodė – sukėlė ugnį ir liepsnos prarijo auką, kurią Gideonas buvo paruošęs. Tada angelas pradingo. Naktį Jehova vėl kreipėsi į Gideoną ir liepė nugriauti tėvui priklausantį Baalo aukurą, taip pat nukirsti Ašeros stulpą. Paskui Gideonas turėjo pastatyti aukurą Jehovai ir paaukoti deginamąją auką. Gideonas Jehovai pakluso, tačiau baimindamasis, kaip į jo veiksmus gali reaguoti tėvas ir miesto vyrai, visa tai padarė nakčia, niekam nematant.
Netrukus po to midjaniečiai kartu su amalekiečiais ir rytiečiais sutelkė didžiulę kariuomenę ir atkeliavo kovoti prieš izraelitus. Tarsi koks skėrių spiečius jie užplūdo Jezreelio slėnį. Apimtas Jehovos dvasios, Gideonas išsiuntė pasiuntinius į kelias Izraelio gimines sukviesti vyrų kovai. Taip pat nusprendė, taip sakant, apsidrausti – paprašė Jehovą kaip nors parodyti, kad padės kovą laimėti. Tą naktį Gideonas patiesė ant grendymo gabalą avikailio ir paprašė Jehovą, kad kailis taptų rasotas, o žemė aplinkui liktų sausa. Kitą naktį jis vėl kreipėsi į Jehovą, bet šįkart paprašė, kad avikailis liktų sausas, o žemė aplinkui būtų rasota. Jehova buvo kantrus su Gideonu ir jo prašymus patenkino.
Jehova liepė Gideonui sumažinti karių skaičių, nors jų, palyginti su priešais, ir taip buvo nedaug.
Jehovos sustiprintas, Gideonas savo nedidelę kariuomenę išvedė į mūšį – 32 000 prieš 135 000. Izraelitai įsirengė stovyklą prie Harodo šaltinio. Ten Jehova Gideonui pasakė, kad kariuomenė per didelė, ir liepė namo išsiųsti tuos vyrus, kuriuos buvo apėmusi baimė. Karių liko 10 000. Tačiau Jehova pasakė, kad jų vis tiek per daug. Tada liepė Gideonui nuvesti vyrus prie vandens ir stebėti, kaip šie iš jo geria. Tie, kurie gėrė atsiklaupę ir pasilenkę, buvo išsiųsti namo. O tuos, kurie gėrė pritūpę, semdami vandenį delnu ir žvalgydamiesi aplinkui, Gideonas atrinko eiti į mūšį. Jų liko vos 300.
Nepaisant to, Gideonas ryžtingai ėmėsi ruoštis mūšiui. Tada Jehova dar kartą jį patikino, kad padės. Jis liepė naktį slapta nueiti į priešų stovyklą ir pasiklausyti, apie ką jie kalbasi. Atėjęs į stovyklą Gideonas nugirdo, kaip vienas karys pasakoja kitam savo sapną. Tas kitas karys sapną išaiškino: mūšį laimės izraelitai. Įgavęs dar daugiau pasitikėjimo ir drąsos, Gideonas grįžo pas savo vyrus ir nupasakojo kovos taktiką. Taip pat pasakė: „Turėsite daryti, kaip aš darau.“ Naktį visi nuėję apsupo priešų stovyklą. Kiekvienas karys turėjo po ragą ir po ąsotį su deglu jame. Gideonui davus ženklą, vyrai ėmė pūsti ragus ir sudaužė savo ąsočius. Paskui sušuko: „Jehovos ir Gideono kalavijas!“ Šviesos pliūpsnių, ragų gaudesio ir dūžtančių ąsočių triukšmo išgąsdinti, priešų kariai pamanė, kad yra apsupti, todėl puolė į paniką. Jehova sukėlė jų gretose sąmyšį ir jie ėmė kovoti vienas prieš kitą. Tik 15 000 liko gyvi ir pabėgo.
Gideonas su savo vyrais leidosi priešams iš paskos. Galiausiai pasivijo, sutriuškino ir jų vadams įvykdė mirties nuosprendį. Taip pat nubaudė izraelitus, kurie kovoje su Jehovos priešais atsisakė juos paremti, tai yra nedavė maisto. Tautiečiai panoro pasiskirti Gideoną karaliumi, tačiau šis kukliai atsisakė: „Jehova yra tas, kuris jus valdys.“ Dievas šiam drąsiam ir apdairiam vyrui atlygino. Kol Gideonas buvo Izraelio teisėjas, krašte vyravo taika; jis nugyveno ilgą amžių. Po daugelio šimtmečių apaštalas Paulius paminėjo Gideoną tarp tvirto tikėjimo Dievo tarnų (Hbr 11:32).
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Gideonas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kodėl galima sakyti, kad miežinės duonos paplotis, kurį sapnavo priešų karys, taikliai vaizdavo Gideono kariuomenę? (Ts 7:13; it „Miežiai“, pstr. 7)
2. Kodėl 300 ragų gaudesys sukėlė midjaniečių stovykloje paniką ir baimę? (it „Ragas“, pstr. 3) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija. Izraelitai pūsdavo avino ragus, kai reikėdavo tautiečiams duoti ženklą ar perspėti juos apie pavojų.
3. Ką Gideonas su savo kariais turėjo daryti, kad nugalėtų midjaniečius? (w04 10/15 p. 16, pstr. 9–10) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Gideonas vijosi midjaniečius apie 80 kilometrų, iki pat Jogbohos (tikslus kelias nežinomas).
4. Kokios Biblijoje užrašytos detalės liudija, kad šis pasakojimas nėra išgalvotas? (w05 4/15 p. 32)
Pamąstyk ir pasimokyk
Nors Gideonas atvedė Dievo tautą į pergalę, jis išliko nuolankus ir įtemptoje situacijoje kalbėjo su savo tautiečiais romiai (Ts 8:1–3). Kaip šeimų galvos ir bendruomenių vyresnieji gali sekti Gideono pavyzdžiu, jei kas nors nepatenkintas jų sprendimais?
Kokiose situacijose mums gali prireikti ir drąsos, ir apdairumo? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis dar aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Gideono drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Gideoną paklausti, kai Jehova jį prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kuo tau būtų vertinga apmąstyti Gideono pavyzdį, jeigu gavai atsakingų tarnybos užduočių?
„Su kukliaisiais – išmintis“ (w00 8/1 p. 16–18, pstr. 11–15)
Padėkite savo vaikams ugdytis pasitikėjimą Dievu.