12 KALEBAS
Jis visa širdimi buvo su savo Dievu
MAŽDAUG tuo laiku, kai Mozė pabėgo iš Egipto, vienoje izraelitų šeimoje gimė berniukas; jį pavadino Kalebu. Kalebas augo vergystėje, tačiau galiausiai tapo laisvu žmogumi – kai jis buvo maždaug keturiadešimties, Mozė, Jehovos siųstas, sugrįžo į Egiptą ir išvedė izraelitus į laisvę. Kalebas savo akimis regėjo, kaip Dievas baudė Egiptą dešimčia bausmių, kaip perskyrė Raudonosios jūros vandenis ir izraelitus išgelbėjo. Matydamas tokią įspūdingą Jehovos galią, jis, abejo, buvo apimtas pagarbios baimės ir jaudulio.
Tie įsimintini įvykiai sustiprino Kalebo tikėjimą. Iš kur tai žinome? Kai, praėjus vos dviem mėnesiams po išėjimo iš Egipto, daugelis izraelitų prie Sinajaus kalno sulaužė ištikimybę Jehovai, Kalebas liko jam ištikimas (Iš 32:1). Po kurio laiko šiam dievobaimingam vyrui buvo patikėta ypatinga užduotis – kartu su Jozue ir dar dešimt kitų izraelitų giminių vadų eiti išžvalgyti Pažadėtosios žemės.
Dvylika žvalgų drąsiai nusiteikę leidosi į Kanaaną. Jie keliavo per kraštą 40 dienų ir matė, kokie ten miestai, kokie žmonės juose gyvena, kokį derlių duoda žemė. Žvalgai grįžo su krašto gėrybėmis, tarp kurių buvo vynuogių kekė, – tokia didelė, kad ją nešti turėjo du vyrai. Žvalgai parnešė ir naujienų. Deja, dešimt iš jų apie kraštą, kurį buvo išžvalgę, izraelitams „kalbėjo vien bloga“ ir dėl to Kalebas tikriausiai labai nusivylė. Dešimt jo bendražygių sakė, kad tenykščiai gyventojai labai stiprūs, aukštaūgiai ir kad jų įveikti izraelitams nepavyks. Netgi tvirtino, esą jie yra milžinų, pražuvusių per tvaną, palikuoniai (Sk 13:33, išn.). Izraelitų ryžtas eiti užimti Kanaano išgaravo. Kai kurie net ėmė kalbėti, kad reikia pasiskirti naują vadą ir grįžti į Egiptą.
Kalebo ir Jozuės nuostata buvo visai kitokia. Abejonėms pasidavusius tautiečius jiedu drąsino: „Nebijokite to krašto žmonių [...]. Su mumis – Jehova.“ Tačiau tie žodžiai izraelitus tik įsiutino. Jie netgi norėjo užmušti Kalebą ir Jozuę akmenimis!
Galime tik įsivaizduoti, koks įskaudintas jautėsi Jehova. Jis tiek daug padarė dėl izraelitų, o šie taip greitai nustojo juo tikėti. Tačiau Kalebo su Jozue tikėjimas ir drąsa nepraslydo Jehovai pro akis. Štai apie Kalebą jis pasakė, kad šis vyras yra „visai kitokios dvasios žmogus“, atsidavęs jam „visa širdimi“. Jehova nusprendė, kad visa karta izraelitų – tų, kurie juo netikėjo, – išmirs dykumoje, o Kalebas su Jozue bus tarp nedaugelio tos kartos izraelitų, kurie nemirs ir įžengs į Pažadėtąją žemę.a
Kalebas, priešingai nei daugelis izraelitų, liko ištikimas Jehovai. Priešiškai nusiteikusių tautiečių jis neišsigando.
Izraelitai dykumoje klajojo 40 metų. Per tą laiką Kalebo tikėjimas ir drąsa neišblėso. Jis ištikimai rėmė Mozę, o po jo mirties palaikė Jozuę – vyrą, kurį Jehova paskyrė pervesti Izraelio tautą per Jordano upę ir užimti Pažadėtąją žemę. Kalebas Kanaane drąsiai kovojo su Dievo priešais, nors tuo metu jau buvo garbaus amžiaus.
Izraelitai perėjo Jordano upę ir per tolesnius šešerius metus užėmė beveik visą Dievo jiems pažadėtą kraštą. Pagaliau atėjo metas Kalebui išsirinkti vietą, kur įsikurs. Jis išsirinko Hebroną – miestą, kurio, kaip sakė anie dešimt žvalgų, neįmanoma užimti, nes ten esą gyvena milžinai. Nors Kalebui tuo metu buvo jau 85-eri, jis su tvirtu įsitikinimu pasakė: „Jehova tikrai bus su manimi ir aš juos išvarysiu, kaip Jehova yra pažadėjęs.“ Taip ir įvyko. Kalebas užėmė Hebrono miestą ir jame įsikūrė. Tada „kraštas ilsėjosi nuo karų“.
Prieš keletą dešimtmečių Mozė Kalebui buvo pasakęs: „Tu visa širdimi buvai su Jehova, mano Dievu.“ Tą galima pasakyti apie visą Kalebo gyvenimą. Neabejojame, kad jis visa širdimi bus su Jehova ir ateityje – kai bus prikeltas iš mirties.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Kalebas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kodėl galima neabejoti, kad vynuogės Pažadėtojoje žemėje buvo labai didelės, kaip kad rašoma Skaičių 13:23? (w06 6/15 p. 16, pstr. 1–2)
2. Ar iš tikrųjų Pažadėtoji žemė buvo „tekanti pienu ir medumi“? (Sk 14:8; w11 3/1 p. 15) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
Institute of Archaeology/Hebrew University © Tel Rehov Excavations
1 iliustracija. Izraelyje rasti moliniai aviliai, padaryti maždaug prieš 3000 metų.
3. Mozė žvalgus į Pažadėtąją žemę išsiuntė iš Kadešo. Ar tuo metu izraelitai buvo toli nuo jos? (w04 10/15 p. 17, pstr. 11–12) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
4. Kaip Jehova atlygino Kalebui už jo tikėjimą ir drąsą? (w06 10/1 p. 18, pstr. 11)
Pamąstyk ir pasimokyk
Nors Kalebas prieš Jehovą nemaištavo, jam teko kartu su kitais izraelitais klajoti po dykumą. Dievu jis nenusivylė ir toliau juo pasitikėjo. Kokiose situacijose galėtume sekti Kalebo pavyzdžiu?
Kuo tau gali būti naudingas Kalebo pavyzdys, jeigu esi spaudžiamas „eiti paskui minią“? (Iš 23:2) (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis dar aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Kalebo drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Kalebą paklausti, kai Jehova jį prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Sužinokite, kas įkvėpė Kalebui drąsos.
„Drąsūs – per tikėjimą ir dievobaimingumą“ (w06 10/1 p. 16–19, pstr. 1–12)
Kodėl Kalebas, sulaukęs 85 metų, galėjo tvirtai pasakyti: „Aš visa širdimi buvau su Jehova, savo Dievu“? (Joz 14:8)