11 MOZĖ
„Eik pas faraoną“
MOZĖ jau aštuoniasdešimtmetis, turi žmoną ir du sūnus. Atkeliavęs į Midjaną, sausringą kraštą, jis ištisus keturis dešimtmečius gano savo uošvio kaimenes. Tas darbas išmokė Mozę nuolankumo – panašu, šis vyras nebemano, kad yra tas, kuris išvaduos izraelitus iš egiptiečių vergovės. Taip, Mozė jau visai kitas žmogus. Jo pasikeitimą matė ir Jehova.
Vieną dieną, ganydamas avis prie Horebo (Sinajaus) kalno, Mozė išvydo liepsnojantį dygiakrūmį, – taip Jehova patraukė jo dėmesį. Matydamas, kad tas krūmas niekaip nesudega, Mozė priėjo pažiūrėti arčiau. Ir štai iš liepsnų pasigirdo balsas – Jehova kreipėsi į jį per savo angelą. Jis liepė jam grįžti į Egiptą ir išvesti iš ten izraelitus. Kad įkvėptų Mozei drąsos, Dievas atskleidė jam kai ką svarbaus apie savo švento vardo reikšmę. „Aš būsiu, kuo norėsiu būti“, – pasakė jis. Jehova buvo pasirengęs dėl izraelitų tapti Gelbėtoju – padaryti viską, kad juos išvaduotų ir suburtų į galingą tautą.
Mozė nemanė, kad yra tinkamas eiti į Egiptą ir kalbėti faraono akivaizdoje. Tačiau Jehova pataisė jo mąstyseną, taip pat sustiprino tikėjimą – įgalino daryti stebuklus (tai pirmas Biblijoje paminėtas atvejis, kai Dievas suteikė žmogui tokią galią). Dar Jehova paskyrė Mozei padėjėją, kad už jį kalbėtų, – jo paties brolį Aaroną. Galiausiai Mozė ryžosi vykdyti Dievo paskirtą užduotį. Taip jis tapo mesiju, arba pateptuoju, – Jehovos išrinktu žmogumi vaduoti izraelitus (Hbr 11:26).
Mozė susitiko su Aaronu prie Horebo kalno ir jiedu grįžo į Egiptą. Tada nuėjo pas faraoną ir paprašė išleisti izraelitus į dykumą, kad jie galėtų pagarbinti savo Dievą. Išgirdęs tokį prašymą, faraonas įtūžo. Užuot vergus išleidęs, jis užkrovė jiems dar daugiau darbų. Jehova vėl siuntė Mozę pas faraoną, šįkart – kad paskelbtų apie pirmą bausmę Egiptui. Ir kraštą ištiko neganda – galingi Nilo vandenys pavirto krauju. Faraonas nenusileido. Jehova ne vieną kartą siuntė Mozę pas Egipto valdovą, kad praneštų vis apie kitą bausmę kraštui. „Eik pas faraoną“, – Jehova kaskart liepė Mozei, ir šis, sukaupęs drąsą, ėjo. Ketvirta ir tolesnės negandos kamavo tik egiptiečius – Jehova izraelitus saugojo. Deja, išdidusis valdovas buvo nepalenkiamas.
Kiekvieną sykį, kai Dievas siųsdavo Egiptui bausmę, akivaizdžiai pasimatydavo, kad egiptiečių dievai, žyniai ir pats faraonas yra bejėgiai ką nors padaryti. Vis dėlto faraono širdis nesuminkštėjo – vergų išleisti jis nesiruošė. Prasidėjus devintai bausmei, Egiptą apgaubė tiršta tamsa, bet ten, kur gyveno izraelitai, buvo šviesu. Faraonas nusileido, tačiau paskui ir vėl persigalvojo. Jis griežtai perspėjo Mozę: jeigu dar kartą išdrįs pasirodyti jo akivaizdoje, mirs.
Mozė ne kartą ėjo pas galingiausią to meto valdovą pranešti žinios nuo Jehovos, nors žinojo, kad taip sukels jo įniršį.
Vis dėlto Jehova siuntė Mozę pas faraoną dar vieną, paskutinį, kartą, ir Mozė nuėjo. Galiausiai Jehova ištiko Egiptą dešimta bausme – išmirė egiptiečių pirmagimiai ir išgaišo gyvulių pirmadėliai. Pirmagimio neteko ir faraonas. Sukrėstas ir pažemintas, jis pasikvietė Mozę. Valdovas leido izraelitams išeiti ir pareikalavo, kad Mozė išmelstų Jehovą jam palaiminimą. Taigi izraelitai iškeliavo. (Tai įvyko praėjus 430 metų po to, kai Abraomas įžengė į Pažadėtąją žemę.) Kartu su jais išėjo daugybė kitataučių, tarp kurių tikriausiai buvo nemažai egiptiečių. Bet tuo viskas nesibaigė – faraonas vėl persigalvojo. Sutelkęs savo didžiulę kariuomenę, jis leidosi izraelitus vytis.
Atkeliavę prie Raudonosios jūros, Mozė su izraelitais, regis, atsidūrė spąstuose. Žmones apėmė baimė. Mozė šaukėsi Jehovos pagalbos, ir Jehova atsakė – padarė vieną įspūdingiausių stebuklų žmonijos istorijoje. Jis perskyrė Raudonosios jūros vandenis ir izraelitai perėjo ją sausu dugnu. Supratęs, kad vergai sprūsta iš rankų, faraonas su kariuomene puolė jiems iš paskos. Bet vos izraelitai pasiekė krantą, Jehovos paliepimu vandens sienos griuvo ir egiptiečius paskandino. Galingiausia to meto kariuomenė pražuvo.
Visi tie įspūdingi įvykiai giliai įsirėžė Mozei į atmintį ir labai sustiprino jo tikėjimą. Tolesnius 40 metų jis vedė Dievo tautą ir ja rūpinosi. Mozė mirė sulaukęs 120-ies. Iki pat šiol Dievo tarnams jis yra sektinas tikėjimo, meilės ir drąsos pavyzdys.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Mozė šiuo savo gyvenimo tarpsniu rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Nėra žinoma, koks faraonas valdė Egiptą laikotarpiu, kuriuo vyko Išėjimo knygoje aprašyti įvykiai. Taip pat nėra rasta jokių egiptiečių rašytinių šaltinių, kuriuose tie įvykiai būtų minimi. Kodėl vis dėlto galima tikėti tuo, kas Išėjimo knygoje rašoma? (g04 4/8 p. 7, pstr. 4–p. 9, pstr. 1)
2. Kodėl žmonės faraono bijojo? (w14 4/15 p. 8, pstr. 1) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
PRISMA ARCHIVO/Alamy Stock Photo
1 iliustracija. Vieno iš faraonų reljefas.
3. Kaip Jehova, siųsdamas egiptiečiams dešimt bausmių, pažemino jų dievus? (it „Dievai ir deivės“, pstr. 24–26)
4. Iš ko galima spręsti, kad Jehovos atvertas kelias per Raudonąją jūrą buvo platus? Kiek izraelitų galėjo juo pereiti? (it „Išėjimas iš Egipto“, pstr. 46–51) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Raudonoji jūra žvelgiant iš Sinajaus pusiasalio. Vieta, kur, galimas dalykas, izraelitai perėjo į kitą krantą.
Pamąstyk ir pasimokyk
Kaip šis pasakojimas gali mus padrąsinti, jeigu jaučiamės nesugebantys daryti to, ko Jehova iš mūsų tikisi? (Išėjimo 4:10; 7:6, 7)
Aaronas padėjo Mozei drąsiai vykdyti Dievo jam paskirtą užduotį. Kaip mes galime sekti Aarono pavyzdžiu, kai panašios pagalbos prireikia mūsų bendratikiams? (Išėjimo 4:14–16) (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios drąsos kaip Mozei šiame pasakojime?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Mozę paklausti apie šį jo gyvenimo tarpsnį, kai Jehova jį prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kaip vaikas, žinodamas Jehovos vardo reikšmę, gali įgauti drąsos?
Kokie gyvenimo įvykiai padėjo Mozei geriau pažinti Jehovą?