Kaip lavinti bendravimo įgūdžius

AR TAU lengva bendrauti su kitais? Daugeliui vien mintis apie pokalbį, ypač su nepažįstamu žmogumi, kelia baimę. Taip būna droviems žmonėms. Jie galbūt klausia: ‛Apie ką man kalbėti? Nuo ko pradėti? Ką sakyti toliau?’ Drąsūs, mėgstantys bendrauti žmonės galbūt linkę vadovauti pokalbiui. Jiems gali būti iššūkis paskatinti išsisakyti kitus ar klausytis to, kas sakoma. Todėl visi — ir drovūs, ir savimi pasitikintys turi ugdytis gebėjimą bendrauti.

Pradėk namuose

Bendrauti pirmiausia mokykis namuose. Ugdantis bendravimas šeimai suteiks nemažai džiaugsmo.

Tokio bendravimo sėkmės raktas yra nuoširdus rūpinimasis kitais (Įst 6:6, 7; Pat 4:1-4). Jeigu rūpinamės — bendraujame ir įsiklausome į kitų mintis. Dar vienas svarbus veiksnys — rasti pasakyti ką vertinga. Jeigu patys reguliariai skaitome ir studijuojame Bibliją, turėsime daug kuo pasidalyti. Galima bendrauti sumaningai naudojantis brošiūra Kasdien tyrinėkime Raštus. Per dieną galbūt turėjome malonių atsitikimų skelbimo tarnyboje. O gal skaitėme kažką pamokoma ar juokinga. Turėtume įprasti dalytis tuo per naudingus šeimos pašnekesius. Tai padės mums bendrauti su žmonėmis už šeimos ribų.

Bendravimas su pašaliečiais

Daugelis nesiryžta pradėti pokalbio su nepažįstamu žmogumi. Tačiau iš meilės Dievui ir savo artimui Jehovos liudytojai uoliai stengiasi mokytis kalbėti, kad paaiškintų Biblijos tiesas kitiems. Kas gali padėti tau lavintis šioje srityje?

Filipiečiams 2:4 nurodytas vertingas principas. Esame skatinami žiūrėti „ne savo naudos, bet kitų“. Pasvarstyk: jeigu to asmens niekada anksčiau nesutikai, jis laiko tave pašaliečiu. Kaip jam padėtum jaustis laisvai? Nusišypsok ir draugiškai pasisveikink. Bet tai tik pirmas žingsnis.

Tu galbūt nutraukei jo mintis. Jeigu net nepasidomėjęs, apie ką jis mąsto, pradedi dėstyti, ką galvoji pats, ar jis atsilieps palankiai? Kaip elgėsi Jėzus, sutikęs moterį prie šulinio Samarijoje? Ji mąstė kaip pasisemti vandens. Taigi Jėzus pradėjo kalbą kaip tik nuo to ir greit užmezgė gyvą pokalbį dvasine tema (Jn 4:7-26).

Būdamas pastabus, tu irgi gali įžvelgti, apie ką žmonės galvoja. Ar žmogus atrodo linksmas, ar nuliūdęs? Gal prispaustas senatvės, ligų? Ar aplinka rodo namuose esant vaikų? Ar, sprendžiant iš visko, žmogus pasiturintis, ar tenkinasi būtinais dalykais? Gal dekoruotos sienos ar asmens papuošalai liudija apie šeimos religingumą? Jeigu pradėdamas pokalbį į tai atsižvelgi, asmuo matys, jog turite bendrų interesų.

Ką galėtum spręsti, jei šeimininkas nepasirodo, tarkim, kalbasi per užrakintas duris? Galbūt jį kamuoja baimė? Ar ši maža detalė padėtų tau užmegzti pokalbį stovint už durų?

Kai kuriose šalyse asmenį įmanoma įtraukti į pokalbį papasakojant ką nors apie save — savo kilmę, kodėl atėjome prie jo durų, kodėl tikime Dievą, kodėl ėmėme studijuoti Bibliją, kaip Biblija mums padėjo (Apd 26:4-23). Žinoma, tai reikia daryti įžvalgiai ir tikslingai. Tai galėtų paskatinti asmenį ką nors pasakyti apie save bei išreikšti savo nuomonę.

Kai kur svetingai priimti pašaliečius yra įprasta. Žmonės mielai kviečia užeiti ir atsisėsti. Jeigu užėjęs mandagiai pasiteirauji, kaip jiems einasi, ir nuoširdžiai išklausai, šeimininkas galbūt atidžiai klausysis ir tavo žodžių. Kai kuriose tautose svečiams rodomas dar didesnis dėmesys, taigi susipažinimas gali trukti ilgiau. Gal besišnekant jie pamatys, jog turite kai ką bendra. Tai gali vesti prie naudingos dvasinės diskusijos.

O kaip tuomet, jeigu jūsų teritorijoje yra daug žmonių, kalbančių kitomis kalbomis? Kaip juos pasiekti? Jei viena ar kita kalba išmoksi trumpai pasisveikinti, tie žmonės suvoks, jog domiesi jais. Tai gali būti proga bendrauti toliau.

Kaip tęsti pokalbį

Kad pokalbis nenutrūktų, įsiklausyk į to asmens mintis. Paskatink išsisakyti, jeigu jis linkęs. Užduok taktiškus klausimus. Teirautis nuomonės yra geriausia, nes tai paprastai reikalauja daugiau negu tik atsakyti „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, paminėjęs kokią nors aktualią vietinę problemą, galėtum paklausti: „Kodėl, jūsų manymu, susidarė tokios aplinkybės?“ arba „Kas, jūsų nuomone, pataisytų padėtį?“

Ko nors paklausęs, atidžiai išklausyk atsakymą. Parodyk nuoširdų dėmesį pritardamas žodžiais, galvos linktelėjimu, gestais. Nepertrauk. Nešališkai apsvarstyk, kas pasakyta. ‛Būk greitas klausytis, lėtas kalbėti’ (Jok 1:19). Atsiliepdamas parodyk, jog tikrai įsiklausei.

Vis dėlto ne kiekvienas noriai atsakys į tavo klausimus. Kai kurie tik gūžtels pečiais ar šyptelės. Kiti tarstelės „taip“ arba „ne“. Nenusimink. Būk kantrus. Nemėgink versti asmens kalbėti. Jeigu jis linkęs klausytis, naudokis galimybe pasidalyti ugdančiomis mintimis iš Rašto. Per laiką galbūt tapsi tam asmeniui draugu. Paskui tikriausiai jis pats noriai reikš savo mintis.

Kalbėdamasis galvok ir apie būsimus apsilankymus. Jeigu asmuo iškelia keletą klausimų, į kai kuriuos atsakyk, o vieną ar du palik kitam sykiui. Pažadėk surasti medžiagos ir vėliau atnešti. Jeigu jam nekyla klausimų, galėtum pats užbaigti pokalbį klausimu, kuris, tavo manymu, jį sudomintų. Pasiūlyk apsvarstyti jį kitą kartą. Daug minčių pokalbiams yra knygoje „Samprotaukime remdamiesi Raštu“ (anglų k.), brošiūroje Ko Dievas reikalauja iš mūsų? bei naujausiuose Sargybos bokšto ir Atsibuskite! numeriuose.

Kai esi kartu su bendratikiais

Jeigu kurį nors Jehovos liudytoją matai pirmą kartą, ar imiesi iniciatyvos susipažinti? O gal laikaisi santūriai? Meilė turėtų skatinti mums norą pažinti brolius (Jn 13:35). Kaip pradėti? Tiesiog gali pasakyti savo vardą ir paklausti vardo to asmens. Pasiteiravęs, kaip jis sužinojo tiesą, greit užmegsi įdomų pokalbį ir taip susipažinsite. Net jeigu tavo kalba ir nebus labai sklandi, jis matys, kad juo domiesi, o tai visų svarbiausia.

Kaip tau prasmingiau pasikalbėti su kitu susirinkimo nariu? Parodyk nuoširdų domėjimąsi juo ir jo šeima. Gal ką tik pasibaigė sueiga? Pakomentuok mintis, kurios tau atrodė vertingos. Bus nauda ir tau, ir jam. Galėtum prisiminti įdomius punktus iš naujausio Sargybos bokšto ar Atsibuskite! Tai neturėtų būti savo išminties demonstravimas ar kito žinių patikrinimas. Tiesiog kalbėk apie tai, kas tau labiausiai patiko. Galbūt vienas iš jūsų ruošiate užduotį Teokratinės tarnybos mokykloje ir būtų naudinga pasitarti, kaip ją atlikti. Galite papasakoti atvejų iš skelbimo tarnybos.

Žinoma, domėdamiesi žmonėmis dažnai šnekame apie žmones — apie tai, ką jie kalba ar daro. Savo pokalbius dar galime pagyvinti humoru. Ar mūsų žodžiai bus ugdantys? Jeigu laikomės Biblijos patarimų ir esame skatinami Dievo meilės, mūsų kalba tikrai bus pamokoma (Pat 16:27, 28; Ef 4:25, 29; 5:3, 4; Jok 1:26).

Prieš išeidami į skelbimo tarnybą, ruošiamės. Kodėl neparuošus kokios nors įdomios žinutės pasidalyti su draugais? Skaitydamas ar ko nors klausydamasis įsidėmėk įdomias mintis, kurias norėtum atpasakoti kitiems. Per laiką sukaupsi jų daug ir turėsi iš ko pasirinkti. Taip, užuot minėjęs vien kasdienius dalykus, turėsi pasakyti kažką nauja. Svarbiausia, tegu tavo šneka akivaizdžiai liudija, kiek tau brangus Dievo Žodis! (Ps 139:17, Brb)