Kaip susidaryti planą

GAVĘ užduotį pasakyti kalbą, daugelis vargsta stropiai surašinėdami ją nuo įžangos iki pabaigos. Kol kalba užbaigiama, galbūt sukuriamas ne vienas jos variantas. Tam sugaištama daug laiko.

Ar ir tu taip ruoši savo kalbas? Ar nenorėtum išmokti lengvesnio metodo? Jeigu išmoksi susidaryti planą, nebereiks visko rašyti. Turėsi daugiau laiko pasimokyti kalbą sakyti. Bus lengviau dėstyti mintis, be to, kalba bus įdomesnė ir labiau paskatins klausytojus.

Susirinkimuose sakomų viešųjų kalbų santraukos būna sudarytos iš anksto. Tačiau taip nėra su kitomis kalbomis. Tau gali būti nurodytas tik klausimas ar tema. Arba tavęs gali paprašyti apžvelgti tam tikrą spausdintą medžiagą. Kartais tegausi keletą trumpų nurodymų. Ruošdamas kiekvieną tokią užduotį, turėsi susidaryti savo planą.

Tokio trumpo plano pavyzdys yra 41 puslapyje. Įsidėmėk: kiekviena pagrindinė mintis prasideda nuo kairiojo krašto ir rašoma didžiosiomis raidėmis. Po pagrindinės minties eina ją palaikančios. Papildomi punktai šioms mintims išplėsti išvardyti toliau ir šiek tiek atitraukti nuo kairiojo krašto. Gerai išnagrinėk šį planą. Atkreipk dėmesį, kad dvi pagrindinės mintys tiesiogiai susijusios su tema. Tačiau ir papildomos nėra vien paprasti įdomūs faktai. Kiekviena iš jų palaiko tą pagrindinę mintį, po kuria yra nurodyta.

Tavo planas galbūt neišeis toks kaip pavyzdyje. Bet jeigu perprasi principą, bus lengviau susisteminti medžiagą ir paruošti gerą kalbą nesugaištant per daug laiko. Nuo ko pradėti?

Analizuok, išrink ir susistemink

Svarbu pasirinkti temą. Tema nėra vien paprastas klausimas, kurį galima apibrėžti vienu žodžiu. Ja nusakoma pagrindinė mintis, kurią nori perduoti, ir nurodomas aspektas, kuriuo nagrinėsi savo temą. Jeigu tema paskirta, kruopščiai analizuok kiekvieną svarbiausią jos žodį. Jeigu tau paskiriama pasakyti kalbą pagal spausdintą medžiagą, tyrinėk tą medžiagą turėdamas omenyje temą. Jei nurodytas tik svarstomas klausimas, temą turėsi sugalvoti pats. Bet prieš tai būtų naudinga paieškoti informacijos. Būdamas imlus, dažnai rasi naujų minčių.

Nustatydamas kalbos temą, vis pagalvok: ‛Kodėl ši medžiaga svarbi mano klausytojams? Koks mano tikslas?’ Mūsų siekis neturėtų būti tik išdėstyti faktus ar pasakyti įspūdingą kalbą. Klausytojai turėtų pasisemti kažką naudinga. Suformulavęs tikslą, jį užsirašyk. Toliau ruošdamasis, turėk jį omenyje.

Nusistačius tikslą bei pasirinkus atitinkamą temą (ar išanalizavus, kaip paskirtoji tema atitinka tą tikslą), lengviau rasti konkretesnės medžiagos. Ieškok informacijos, kuri bus vertingiausia tavo auditorijai. Nesitenkink bendrais teiginiais, bet stenkis rasti konkrečių minčių, pamokančių ir tikrai naudingų klausytojams. Realiai pasvarstyk, kiek informacijos reikia. Greit pamatysi, kad pririnkai per daug, taigi būk išrankus.

Nustatyk, kokios pagrindinės mintys padės plėtoti temą ir pasiekti kalbos tikslą. Jos bus tavo kalbos pagrindas, arba karkasas. Kiek pagrindinių minčių turėtų būti? Trumpam aptarimui gana dviejų, o penkių paprastai pakanka net valandos ilgio kalbai. Kuo mažiau pagrindinių minčių, tuo labiau tikėtina, kad klausytojai jas įsimins.

Nustatęs temą ir pagrindines mintis, toliau imkis sisteminti turimą medžiagą. Apgalvok, kas tiesiogiai siejasi su svarbiausiomis mintimis. Išskirk detales, kurios suteiktų kalbai savitumo. Pasirinkdamas Rašto citatas, kuriomis pagrįsi pagrindines mintis, pasižymėk teiginius, padėsiančius prasmingai apsvarstyti tas citatas. Kiekvieną paaiškinančią mintį rašyk prie to pagrindinio punkto, kuriam jis priklauso. Jei tam tikra informacija, nors ir įdomi, nesisieja su jokiu pagrindiniu punktu, atsisakyk jos arba saugok kokiame nors segtuve kitam kartui. Palik tik pačią naudingiausią medžiagą. Jeigu mėginsi aprėpti per daug, turėsi kalbėti greitai ir dėstymas bus paviršutiniškas. Verčiau pateikti mažiau punktų, bet iš tikrųjų vertingų auditorijai, ir padaryti tai gerai. Žiūrėk laiko limito.

Dabar (jei to dar nepadarei) išdėstyk medžiagą logiška seka. Taip darė evangelistas Lukas. Surinkęs gausybę faktų nagrinėjama tema, jis „nuosekliai“ juos surašė (Lk 1:3, Jr). Tu gali išdėstyti informaciją chronologiškai ar pagal temas, galbūt remdamasis priežasties ir pasekmės dėsniu ar iškeldamas problemą ir pateikdamas sprendimą, nelygu kas veiksmingiau. Neturėtų būti staigaus šokinėjimo nuo vienos minties prie kitos. Klausytojai turėtų sklandžiai pereiti nuo minties prie minties, nejausdami jokių spragų. Pateikti įrodymai turėtų skatinti auditoriją padaryti logišką išvadą. Viską nuosekliai išdėstęs apmąstyk, kaip tai skambės klausytojams. Ar jiems bus lengva sekti minčių eigą? Ar bus jie pažadinti laikytis to, ką išgirdo, ko tu iš tikrųjų ir sieki?

Paskui sukurk sudominančią įžangą, iš kurios klausytojai suprastų, jog tema bus tikrai naudinga. Pačius pirmuosius sakinius galbūt verta užsirašyti. Galiausiai sugalvok, kokia tinkama pabaiga paskatinsi klausytojus.

Jeigu kalbos planą pradėsi ruošti anksti, turėsi laiko jį patobulinti. Galbūt atrodys, jog tam tikras mintis reikia pagrįsti statistikos duomenimis, iliustracijomis ar pavyzdžiais iš tarnybos. Paminėdamas naujausius įvykius ar visuomenės aktualijas, padėsi klausytojams geriau suvokti praktinę medžiagos vertę. Pakartodamas kalbą, matysi, kaip geriau pritaikyti informaciją auditorijai. Kad gera medžiaga virstų vaisinga kalba, svarbu analizuoti ir tobulinti.

Kai kuriems kalbėtojams reikia išsamesnių užrašų nei kitiems. Bet jei išsirinksi nedaug pagrindinių punktų, atmesi tai, kas jų nepalaiko, ir išdėstysi mintis logiška tvarka, tai įgijęs patirties įsitikinsi, jog nebereikia visko surašyti. Šis metodas tikrai sutaupys laiko! Be to, pagerės tavo kalbų kokybė. Bus akivaizdu, kad tikrai laviniesi Teokratinės tarnybos mokykloje.