Kaulapalmės riešutas. Ar jis gali išgelbėti dramblius?

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO EKVADORE

TAI keisti draugai. Vienas sveria kelis gramus, kitas — kelias tonas. Pirmasis yra augalas, antrasis — gyvūnas. Juos aptinkame skirtinguose žemynuose. Tačiau mažytis Pietų Amerikos kaulapalmės riešutas galėtų išgelbėti galingą Afrikos dramblį nuo masinio naikinimo. Tad kas gi yra tas kaulapalmės riešutas ir kaip jis tapo dramblio draugu?

Nepaprasta palmė

Šis riešutas — tai tam tikros rūšies palmių, paplitusių šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, sėkla. Tie lėtai augantys medžiai turi gražius, tiesiai iš žemės kylančius lapus. Kamieno nesimato daugelį metų. Palmė, kurios kamienas pasiekia 2 metrus, būna mažiausiai 35—40 metų. Tiesiai po lapais užauga didelės ir tvirtos vaisių kekės. Viena kekė paprastai sveria apie 10 kilogramų; joje vienas prie kito glaudžiasi sumedėję vaisiai. Kiekviename jų dažniausiai bręsta nuo keturių iki devynių maždaug vištos kiaušinio dydžio bei formos sėklų. Pirmoje stadijoje sėklos kevalas pilnas troškulį malšinančio skysčio, panašaus į kokoso vandenį. Antroje skystis virsta valgomais, saldžiais drebučiais. O trečioje, paskutinėje, stadijoje drebučiai sukietėja į baltą masę, labai panašią į dramblio kaulą.

Kodėl kaulapalmės riešutas tapo dramblio draugu?

Kaulapalmės riešutą kaip dramblio kaulo pakaitalą iš tiesų galima vadinti dramblio draugu. Dėl nuožmios ir nelegalios medžioklės Afrikos drambliui iškilo pavojus. Taigi šis riešutas — puiki alternatyva, nes augalinis dramblio kaulas labai panašus į tikrąjį ir yra be galo kietas, gali būti šlifuojamas bei gerai sugeria dažus. Augalinis dramblio kaulas toks panašus į tikrąjį, kad meistrai dažnai palieka šiek tiek rudo riešuto kevalo, norėdami įrodyti, jog nenaudoja dramblio kaulo — daugumoje valstybių tai uždrausta.

Augalinis dramblio kaulas atrastas senokai. 1750-aisiais Pietų Amerikos vienuolis Chuanas de Santa Gertrudis savo metraštyje minėjo kaulapalmės riešutus ir lygino juos su „marmuriniais rutuliukais“, naudojamais statulėlėms iškalti. XX amžiaus pradžioje Ekvadoras, pagrindinis kaulapalmės augintojas, kasmet eksportuodavo tūkstančius tonų riešutų (daugiausia sagų gamybai). Po Antrojo pasaulinio karo atsiradus plastmasei — naujai pigiai medžiagai, prekyba augaliniu dramblio kaulu faktiškai sustojo. Tačiau neseniai ji vėl pagyvėjo: per 18 mėnesių laikotarpį iš Ekvadoro į Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtines Valstijas bei kitas 18 šalių buvo eksportuota 1650 tonų šios žaliavos.a Kaip mūsų laikais apdirbami ir panaudojami šie riešutai?

Įvairiopa palmės nauda

Sėklos, atsižvelgiant į tai, kiek jose vandens, džiovinamos atogrąžų saulėje vieną, du arba tris mėnesius. Paskui nulupamos mašina, surūšiuojamos pagal dydį bei supjaustomos griežinėliais sagoms gaminti. „Dramblio kaulo“ sagos, pagamintos iš kaulapalmės riešuto, puošia kai kuriuos aukščiausios kokybės drabužius. Bet šie riešutai naudojami ne tik sagoms. Papuošalai, šachmatai, pučiamųjų instrumentų liežuvėliai, pianino klavišai bei skėčių rankenos — tai tik keletas gaminių iš kaulapalmės vaisių.

Ir tai dar ne viskas! Milteliai, likę nuo riešutų apdorojimo, naudojami gyvulių maistui pagerinti bei kaip degi medžiaga gaminant medžio anglis. Šių palmių lapais dengiami stogai. Kadangi reikia surinkti kaulapalmės derlių, apdirbti bei eksportuoti riešutus, kuriama daug naujų darbo vietų.

Be to, naudojant augalinį dramblio kaulą galima išsaugoti Afrikos dramblius. Tad jei trokšti dramblio kaulo prabangos, nežiūrėk į Afrikos savanas. Pagalvok apie Pietų Amerikos atogrąžų miškus. Ten dramblio kaulo tiek daug, jog jis auga tiesiog ant medžių! Taip, pagalvok apie kaulapalmės riešutą, dramblio draugą.

[Išnaša]

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

1. Kaulapalmė

2. Kaulapalmės vaisių kekės

3. Kaulapalmės vaisiaus skerspjūvis: matosi sėklos

4. Sėklos džiovinamos, kad sukietėtų

5. Sagos iš kaulapalmės riešuto

6. Papuošalas iš kaulapalmės riešuto su perlamutro inkrustacija

7. Figūrėlės iš kaulapalmės vaisiaus