Kodėl reikėtų apie tai kalbėti?

„Geležis galandama geležimi ir žmogus galanda savo prietelio veidą“ (Patarlių 27:17, Biblija).

AŠMENYS nėra galandami daužant juos vienus į kitus. Aštrinimas yra subtilesnis procesas. Panašiai ir protas aštrinamas pokalbiais teisingai ir klaidingai, ypač tokiomis delikačiomis temomis kaip religija.

Pirmiausia turime gerbti kito žmogaus orumą ir parodyti tą pagarbą savo žodžiais bei elgesiu. „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta“, — sakoma Biblijoje (Kolosiečiams 4:6). Malonios ir sudominančios kalbos tonas nebūna kategoriškas, net jei kalbėtojas yra įsitikinęs, jog jis teisus, o kitas asmuo klysta.

Be to, ar esame malonūs, parodo tai, kaip mes klausomės. Nesame malonūs klausytojai, jeigu pertraukinėjame ar iš tiesų nesiklausome, nes ruošiamės pateikti kitą argumentą. Kalbantis žmogus greičiausiai supras, kad mes, matyt, ne itin domimės jo ar jos požiūriu, ir galbūt nustos kalbėti. Be to, niekada neturime versti ar bauginti kito žmogaus, siekdami pakeisti jo požiūrį. Juk būtent ‛Dievas augina tiesos sėklą’ jautrioje klausytojo širdyje (1 Korintiečiams 3:6).

Apaštalas Paulius mums yra puikus pavyzdys: jis savo tarnyboje ‛aiškino’ bei ‛įrodinėjo’ (Apaštalų darbai 17:17; 28:23, 24). Paulius kalbėjo apie religiją su žmonėmis visur, kur tik jų rasdavo, kaip antai, turgavietėje ar jų namuose (Apaštalų darbai 17:2, 3; 20:20). Jehovos Liudytojai stengiasi sekti tuo pavyzdžiu, — jie eina visur, kur galima rasti žmonių, ir aiškina jiems Raštus.

Venk nesusipratimų

Izraelio tautai ką tik apsigyvenus Pažadėtojoje žemėje, nesusipratimas dėl aukuro vos nesukėlė pilietinio karo. Tie žmonės, kurie apsigyveno į rytus nuo Jordano, pastatė aukurą, tačiau kitos giminės neteisingai manė, jog tai aukuras klaidingam garbinimui. Todėl jos išsiruošė į karo žygį sudrausminti savo brolių. Tačiau jų būta apdairių. Tariamosios agresorės pirmiau pasiuntė delegaciją pasiteirauti, kam pastatytas aukuras. Dideliam savo palengvėjimui, jos sužinojo, kad tai tik paminklas — „liudytojas“, skirtas priminti visoms giminėms apie jų vienybę Jehovos Dievo akivaizdoje. Pokalbis padėjo išvengti susidūrimo ir taip buvo išsaugota daug gyvybių! (Jozuės 22:9-34, Brb red.)

Panašiai ir šiandien nesusipratimai dažnai sukelia susvetimėjimą ar net išankstinę nepalankią nuostatą. Pavyzdžiui, girdėdami, kad Jehovos Liudytojai atsisako kraujo perpylimo, kai kurie žmonės mano juos esant religinius fanatikus. Tačiau tie, kurie apie tai teiraujasi pačių Liudytojų, dažnai būna maloniai nustebinti: jie sužino, kad Liudytojų požiūris pagrįstas Biblija ir kad yra patikimų, veiksmingų alternatyvaus gydymo būdų (Kunigų 17:13, 14; Apaštalų darbai 15:28, 29). Iš tikrųjų vienas apžvalgininkas apie aprūpinimo krauju problemas rašė: „Ačiū Dievui, ieškodami kraujo pakaitalų, Jehovos Liudytojai praskynė kelią.“

Dar kiti atsisako kalbėti su Liudytojais, nes jiems buvo pasakyta, kad Jehovos Liudytojai netiki Jėzaus Kristaus. Bet tai netiesa! Iš tikrųjų Liudytojai pabrėžia Jėzaus kaip gelbėtojo vaidmenį: jis — Dievo Sūnus, Dievo atsiųstas į žemę išpirkti žmonijos iš nuodėmės ir mirties. Kalbėdami apie tai su Liudytojais, žmonės išsiaiškina, ką neteisingai suprato (Mato 16:16; 20:28; Jono 3:16; 14:28; 1 Jono 4:15).

Ar tiesa populiari, ar ne?

Galbūt daugelį stebina, kad ta religija, kuriai dažniausiai pritariama, apskritai yra klaidinga. Pats Jėzus Kristus mokė: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mato 7:13, 14).

Nojaus dienomis dvasinę tiesą kalbėjo tik aštuoni asmenys: Nojus, jo žmona, trys jo sūnūs ir jo sūnų žmonos. Dėl savo perspėjančios žinios ir laivo statybos jie tapo pajuokos ir net užgauliojimo objektais. Tačiau Nojus ir jo šeima nepabūgo — jie ir toliau skelbė bei statė (Pradžios 6:13, 14; 7:21-24; 2 Petro 2:5). Panašiai tik trys asmenys pakluso Dievo vadovavimui ir išsigelbėjo naikinant Sodomą ir Gomorą (Pradžios 19:12-28; Luko 17:28-30).

O kaip mūsų laikais? „Jei dabar Kristus grįžtų žmogaus kūnu, žmonės tikriausiai vėl jį nužudytų“, — pasakė vienas šeimininkas Jehovos Liudytojui. Tas vyras suprato, kad Jėzaus mokymai ir aukštos moralinės normos šiandien būtų tokios pat nepopuliarios, kaip ir prieš 2000 metų. Ar sutinki su tuo?

Jei taip, esi teisus, nes Jėzus perspėjo savo mokinius: „Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami“; ta pranašystė išsipildė (Mato 24:9). Žydų vadovai Romoje apie krikščionybę Pauliui pasakė: „Mat apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“ (Apaštalų darbai 28:22). Tačiau krikščionybės nepopuliarumas nesulaikė Kristaus mokinių — jie ir toliau dalijosi savo įsitikinimais su kitais. Atviraširdžiai žmonės irgi nevengė pokalbių su krikščionimis (Apaštalų darbai 13:43-49).

Šiandien Jėzaus žinia svarbesnė negu bet kada. Kodėl? Todėl, kad, sprendžiant iš pasaulio sąlygų, dabar gyvename šios sistemos „paskutinėmis dienomis“, kurių kulminacija bus žemės išvalymas nuo blogio. Jėzus mūsų laikus palygino su Nojaus dienomis (2 Timotiejui 3:1-5; Mato 24:37-39). Todėl dabar svarbu patikrinti savo įsitikinimus, nes amžinasis gyvenimas bus duotas tik tiems, kurie pažįsta Dievą ir ‛šlovina jį dvasia ir tiesa’ (Jono 4:24; 2 Tesalonikiečiams 1:6-9).

Kaip surasti teisingą kelią

XVII amžiaus anglų filosofas, eseistas, teisininkas ir valstybės veikėjas Fransis Bekonas ieškantiesiems tiesos patarė „pasverti ir apmąstyti“. Buvęs JAV prezidentas Tomas Džefersonas pasakė: „Vienintelė patikima apsauga nuo klaidų yra samprotauti ir nevaržomai klausti. ... Šie veiksmai yra tikri klaidų priešai.“ Todėl, jei nuoširdžiai ieškome tiesos, „pasversime ir apmąstysime“ bei stengsimės „samprotauti ir nevaržomai klausti“.

Nurodydamas, kodėl tai būtina, britų mokslininkas seras Hermanas Bondis pastebėjo: „Teisingas gali būti tik vienas tikėjimas, todėl didelė tikimybė žmonėms būti tvirtai ir nuoširdžiai įsitikinusiems kuo nors neteisingu religijos atžvilgiu. Kad ir koks tvirtas būtų žmogaus tikėjimas, suvokdamas šią aiškią tiesą, jis turėtų parodyti nuolankumą, nes kiekvienas gali suklysti.“

Tad kaip žmogus gali nustatyti, ar jis iš tiesų yra ‛siaurame kelyje į gyvenimą’? Jėzus mokė, jog Dievą reikia garbinti ‛tiesa’. Tuo nurodoma, kad prieštaraujantys vienas kitam du teiginiai abu teisingi būti negali. Pavyzdžiui, arba žmonės turi sielą, kuri pergyvena mirtį, arba jos neturi. Arba Dievas ruošiasi įsikišti į žmonių reikalus, arba nesiruošia. Arba Dievas yra Trejybė, arba ne. Tiesos ieškotojai nori teisingų atsakymų į šiuos svarbius klausimus. Jehovos Liudytojai tiki, jog Dievas yra pateikęs mums atsakymus savo Žodyje, Biblijoje.a

Kadangi „visas Raštas yra Dievo įkvėptas“, pagrindinis būdas įvairiems mokymams ištirti yra patikrinti juos pagal Bibliją (2 Timotiejui 3:16). Taip darydami jūs ‛suvoksite [„įrodysite sau“, NW] Dievo valią, — kas gera, tinkama ir tobula’ (Romiečiams 12:2). Ar gali ‛įrodyti sau’, kad tavo įsitikinimai remiasi Biblija? Tai svarbu, nes Dievas nenori, kad būtum suklaidintas drauge su ‛visu pasauliu’ (Apreiškimas 12:9).

Ar reikalingi mokytojai?

Jėzus neįteikė savo mokiniams kelių pergamento ritinių sakydamas: „Juose yra visi atsakymai į jūsų klausimus. Eikite namo ir susiraskite juos.“ Ne, jis kantriai ir maloniai mokė juos Dievo Žodžio. Paskui tie, kurie priėmė jo mokymus, taikė jo metodus mokydami kitus. Štai mokinio Pilypo pavyzdys. Jis kalbėjo atviraširdžiam Etiopijos pareigūnui, bendravusiam su žydais ir pažinusiam Raštus. Tačiau tam vyrui reikėjo pagalbos. Todėl Pilypui — krikščionių susirinkimo atstovui — buvo nurodyta jam padėti. Jei šis pareigūnas nebūtų norėjęs kalbėtis apie religiją, jis nebūtų sužinojęs apie Jėzaus vaidmenį Dievo tiksluose. Koks puikus pavyzdys yra tas etiopas visiems, kurie ieško tiesos! (Apaštalų darbai 8:26-39)

Ar tu, kaip ir šis etiopas, nori kalbėti apie savo įsitikinimus ir ko nors paklausti? Taip elgdamasis, tikrai gali daug laimėti. Jehovos Liudytojai džiaugiasi galėdami kalbėti apie Bibliją su žmonėmis, nuoširdžiai trokštančiais žinoti, kas joje sakoma. Liudytojai neperša savo nuomonės. Jie veikiau stengiasi parodyti žmonėms, kas rašoma pačioje Biblijoje.

Etiopijos pareigūnas sužinojo kai ką nepaprasto apie Jėzų Kristų, pavyzdžiui, kaip Dievas per jį išgelbės mus. Šiandien Dievo tikslų įgyvendinimas yra daug arčiau. Netrukus čia, žemėje, vyks nuostabūs, stulbinantys dalykai. Skaitydami kitą straipsnį sužinosime, jog tai paveiks kiekvieną žmogų. Kaip bus su mumis, aišku, priklausys nuo mūsų požiūrio ir veiksmų.

[Išnaša]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Etiopijos pareigūnas sutiko kalbėtis apie Bibliją