Ar tu kalbi apie religiją?

„Prašau, pakeiskime pokalbio temą. Du dalykai, apie kuriuos niekada nekalbu — tai religija ir politika!“

„Religiją palieku žmonai ir vaikams.“

„Nenoriu dabar kalbėti apie religiją. Aš ką tik parėjau iš bažnyčios.“

AR ŠIE pasiaiškinimai tau girdėti? Kai kurie nemėgsta kalbėti apie religiją, nes mano, jog tai jų ir Dievo reikalas. Pats Jėzus pasakė: „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mato 6:6).

Kita vertus, Jėzus bei jo mokiniai nemanė, jog religija turėtų būti visiškai slapta. Jie laisvai ir atvirai kalbėjo apie daugybę dvasinių dalykų ir todėl jų mokymai pasklido po visą pasaulį (Apaštalų darbai 1:8; Kolosiečiams 1:23). Žinoma, ne kiekvienas buvo linkęs kalbėtis su jais, o kai kurie kalbėjusieji liko skeptiški.

Dabar požiūris į pokalbius apie religiją irgi įvairuoja, nelygu asmuo bei kultūra. Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų šalių žmonės dažniau linkę domėtis išsilavinimu, darbu, sportu, kompiuteriais, TV ir panašiais pasaulietiniais dalykais. Kitų kultūrų žmonės noriau kalba apie savo tikėjimą. Tačiau kad ir kokia būtų žmogaus kilmė, gyvenimas keičiasi ir tai paskatina kai kuriuos pirmiau nesidomėjusius religija žmones naujai pažvelgti į savo dvasinius poreikius.

Nepakantumas daugeliui atima drąsą

Asmenys, atsisakantys kalbėti apie religiją, galbūt stebėjo ar buvo įtraukti į pokalbį, kuris peraugo į karštą ginčą. „Religiniai nesutarimai sukelia kur kas daugiau ginčų nei politiniai“, — pasakė žymus oratorius. Be to, buvęs Amerikos viceprezidentas Ričardas M. Džonsonas pastebėjo: „Religinis uolumas sukelia didžiausią žmogaus priešiškumą; o jei dar netinkamas, pridengtas tariamo tarnavimo Dievui kauke, jis sužadina pačias blogiausias mūsų aistras.“

Ar neatrodo keista, jog Biblijos mokymai, šiaip ugdantys ir kilnūs, panaudojami piktam: puoselėti nepakantumui, fanatizmui bei neapykantai? Iš tikrųjų ne patys Biblijos mokymai daugelį atbaido nuo religijos. Veikiau jų iškraipymas. Pavyzdžiui, pamąstyk apie krikščionybę.

Krikščionybės Įkūrėjas Jėzus Kristus žodžiu bei pavyzdžiu skatino mylėti Dievą ir artimą, o ne būti nepakantiems ar fanatiškiems. Savo tarnyboje Kristus ir jo pasekėjai aiškino bei įtikinėjo (Mato 22:41-46; Apaštalų darbai 17:2; 19:8). Jie meldėsi už savo priešus bei persekiotojus (Mato 5:44; Apaštalų darbai 7:59, 60).

Teisinga religija apšviečia protus bei širdis ir suvienija žmones. Todėl, kaip matysime, nuoširdžiai ieškantiems tiesos žmonėms pagarbus pokalbis apie religiją gali būti labai naudingas.

[Rėmelis 3 puslapyje]

Ką yra pasakę žymūs žmonės

„Jeigu Jėzus yra kelias, vedantis pas Dievą, tai būtina, kad Jėzaus pasekėjai dalytųsi šia informacija su kitais žmonėmis“ (Benas Džonsonas, Kolumbijos Teologijos seminarijos evangelizacijos profesorius).

„Jėzus mokė savo pasekėjus skelbti evangeliją žmonėms. Didysis priesakas reikalauja, kad eitume per visą pasaulį. Viešpats liepė savo mokiniams eiti visur“ (Kenetas S. Hemphilas, Pietinio baptistų bažnyčios ugdymo centro direktorius).

„Jei nesame liudytojai, negalime būti tikri krikščionys. ... Kiekvienas krikščionis kviečiamas būti misionieriumi bei liudytoju“ (Popiežius Jonas Paulius II).

„Daugeliui mokslininkų... labiau rūpi didelių susirinkimų kūrimas, tolesni bažnyčių statybos projektai bei būsimi ganytojiški paskyrimai, negu evangelijoje esančios bekompromisinės ir nepatogios žinios skelbimas“ (Kelas Tomas, rašytojas ir apžvalgininkas).

„Mes turime belsti į duris... Panašiai kaip (Jehovos) Liudytojai bei kai kurie kiti, turime išeiti ir skelbti Jėzaus Kristaus evangeliją“ (Tomas V. Deilis, katalikų vyskupas).