Stebime pasaulį

Išgelbėtos knygos

Daug milijonų knygų nukenčia nuo laiko, sužalojimo ar suteršimo. Laikraštyje Leipziger Volkszeitung pažymima, jog vien tik Vokietijoje turėjo būti pašalinta apie 60 milijonų nebetinkamų naudoti knygų. Restauruoti jas rankomis yra ilgas, kruopštus darbas. „Per tą laiką, kol rankomis restauruojama viena knyga, susidėvi kitos keturios ar penkios“, — sako Leipcigo Knygų išsaugojimo centro techninis direktorius dr. V. Vechteris. Centre sutelktas dėmesys į kūrimą mechanizmų, kurie galėtų apsaugoti didelį kiekį knygų. Vienas toks mechanizmas — neutralizatorius, dirbdamas vieną pamainą, gali apdoroti 100000 knygų per metus. Be to, yra mechanizmas, kuris perskiria lapą pusiau ir įterpia labai ploną, tvirtą popierių; taip lapai sustiprinami. Rankiniu būdu per dieną galima paruošti 100 ar 200 lapų, o šis mechanizmas per tą laiką sustiprina 2000 ir 94 procentais sumažina kiekvieno jų darbo sąnaudas. Knygas šiame centre atnaujina ne tik bibliotekos ir archyvai, bet ir pavieniai asmenys.

Tunikos piligrimams

Turistai, lankantys katalikų šventąsias vietas Italijoje, dažnai ten neįleidžiami dėl savo aprangos, ypač karštais vasaros mėnesiais, kai vilki sportiniais marškinėliais ir trumpikėmis. Dabar turistams leidžiama kai kur įeiti, jeigu jie apsivilkę „piligrimų tunika“ — siekiančiu kelius smėlio spalvos apdaru. Jos visos yra vienodo dydžio ir tinka tiek vyrams, tiek moterims. Tunikos jau pardavinėjamos Romoje bei Venecijoje. Romoje tunika turi popiežiaus emblemą ir užrašą „2000 jubiliejus“. Tačiau ar tomis tunikomis galima naudotis visose katalikų bažnyčiose? Venecijos kurijai jos priimtinos, tačiau kai kuriems turistams vyrams nebuvo leista apsilankyti Šv. Petro bazilikoje, nors jie buvo nusipirkę tunikas ir jomis vilkėjo. „Šventojo sosto personalas laikėsi nuomonės, kad tas drabužis tinkamas tiktai moterims, — aiškinama italų laikraštyje Corriere della Sera. — Vyrai nebuvo įleisti, nes rodyti blauzdas ‛nepadoru’.“

Santykiai su įvaikiais

Planuodami įvaikinti berniuką ar mergaitę, tėvai kartais idealizuoja santykius manydami, jog vaikas visuomet bus malonus, o sunkumus bus lengva nugalėti bei išsiaiškinti. Tačiau, kaip pranešama brazilų laikraštyje O Estado de S. Paulo, tai nėra paprasta. Psichologė Eloiza Marton sako: „Apskritai tėvai nėra pasiruošę spręsti konfliktinių situacijų.“ Be to, staigmena laukia ir „porų, kurios tikisi, kad tas vaikas bus amžinai dėkingas“, — pažymi San Paulo universiteto profesorė Mirjan Debjė Roza. Ji nurodo, kad nė vienas žmogus nebūna laimingas visą laiką, ir priduria: „Tėvai sunkumus dažnai aiškina tuo, kad nėra kraujo ryšio, tačiau tai netiesa.“ Atkreipdama dėmesį, kad tėvai įvaikiui turi parodyti prisirišimą ir meilę, ji pareiškia: „Naudingo ar dalykinio ryšio nepakanka.“ Būtinas ir emocinis ryšys su vaiku.

Nereikalaujantis pastangų vilnos kirpimas

Kaip nukirpti vilną nesukeliant streso bei sužalojimų, įprastų kerpant avis? Australijoje tai daroma įšvirkščiant aviai baltymų, kurių yra gyvulio kraujyje. Padidėjęs baltymų kiekis išsilaiko 24 valandas ir susilpnina ryšį tarp vilnos pluošto ir odos. Tada visa vilna nusišeria ir pradeda augti iš naujo. Per savaitę nuslenkančiai vilnai surinkti kiekvienas gyvulys apvelkamas tinklu. Taip pagerėja vilnos kokybė ir nereikia kirpti antrą kartą. Be to, tai padeda, nevartojant chemikalų, išvengti utėlių bei odos uždegimų ir mažiau vargina avis. Londono laikraštyje The Sunday Times pranešama, kad Australijoje šis naujas vilnos kirpimo metodas vis plačiau taikomas, tačiau tokiose šalyse kaip Britanija, kur kirpimas priklauso nuo orų, jis gali būti netinkamas. Šios gamybos šakos atstovas sako, jog, staigiai nukritus temperatūrai, po baltymų injekcijos numetusiai vilną avių kaimenei beliks sušalti.

Tirpstantys ledynai pateikia daugiau netikėtumų

Alpių ledynai, tirpdami dėl palaipsniui kylančios temperatūros, ir toliau pateikia netikėtumų. 1991 metais Austrijos ir Italijos pasienyje ištirpęs senovinis ledynas atidengė išsilaikiusius priešistorinio medžiotojo palaikus. 1998-ųjų rugpjūtį šiaurinėje Italijoje valdžia turėjo paskelbti tam tikras kalnų sritis draudžiamomis zonomis, kad surinktų kitus radinius: kareivių palaikus, nesprogusias rankines granatas bei artilerijos sviedinius. Viskas liko iš Pirmojo pasaulinio karo, kai ta teritorija buvo smarkių kovų laukas tarp italų bei austrų būrių. Vykdant valymo operaciją, „visi gyventojai, o ypač turistai bei keliauninkai, buvo perspėti, kad būtų labai atsargūs“ ir suderintų maršrutus su valdžiomis, nes „visada išlieka sprogimo rizika“, sakoma italų laikraštyje Corriere della Sera. Daugelis tų medžiagų yra labai pavojingos; jos ir toliau mirtinai arba stipriai sužaloja jas radusius žmones.

Suslėgtas dirvožemis

Žurnale New Scientist pranešama, kad Europoje yra 30 milijonų hektarų dirvožemio, „visiškai suprastėjusio dėl žemės suslėgimo“. Tyrimas, kurio ėmėsi Vokietijos Kylio universitetas, atskleidžia vieną faktą. Kai sunkūs traktoriai, kurių kiekvienas ratas slegia dirvožemį penkių tonų jėga, šešetą kartų pervažiuoja lauką, tokių mažų bestuburių, kaip voragyviai bei kirmėlės, tankis vieno metro gylyje sumažėja beveik 80 procentų. Šie maži padarėliai padeda išlaikyti dirvą derlingą, todėl, juos sunaikinus, atitinkamai sumažėja javų derlius. Augalų šaknys negali prasiskverbti pro suspaustą podirvį, todėl sausame ore augalai kenčia. Lietus nebeprasisunkia gilyn, o nuteka paviršiumi ir ardo dirvą. Nuolat ariant, padėtis dar pablogėja, nes slėgimas persiduoda į gilesnius sluoksnius. Vokiečių mokslininkai tvirtina, jog, negiliai įdirbant žemę, ariant dirvos paviršių vos aštuonių centimetrų gyliu, galima trečdaliu sumažinti dirvai daromą žalą.

Per daug pranešimų

„Ryšių priemonės, veikiančios šiuolaikinės technologijos dėka, kelia naują pavojų sveikatai darbo vietoje“, — sakoma kompiuterinės technologijos vadybai skirtame laikraštyje Computing Canada. Pitni Bous bendrovės Stamforde (Konektikuto valstija) neseniai atliktas ryšių darbo vietoje tyrimas atskleidė, kad vidutinis įstaigos darbuotojas pasiunčia arba priima „maždaug 190 įvairių pranešimų per dieną“, pavyzdžiui, garso paštu, telefonu, faksu, pranešimų gavikliu, generatoriumi bei elektroniniu paštu. „Tai reiškia, — sakoma laikraštyje, — kad darbas dabar tam tikru mastu derinamas prie poreikio atsiliepti į pranešimus, o tai sukelia didėjantį streso ir perkrovos pojūtį.“ Kaip parodė tyrimas, daugelis darbuotojų labiau mėgsta tiesioginį ryšį akis į akį ar telefonu. Tyrinėtojai rekomenduoja „visiems darbuotojams paaiškinti, kada ir kaip tinkamai naudotis ryšio priemonėmis“; tai sumažintų per didelį pranešimų srautą.

Daugiau apie rūkymo beprotybę

Vieno neseniai Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis, „rūkymas daugiau kaip dvigubai padidina pavojų susirgti silpnaprotyste bei Alcheimerio liga“, — sakoma laikraštyje International Herald Tribune. Ištyrus 6870 asmenų 55 su viršum metų amžiaus, paaiškėjo, kad tikimybė susirgti Alcheimerio liga rūkoriams yra 2,3 karto didesnė negu visą gyvenimą nerūkiusiems žmonėms. Tiems, kurie metė rūkyti, rizika buvo tik nežymiai didesnė negu tiems, kurie niekada nerūkė. Alcheimerio liga, laipsniškai sunaikinanti smegenų ląsteles, yra „labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma“.

Siūloma iššifruoti

Žurnale India Today nurodoma: „Asmens, galinčio iššifruoti, ką rašė indai, turbūt laukia Nobelio premija. Be Italijos etruskų raštų, tai paskutinis Bronzos amžiaus rankraštis, kuris dar neiššifruotas.“ Vienas sunkumas tas, kad dar nerasta dvikalbio teksto, galinčio padėti perprasti kodą. Egiptiečių hieroglifai buvo iššifruoti Napoleono kariams suradus Rozetės akmenį su hieroglifų įrašu ir liaudiška egiptiečių bei graikų kalba. Šumerų dantiraštis buvo įmintas, kai Henris Rolinsonas atrado Behistūno užrašą, kuriame buvo raktas jam iššifruoti. Apie indų raštą kol kas žinoma nedaug, išskyrus tai, kad jie rašė iš dešinės į kairę, kaip matoma iš brūkšnelių, ir rašto pagrindą galbūt sudarė skiemenys. Rankraštis, daugiausia susidedantis iš raižinių, turi apie 419 ženklų.