Tiltas, pavadintas Vasko Da Gamos vardu

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO PORTUGALIJOJE

PORTUGALIJOS laikraščiai išmarginti tokia naujiena: ką tik poškėjo fejerverkai ir buvo atidarytas vienas ilgiausių tiltų Europoje. 1998 metų kovo 29-oji — Vasko da Gamos tilto atidarymo diena. Naujasis 17,2 kilometro ilgio tiltas, pavadintas jūrų tyrinėtojo portugalo, XV amžiuje atradusio jūrų kelią iš Vakarų Europos į Indiją, vardu, atvėrė naujus kelius į pramoninius šalies šiaurės rajonus, į baltuosius pietų paplūdimius Algarvėje ir į Ispaniją.

Šis penktasis pagal ilgį pasaulio tiltas jungia Tacho upės žiotis nuo Portugalijos sostinės Lisabonos iki Mončio miesto, įsikūrusio pietiniame krante. Jo 826 metrų ilgio kabančioji sekcija, įtaisyta 45 metrai virš vandens, leidžia praplaukti net didžiuliams jūriniams laivams.

Šventiška pradžia

Iš tiesų atidarymo ceremonija prasidėjo gausybės svečių priėmimu savaitę prieš oficialųjį iškilmingą atidarymą. Taigi sekmadienį, kovo 22-ąją, buvo didelis sujudimas — valgyti tradicinio portugalų feižuadu, arba pupų troškinio, buvo pakviesta 15000 žmonių. Kur įmanoma pamaitinti tokią daugybę? Žinoma, ant naujojo tilto! Koks reginys — 5 kilometrų ilgio stalas, padengtas ant tilto. Vaišės buvo puikios, ir žmonės tai įvertino.

Vis reikalingesnis

Kodėl reikėjo tokio tilto? Nuo 1966 metų Lisabona naudojosi 1013 metrų ilgio Balandžio 25-osios kabančiuoju kabeliniu tiltu. Per dieną juo pravažiuodavo vidutiniškai 130000 transporto priemonių. Ar įsivaizduoji, kokie ten būna kamščiai piko valandomis bei savaitgaliais? Tie, kurie važinėja kasdien, šioje atkarpoje, tarp Lisabonos ir Portugalijos pietų, buvo įpratę sugaišti vieną dvi valandas. Tad prireikė alternatyvos. Susisiekimą palengvino šešios naujojo tilto juostos, nutiestos maždaug už 13 kilometrų aukštupio pusėje. Tiltas suprojektuotas taip, kad jei per dieną transporto priemonių skaičius pasiekia 52000, iš kiekvienos pusės galima atidaryti dar po vieną kelio juostą. Tikimasi, jog transportas judės greit, tik ne didesniu kaip 100 kilometrų per valandą greičiu.

Keliaujame tiltu

Kelionę tiltu pradedame iš pietų, Montyje, tad prisidėkite prie mūsų. Palikę sausumą ir pelkę, dabar važiuojame 10 kilometrų ilgio atkarpa per Tacho upę. Šiuo metu potvynis pasiekė aukščiausią tašką, ir mus iš visų pusių supa vanduo. Neslystąs grindinys kartu su 1500 stulpų, laikančių tiltą per visą ilgį, teikia saugumo pojūtį.

Dabar pasiekiame kabančiąją tilto dalį. Šią atkarpą laiko įtempti trosai, tarsi triumfo burės nusileidžiantys nuo dviejų 150 metrų aukščio bokštų. Atraminių pilonų pamatai įleisti 50—65 metrų gylyje. Saugumo sumetimais tiltas buvo pastatytas taip, kad atlaikytų 220 kilometrų per valandą stiprumo vėjo gūsius ir seisminius smūgius, keturis su puse karto stipresnius už tuos, kurie per 1755 metų žemės drebėjimą sugriovė didelę dalį Lisabonos.

Kai pasiekiame Vasko da Gamos tilto pabaigą, šiaurrytinis Lisabonos pakraštys pasitinka mus su palmėmis. Jei norime, dabar galime keliauti toliau greitkeliu į šalies šiaurę. Naujuoju tiltu galima nesispraudžiant pro chaotišką Lisabonos transporto eismą nukakti iš Algarvės pietų į Minjo provinciją, esančią šiaurėje!

Saugos priemonės

Statant šį tiltą ypatingas dėmesys buvo skirtas saugos priemonėms. Paprastas automobilio gedimas gali sukelti didelį kelio kamštį. Tačiau 87 vaizdo kameros, tinkamai išdėstytos ant tilto bei jo prieigose, visus eismo sutrikimus parodo policijos posto bei transporto kontrolės centro monitoriuose. Jei koks automobilis sustoja, kontrolės poste suskamba pavojaus signalas.

Be to, 17 kilometrų ilgio atkarpoje kas 400 metrų yra išdėstytos 36 poros skubios pagalbos telefonų. Kaip veikia avarinė sistema? Tiltu nuolatos važinėja specialūs automobiliai, besirūpinantys įvairiomis problemomis, nes kartais prisireikia gesinti gaisrus arba buksyruoti.

O kaip dėl staigios orų permainos? Dvi meteorologijos stotys matuoja vėjų greitį, stiprumą bei kryptį, stebi orus bei kelių būklę ir pagal meteorologines sąlygas nustato leistiną greitį.

Simetriškų juostų grožį nakčia išryškina 1200 plento žiburių.

Apsaugoti gamtą — nelengva užduotis

Galutinai nuspręsti dėl naujojo tilto vietos buvo nelengva. Kodėl?

Šios vietovės gamtosauga — nemenkas uždavinys. Tiltas eina per gamtinį paukščių draustinį — vienas didžiausių upės žiočių Vakarų Europoje. Norint apsaugoti augmeniją, žuvis, paukščius, šimtus hektarų druskingų įdubų, vandens bei oro savitumą ir archeologinius radinius, reikėjo atlikti daugybę tyrimų. Kodėl Tacho upės žiotys pritraukia gyvūniją? Tai viena iš svarbiausių Portugalijos bei Europos drėgnųjų zonų, kurioje yra idealios sąlygos veistis visame pasaulyje saugomiems migruojantiems paukščiams: juodasparniams kūjokams, Kento juodakojams kirlikams ir mažosioms žuvėdroms. Rudenį ir žiemą, kai viskas patvinsta, tūkstančiai paukščių glaudžiasi šioje druskingoje pelkėje.

Reikėjo atsižvelgti ir į ilgalaikes žuvų nerštavietes. Vadinasi, teko rūpintis, kad žuvims būtų trukdoma kuo mažiau. Norint stebėti nerštavietes, buvo paženklinta trys tūkstančiai žuvų: daugiausia solėjų ir paprastųjų jūros ešerių.

Staiga šis ramus gamtos kampelis priartėja prie miesto. Ar jis labai nukentės? Tikimasi, jog pastangos apsaugoti vertingą pietinį krantą neleis jo gamtos turtams nueiti niekais.

Vasko da Gamos tiltas iš tiesų yra inžinerijos pažangos, architektūrinio grožio bei simetrijos šedevras. Portugalai gali teisėtai didžiuotis tiltu, pavadintu Vasko da Gamos vardu!

[Žemėlapiai/iliustracija 15 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

PORTUGALIJA

ISPANIJA

[Žemėlapis]

PORTUGALIJA

Lisabona

Montis

Vasko da Gamos tiltas

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of Lusoponte/Sonomage