Tiltai. Kaip mes be jų apsieitume?

„Pagirk tiltą, perkėlusį tave“ (XIX amžiaus anglų dramaturgas Džordžas Kolmanas).

KADA paskutinį kartą keliavai per tiltą? Ar bent pastebėjai jį? Per tiltus kasdien keliauja milijonai žmonių. Tik mes per menkai juos vertiname. Galbūt einame, jojame arba važiuojame tiltais arba patiltėmis ir nė nesusimąstome. Tačiau kaip tada, jei jų nebūtų?

Jau tūkstančius metų žmonės bei gyvuliai įvairiausiais tiltais įveikia nepereinamus tarpeklius — upes, prarajas ar daubas. Kai kuriuos miestus, kaip antai: Kairą, Londoną, Maskvą, Niujorką, Sidnėjų ir daugelį kitų, be tiltų sunku įsivaizduoti. Taip, tiltai atsirado žiloje senovėje.

Senovės tiltai

Daugiau kaip prieš 2500 metų Babilono karalienė Nitokridė pastatė tiltą per Eufrato upę. Kodėl? Graikų istorikas Herodotas atsako: „[Babiloną] upė skyrė į dvi dalis. Ankstesniems karaliams valdant, žmogus į kitą krantą turėdavo plaukti valtimi; man regis, tai labai varginga.“ Iš tokių medžiagų kaip rąstai, degtos plytos, akmens blokai, o sutvirtinimui geležis ir švinas, Nitokridė pastatė tiltą per vieną žymiausių senovės upių.

Kartais tiltai savaip pakreipdavo istoriją. Persijos karalius Darijus Didysis, pradėjęs savo karo žygį prieš skitus, norėjo trumpiausiu įmanomu sausumos keliu patekti iš Azijos į Europą. Tad 600000 vyrų armiją reikėjo pervesti per Bosforo sąsiaurį. Dėl tiršto rūko ir klastingų srovių perplaukti sąsiaurį valtimis buvo pavojinga, todėl Darijus surišo valtis ir taip padarė 900 metrų ilgio plūduriuojantį pontoninį tiltą. Jei norėtum įveikti sąsiaurį šiandien, nereikėtų vargti taip, kaip kadaise Darijui. Sėdus į automobilį, nė dviejų minučių netruktų pervažiuoti Bosforą kuriuo nors Stambulo (Turkija) tiltu.

Jei studijuoji Bibliją, galbūt prisimeni, kaip kartą tilto nebuvimas lėmė istorijos vingį. Prisimink, kas atsitiko, kai karalius Nebukadnecaras surengė Tyro, saloje įsikūrusio miesto, apgultį. Jis stengėsi užkariauti miestą ištisus 13 metų, tačiau nepajėgė, — iš dalies dėl to, kad tarp salos ir žemyno nebuvo tilto (Ezechielio 29:17-20). Miestas saloje liko neužkariautas dar tris šimtus metų, kol Aleksandras Didysis tarp salos ir žemyno pastatė kelio pylimą.

Pirmajame amžiuje ‛visi keliai vedė į Romą’, tačiau romėnams reikėjo tiltų bei kelių imperijos provincijoms sujungti. Iš akmenų, sveriančių daugiau kaip po aštuonias tonas, Romos inžinieriai statė arkinius tiltus; juos taip sumaniai konstravo, kad kai kurie dar tebestovi, praėjus daugiau kaip dviem tūkstančiams metų. Romėnų akvedukai ir viadukai irgi buvo tiltai.

Viduramžiais tiltai kartais būdavo kaip tvirtovės. Kad apsigintų nuo užpuolikų danų, 944 m. e. metais saksai pastatė Londone rąstinį tiltą per Temzės upę. Beveik po trijų šimtų metų šis rąstinis tiltas buvo pakeistas Senuoju Londono tiltu, minimu istorijoje bei poezijoje.

Kai Anglijos karūna atiteko Elžbietai I, Senasis Londono tiltas nebebuvo tik akmeninė tvirtovė. Namų buvo pastatyta tiesiog ant tilto. Pirmajame aukšte buvo krautuvės. O viršutiniuose aukštuose? Ten gyveno turtingi pirkliai ir net karaliaus rūmų didikai. Londono tiltas tapo miesto visuomeninio gyvenimo centru. Už parduotuves bei gyvenamas patalpas surenkamas nuomos mokestis padėjo išlaikyti tiltą; be to, už naudojimąsi Londono tiltu irgi reikėjo mokėti!

Europiečiai tiltus statė iš rąstų bei akmens, o Pietų Amerikos inkai — iš trosų. Vienas žinomas pavyzdys yra San Luis Rei tiltas, jungiantis Peru Apurimako upės krantus. Iš augalinio pluošto inkai susuko maždaug žmogaus kūno storio trosus. Juos uždėjo ant akmeninių kolonų ir ištempė per upę. Pritvirtinę trosus abiejuose galuose, ant jų pakabino storų lentų platformą ir taip padarė kelią. Remontininkų brigada atnaujindavo trosus kas dveji metai. Šis tiltas buvo taip puikiai sukonstruotas ir prižiūrimas, kad išsilaikė penkis šimtus metų!

Tiltai ir nauji mūsų poreikiai

Tiltai turi atlaikyti žemės drebėjimus, stiprius vėjus bei temperatūrų kaitą. Kaip matome, iki pat šių dienų inžinieriai tiltus stato iš sijų, plytų arba akmens. Kai XIX amžiaus pabaigoje buvo pradėta važinėti automobiliais, tiltus reikėjo patobulinti ir daryti didesnius — pritaikyti sunkesniam transportui.

Be to, statyti bei projektuoti tiltus paskatino garvežio išradimas. Patys reikalingiausi geležinkeliai dažnai driekėsi per plačius sąsiaurius arba gilias prarajas. Ar galėjo būti pastatytas tiltas, kuris sujungtų krantus ir išlaikytų vis daugiau garvežio tempiamų prekinių vagonų? Kurį laiką poreikius tenkino ketaus tiltai. Vienas žinomiausių XIX amžiaus pradžios tiltų yra škotų inžinieriaus Tomo Telfordo sukonstruotas ir 1826 metais užbaigtas statyti kabantis tiltas per Menajaus sąsiaurį Šiaurės Velse. Jis yra 176 metrų ilgio ir vis dar eksploatuojamas! Tačiau ketus būdavo trapus ir tiltai dažnai imdavo irti. Pagaliau XIX amžiaus pabaigoje pradėta gaminti plieną. Šis metalas tiko ilgesnių, saugesnių tiltų statybai.

Tiltų konstrukcijos tipai

Yra septyni pagrindiniai tiltų konstrukcijos tipai. (Žiūrėk rėmelį viršuje.) Čia trumpai aptarsime du iš jų.

Sijiniai lankstiniai tiltai priešinguose upės krantuose turi dvi masyvias atramas. Prie abiejų yra pritvirtintos sijos, panašiai kaip tramplynas pritvirtinamas prie baseino krašto. Užbaigiant tiltą, viduryje sijos sujungiamos tvirtu lankstu.

Sijiniam lankstiniam tiltui dažnai teikiama pirmenybė ten, kur upė yra srauni arba dugnas labai klampus, nes tai konstrukcijai nereikia atramų upės viduryje. Tvirti sijiniai lankstiniai tiltai tinka kuo puikiausiai sunkiajam transportui, pavyzdžiui, traukiniams.

Galbūt esi matęs, kaip cirko akrobatas vaikšto lynu. Ar pagalvojai, kad iš tikrųjų jis vaikšto tiltu — kabančiuoju kabeliniu tiltu? Kai kurie dabar eksploatuojami kabantieji tiltai yra ne ką sudėtingesni už lyną. Tai gali būti abiejuose galuose pritvirtintas trosas ir ant jo kabantis krepšys. Keleivis sėdi krepšyje ir slysta kampu žemyn, kol pasiekia kitą pusę. Žmonės visais laikais naudojosi paprastais lynų tiltais.

Žinoma, vargu ar ateis į galvą važiuoti automobiliu per lyno tiltą. Išradus geležines grandines ir plieninės vielos trosus tapo įmanoma tiesti kabančiuosius tiltus, kurie išlaiko sunkų krovinį. Šiuolaikinių kabančiųjų tiltų tarpatramis gali būti 1200 ir daugiau metrų ilgio. Kabantįjį kabelinį tiltą paprastai sudaro dvi plieninės sijos, pritvirtintos prie pilonų. Plieniniai trosai, suvyti iš tūkstančių laidų, pritvirtinami prie žemiau esančios kelio perdangos. Krovinio ir kelio apkrovas daugiausia išlaiko kabantys trosai. Jei kabelinis kabantysis tiltas sukonstruotas tinkamai, jis yra vienas saugiausių pasaulyje.

Galbūt anksčiau apie tiltus nė nesusimąstydavai. Tačiau kai kitą kartą eisi pažįstamu tiltu, pasvarstyk: ‛Ką aš žinau apie šį tiltą? Kada jis pastatytas?’ Atidžiai įsižiūrėk. Ar jis sijinis lankstinis, kabantysis kabelinis, ar koks nors kitoks? Kodėl buvo pasirinktas būtent šis projektas?

Žingsniuodamas pažvelk žemyn ir pamąstyk: ‛Kaip aš apsieičiau be tilto?’

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

TILTŲ KONSTRUKCIJOS

1. SIJINIAI TILTAI įprasti plentuose. Sijos nutiestos ant stulpų arba atramų. Šių tiltų tarpatramis gali siekti 300 metrų.

2. SANTVARINIAI TILTAI laikosi ant trikampio formos karkasų. Šie tiltai dažnai naudojami geležinkeliams; tiesiami per tarpeklius, upes bei kitas kliūtis.

3. ARKINIŲ TILTŲ kiekvienas tarpatramis sudaro arką. Tai vieni iš seniausių tiltų. Romėnai tokias arkas statė savo akvedukams bei viadukams ir arką jungdavo spyniniu akmeniu. Daugelis jų arkinių tiltų dar tebestovi.

4. KABANTIEJI VANTINIAI TILTAI yra panašūs į kabančiuosius kabelinius, bet jų trosai tvirtinami prie pačių atramų.

5. VARSTOMUOSIUS TILTUS galima pakelti arba pasukti ir taip praleisti laivus. Geras pavyzdys yra Londono Tauerio tiltas.

6. SIJINIAI LANKSTINIAI TILTAI — apie juos paaiškinta straipsnyje.

7. KABANTIEJI KABELINIAI TILTAI — apie juos paaiškinta straipsnyje (World Book Encyclopedia, 1994).

[Lentelė 13 puslapyje]

KAI KURIE ŽINOMIAUSI TILTAI

KABANTIEJI KABELINIAI

Didysis Beltas Danija 1624 m

Bruklino JAV 486 m

Auksiniai vartai JAV 1280 m

Džiangjin Jangdzė Kinija 1385 m

SIJINIAI LANKSTINIAI

Forto (dviejų tarpatramių) Škotija po 521 m

Kvebeko Kanada 549 m

Misisipės JAV 480 m

PLIENINIAI ARKINIAI

Sidnėjaus uosto Australija 500 m

Berčinaf Zimbabvė 329 m

KABANTIEJI VANTINIAI

Pon de Normandi Prancūzija 856 m

Skarnsone Norvegija 530 m

[Iliustracija 10 puslapyje]

Modernus sijinis tiltas virš senovinio arkinio tilto Almerijoje (Ispanija)

[Iliustracija 13 puslapyje]

Bruklino tiltas (Niujorkas, JAV) — kabantysis kabelinis

[Iliustracija 13 puslapyje]

Tauerio tiltas (Londonas, Anglija) — varstomasis

[Iliustracija 13 puslapyje]

Sidnėjaus uosto tiltas (Australija) — arkinis

[Iliustracija 13 puslapyje]

Seto Ohašio (Japonija) — kabantysis vantinis