Skurdo belaisviai

SAVO mokiniams 33-aisiais m. e. metais Jėzus Kristus pasakė: „Vargšų jūs visuomet turite su savimi“ (Mato 26:11). Ką jis turėjo omenyje? Ar tai reiškė, kad skurdas niekada nebus įveiktas?

Džeimsas Spetas, Jungtinių Tautų vystymosi programos oficialus pareigūnas, pareiškė: „Negalime sutikti, kad [skurdas] visada egzistuos. Šiuolaikinis pasaulis turi išteklių, žinių bei sugebėjimų atsikratyti jo.“ Bet ar gali šiuolaikinis pasaulis pašalinti skurdą?

Matyt, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tikisi, kad žmonių pastangomis įmanoma panaikinti skurdą, nes 1997—2006 metų laikotarpį ji paskelbė pirmuoju „Jungtinių Tautų dešimtmečiu, skirtu skurdui išgyvendinti“. JT pasiūlė vyriausybėms, tautoms bei visuomeninėms organizacijoms vieningai darbuotis, kad paskatintų ekonomikos vystymąsi, padarytų lengviau prieinamas pagrindines paslaugas, pagerintų moterų visuomeninę padėtį ir padidintų uždarbį bei darbo vietų skaičių.

Labai dideli uždaviniai! Bet ar pasaulio visuomenė kada nors juos įgyvendins? Atkreipk dėmesį į kai kurias kliūtis, trukdančias išnaikinti skurdą žmonių pastangomis.

Badas ir pusbadžiavimas

Ajembė, gyvenanti Zaire, turi 15 išlaikytinių. Kartais šeima valgo tik kartą per dieną, pavyzdžiui, kukurūzų košės su manijokos lapais, druska bei cukrumi. Kartais jie neturi ko valgyti dvi ar tris dienas. „Aš nepradedu gaminti valgio, kol vaikai ima verkti iš alkio“, — sako Ajembė.

Jų padėtis nėra išskirtinė. Besivystančiose šalyse 1 iš 5 asmenų kas vakarą eina miegoti alkanas. Pasaulyje chroniškai pusbadžiauja apie 800 milijonų žmonių, iš jų 200 milijonų — vaikai. Tie vaikai nesivysto normaliai; jie dažnai serga. Mokykloje jų pažangumas žemas. Suaugę jie patiria viso to pasekmes. Taigi skurdas dažnai veda prie pusbadžiavimo, o šis didina skurdą.

Skurdas, badas bei pusbadžiavimas taip plačiai paplitę, kad paverčia niekais politines, ekonomines ir socialines pastangas juos pašalinti. Iš tikrųjų padėtis ne gerėja, o blogėja.

Bloga sveikata

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, skurdas yra „siaubingiausia pasaulio liga“ ir „vienintelė didžiausia mirties, ligų bei kančių priežastis“.

Knygoje An Urbanizing World: Global Report on Human Settlements, 1996 pažymima, kad mažiausiai 600 milijonų žmonių Lotynų Amerikos, Azijos bei Afrikos šalyse gyvena varganuose būstuose, kur stinga vandens, prastos sanitarinės sąlygos bei neįrengta kanalizacija, tad yra nuolatinė grėsmė jų gyvybei ir sveikatai. Daugiau kaip milijardas žmonių pasaulyje neturi švaraus vandens. Šimtams milijonų kišenė neleidžia taisyklingai maitintis. Dėl viso to skurstantiems žmonėms sunku išvengti ligų.

Be to, neturtingieji dažnai yra nepajėgūs gydytis. Susirgę jie negali įsigyti reikiamų vaistų ar tinkamai gydytis. Varguoliai miršta jauni; kurie išgyvena, kenčia nuo chroniškų negalavimų.

Sahidas, pardavėjas iš vienos Maldyvų prekyvietės, sako: „Skurdas veda prie negalavimų, kurie trukdo dirbti.“ Darbo stoka, žinoma, sukelia dar didesnį skurdą. Padarinys yra negailestingas ir klaikus ciklas, kuriame skurdas bei ligos stimuliuoja vienas kitą.

Nedarbas ir menkas užmokestis

Kita skurdo priežastis yra nedarbas. Pasauliniu mastu apie 120 milijonų darbingų žmonių neranda darbo. O maždaug 700 milijonų kitų žmonių dažnai dirba daug valandų už tokį menką užmokestį, jog negali patenkinti svarbiausių savo poreikių.

Rudinas Kambodžoje vežioja žmones triračiu motociklu. Jis sako: „Skurdas mane verčia dirbti daugiau kaip 18 valandų per dieną, bet vis vien neuždirbu pakankamai, kad prasimaitinčiau pats, žmona ir du vaikai.“

Aplinkos niokojimas

Su skurdu persipina laipsniškas aplinkos prastėjimas. Elsa, Gajanoje (Pietų Amerika) gyvenanti tyrinėtoja, pareiškė: „Dėl skurdo niokojama gamta: miškai, dirva, gyvūnai, upės bei ežerai.“ Čia — dar vienas tragiškas ciklas: skurdas veda prie aplinkos niokojimo, o šis dar labiau padidina skurdą.

Auginti pasėlius tol, kol žemė nualinama ar panaudojama kitam tikslui — šimtmečių senumo įprotis. Taip yra su miškų iškirtimu dėl medienos ar kuro arba turint tikslą auginti pasėlius. Kadangi žemėje gyventojų daugėja, padėtis darosi grėsminga.

Pasak Tarptautinio žemės ūkio vystymo fondo, per praėjusius 30 metų pasaulyje prarasta beveik 20 procentų derlingų žemių ariamo sluoksnio — dažniausiai dėl stygiaus tiek pinigų, tiek ir technikos, reikalingos gamtosaugai. Per tą patį laikotarpį dėl netinkamai sukonstruotų bei eksploatuojamų drėkinimo sistemų milijonai hektarų pavirto tyrlaukiu. Stengiantis laimėti dirvos pasėliams arba gauti medienos statyboms ar kurui, kasmet iškertama milijonai hektarų miškų.

Šitoks elgesys susijęs su skurdu dvejopai. Pirma, vargšai dažnai yra priversti alinti aplinką, nes jiems reikia maisto bei kuro. Kaip galima kalbėti apie nuoseklų išteklių naudojimą ar apie būsimų kartų gerovę tiems, kurie alkani bei neturtingi ir kurie yra prispirti netinkamai eikvoti gamtos išteklius, kad išgyventų šiuo metu? Antra, turtuoliai dažnai naudoja neturtėlių aplinkos išteklius dėl pelno. Todėl ar gamtos išteklius eikvoja turtingieji, ar vargšai, skurdas didėja.

Išsilavinimas

Alisija, vieno Filipinų miesto socialinės rūpybos darbuotoja, pareiškė: „Štai ką padaro skurdas: skurstanti moteris, užuot leidusi savo vaiką į mokyklą, siunčia jį elgetauti į gatvę, nes kitaip nebus ką valgyti. Motina žino, jog taip sukasi uždaras ratas, į kurį ji pati pakliuvo, bet nemato kitos išeities.“

Maždaug 500 milijonų vaikų trūksta mokyklų. Milijardas suaugusiųjų yra mažaraščiai. Neturint išsilavinimo, sunku gauti geresnį darbą. Taigi skurdas lemia menką išsilavinimą, o šis veda prie dar didesnio skurdo.

Būstas

Neturtingose ir net kai kuriose turtingose šalyse trūksta būstų. Vienoje ataskaitoje sakoma, kad beveik ketvirtis milijono Niujorko gyventojų per pastaruosius penkerius metus kurį laiką buvo apsistoję benamių prieglaudose. Europa irgi turi vargšų. Londone yra apie 400000 užregistruotų benamių. Prancūzijoje namų neturi pusė milijono žmonių.

Visose besivystančiose šalyse padėtis dar blogesnė. Žmonės plūsta į miestus bei didmiesčius viliojami svajonių apie maistą, darbą ir geresnį gyvenimą. Kai kuriuose miestuose daugiau kaip 60 procentų gyventojų glaudžiasi lūšnynuose. Taip kaimo skurdas papildo miesto skurdą.

Gyventojų skaičius

Visas tas problemas dar padidina gyventojų prieaugis. Per paskutinius 45 metus pasaulyje gyventojų skaičius daugiau negu padvigubėjo. Jungtinės Tautos paskaičiavo, kad iki 2000-ųjų metų tas skaičius pašoks iki 6,2 milijardo, o iki 2050-ųjų pasieks 9,8 milijardo. Didžiausias gyventojų prieaugis yra skurdžiausiuose pasaulio kraštuose. Apytiksliais paskaičiavimais, iš 90 milijonų kūdikių 1995-aisiais 85 milijonai gimė tose šalyse, kurios mažiausiai pajėgia juos aprūpinti.

Ar tu tiki, kad žmonija staiga imsis vieningų veiksmų spręsti bado, ligų, nedarbo, aplinkos niokojimo, išsilavinimo stokos, skurdžių būstų bei karo problemas ir taip amžiams pašalins skurdą? Tikriausiai ne.

Tad ar padėtis nėra beviltiška? Ne, nes nebetoli laikas, kai viskas tikrai bus išspręsta. Bet ne žmonių pastangomis. O kaip? Ir ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Vargšų jūs visuomet turite su savimi“?

[Rėmelis 7 puslapyje]

Skurdžiausios iš skurdžių

„Skurdžiausias ir ekonomiškai labiausiai atsilikusias šalis“ Jungtinės Tautos 1971-aisiais pavadino „mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis“. Tada tokių buvo 21. Dabar — 48, iš jų 33 — Afrikoje.

[Iliustracija 5 puslapyje]

Milijonai dirba daugybę valandų už menką užmokestį

[Šaltinio nuoroda]

Godo-Foto

[Iliustracija 6 puslapyje]

Prabanga ir skurdas greta

[Iliustracija 7 puslapyje]

Milijonai gyvena netinkamuose būstuose