Greitai nė vienas nebus beturtis!
„NEBIJOKITE! Štai aš skelbiu jums [„gerąją naujieną apie“, NW] didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai“ (Luko 2:10). Šiuos pakeliančius dvasią žodžius girdėjo nustebę piemenys netoli Betliejaus tą naktį, kai gimė Jėzus. Atitinkamai pagal tą pranešimą, Jėzus ypač pabrėžė „gerąją naujieną“ savo žemiškosios tarnybos metu. Šiandien, kai mes taip priklausome nuo pinigų, reikalingų rūpinantis savo poreikiais, kaip geroji naujiena apie Jėzų gali padėti mums?
Jėzus Kristus skelbė „gerąją naujieną vargdieniams“ (Luko 4:18). Pagal Mato 9:35, „Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją [„gerąją naujieną“, NW]“. Jo žinia buvo ypač padrąsinanti skurstantiems žmonėms. „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mato 9:36). Tiesa, Jėzus pasakė: „Vargšų jūs visada turite su savimi“, tačiau iš šių žodžių mes neturėtume padaryti išvados, jog skurstantiems nėra vilties (Jono 12:8). Kol tęsis ši bloga sistema, bus vargingų žmonių, nesvarbu, kokia bebūtų jų blogos padėties priežastis. Dievo Žodis neignoruoja skurdo egzistavimo, tačiau jis nesutelkia dėmesio į neigiamus dalykus. Jis verčiau siūlo neturtingiesiems pagalbą susidoroti su gyvenimo rūpesčiais.
Pagalba neturtingiesiems
Buvo pasakyti verti dėmesio žodžiai: „Žmogui negali būti didesnės naštos negu žinoti, kad niekas nesirūpina ir nesupranta.“ Nors daugumai ir trūksta užuojautos, vis dėlto neturtingiesiems yra gera naujiena ir dėl dabarties, ir dėl ateities.
Apgailėtina, tačiau daugelis yra mažai suinteresuoti padėti neturtingiesiems. Pagal enciklopediją The World Book Encyclopedia, kai kurie tiki, jog „žmonės visuomenėje kovoja už išlikimą ir... pranašesni asmenys tampa galingi ir turtingi“. Tie, kurie tiki šia teorija, vadinama visuomeniniu darvinizmu, gali žiūrėti į neturtinguosius tiesiog kaip į tingius, išlaidžius žmones. Tačiau kaimo samdiniai, keliaujantys darbininkai ir kiti, nors gauna skurdų atlyginimą, dažnai dirba labai sunkiai, kad išmaitintų savo šeimas.
Daugelyje šalių neturtas gan paplitęs. Vadinasi, neturtingieji — dauguma — neturi jaustis, jog jie yra nevykėliai. Tačiau tokiose šalyse yra žmonių, gyvenančių didelėje prabangoje, kai aplink — skurdas. Patogūs, prabangūs namai stovi šalia perpildytų, nehigieniškų lūšnų. Daug uždirbantys vyrai važinėja savo brangiais automobiliais gatvėse, perpildytose skurdžių ir bedarbių. Tokiuose kraštuose neturtingieji skausmingai suvokia savo blogą padėtį. Iš tikrųjų „neturtingieji kenčia ne vien dėl skurdžios mitybos, blogos pastogės ir nepakankamos medicininės priežiūros, bet ir dėl nuolatinio susirūpinimo savo padėtimi, — sakoma leidinyje The World Book Encyclopedia. — Negalėdami gauti ar išlaikyti gerą darbą, jie praranda bet kokį orumo ir savigarbos jausmą.“ Kaip tad kai kurie neturtingi žmonės iškenčia savo padėtį? Kokią reikšmę problemų išsprendimui turi geroji naujiena apie Jėzų?
Pirma, atmink, kad neturtą gali padidinti neprotingi įpročiai. Apmąstyk keletą pavyzdžių. Voldesiras pripažįsta, kad tuo metu, kai jo žmona ir maži vaikai beveik neturėjo ką valgyti, jis leido pinigus gyvendamas amoraliai. Jis sako: „Nors aš turėjau darbą, šeimai aš niekada neturėjau pinigų, bet mano kišenėje visada būdavo įvairių loterijos bilietų.“ Miltonas dėl besaikio gėrimo ir rūkymo prarado verslą, į kurį buvo įtraukti 23 tarnautojai. Jis sako: „Aš praleisdavau naktis gatvėje, negalėdamas pareiti namo, ir mano šeima daug kentė dėl manęs.“
Žaunas taip pat išleisdavo savo uždarbį amoralioms pramogoms. „Aš praleisdavau naktis ne namuose. Visko, ką uždirbdavau, nepakakdavo mano blogoms pramogoms ir amoralumams. Padėtis pasidarė nepakeliama, ir mano žmona panoro atsiskirti.“ Be jo finansinių ir santuokinių problemų, buvo dar kitų. Jis sako: „Dėl manęs būdavo problemų su giminėmis ir kaimynais ir ypač turėjau sunkumų darbe. Dėl to aš nuolat buvau bedarbis.“ Žulijo buvo narkomanas. Jis paaiškina: „Kadangi mano uždarbio niekada nepakakdavo palaikyti tą įprotį, aš pradėjau dirbti narkotikų tiekėju, kad nereikėtų jų pirkti.“
Užaugęs neturtingoje aštuonių vaikų šeimoje, Džozė norėjo turėti ką nors savo. Manydamas, kad neturi ko prarasti, kartu su kitais jaunuoliais jis pradėjo apiplėšinėti žmones. Iš nevilties kitas jaunuolis tapo gaujos, pavadintos „Galvų daužytojai“, nariu. Jis paaiškina: „Kadangi dauguma iš mūsų buvo labai neturtingi, mes radome tam tikrą pasitenkinimą daužydami daiktus ir užpuldinėdami žmones.“
Tačiau šiandien šie vyrai ir jų šeimos daugiau nebekenčia didelio skurdo ir apmaudo bei nepasitenkinimo jausmo. Jie nebėra bejėgiai ar be vilties. Kodėl? Todėl, kad jie studijavo gerąją naujieną, kurią skelbė Jėzus. Jie pritaikė Biblijos patarimus ir pradėjo bendrauti su panašaus mąstymo asmenimis Jehovos Liudytojų susirinkimuose. Ir jie sužinojo kai kuriuos labai svarbius dalykus apie turtą ir skurdą.
Pagalba įveikti skurdą
Pirma, jie sužinojo, kad jeigu Biblijos principai pritaikomi, blogas skurdo poveikis gali būti sušvelnintas. Biblija smerkia amoralumą, girtavimą, azartinius lošimus ir narkotikų vartojimą (1 Korintiečiams 6:9, 10). Tokie dalykai labai brangiai kainuoja. Jie gali padaryti turtingą žmogų neturtingą, o neturtingą netgi dar neturtingesnį. Atsisakius šių ir panašių blogybių, galima gerokai pagerinti šeimos ekonominę padėtį.
Antra, jie suprato, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų negu turtas. Nuosaikus požiūris išreikštas šiais įkvėptais žodžiais: „Nes kaip globoja išmintis, taip globoja ir pinigai; bet žinojimas duoda (tą) pelną: išmintis suteikia gyvenimą tam, kas ją turi“ (Ekleziasto 7:12). Taip, pinigai būtini. Bet Biblija pagrįsta išmintis ir Dievo tikslų pažinimas yra daug naudingesni. Be abejo, asmeniui, kuriam trūksta išminties, turėti per daug pinigų gali būti tokia pat našta, kaip ir turėti per mažai. Biblijos rašytojas išmintingai meldėsi: „Neduok man elgetystės ir turtų; tik suteik man, ko reikia pragyventi; kad kartais pasotintas nebūčiau suviliotas išsiginti ir nesakyčiau: ‛Kas yra Viešpats?’ arba skurdo priverstas vogčiau ir apgaulingai prisiekčiau mano Dievo vardu“ (Patarlių 30:8, 9).
Trečia, jie suprato, kad jei asmuo gyvena pagal gerąją naujieną, kurią skelbė Jėzus, jam niekada netenka jaustis apleistam. Geroji naujiena susijusi su Dievo Karalyste. Žinia pavadinta „gerąja naujiena apie karalystę“, ir mūsų dienomis ji skelbiama visoje apgyvendintoje žemėje (Mato 24:14, NW). Jėzus pasakė, kad mes būsime palaikomi, jeigu dėsime savo viltis į tą Karalystę. Jis pasakė: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:33). Dievas nežada ištaigingų automobilių ar prabangių namų. Jėzus kalbėjo apie būtinus gyvenimo dalykus, tokius kaip maistas ir drabužiai (Mato 6:31). Tačiau milijonai šiandien gali paliudyti, kad Jėzaus pažadas yra patikimas. Asmuo, netgi labai neturtingas, nebūna visiškai apleistas, jeigu jis Karalystę laiko pirmojoje vietoje.
Ketvirta, jie pastebėjo, kad žmogus, kuris Dievo Karalystei skiria pirmąją vietą, nejaučia apmaudo dėl ekonominių sunkumų. Taip, neturtingas žmogus turi sunkiai dirbti. Bet jeigu jis tarnauja Dievui, jis turi privilegijuotus santykius su savo Kūrėju, apie kurį Biblija sako: „Jis nepaniekino ir nesibodėjo nelaimingojo nelaimės; ir nepaslėpė nuo jo savo veido, ir kai šaukėsi jo, išgirdo jį“ (Psalmių 21:25). Be to, neturtingas žmogus turi pagalbą susidoroti su gyvenimo problemomis. Jis džiaugiasi artimu bendravimu su bendrakrikščionimis ir turi Jehovos atskleistos valios pažinimą ir pasitikėjimą ja. Tokie dalykai yra „geistini labiau kaip auksas ir kaip daug tikrojo aukso“ (Psalmių 18:11).
Pagaliau nebėra skurdo!
Pagaliau asmenys, kurie atkreipia dėmesį į gerąją naujieną, sužino, kad Jehova Dievas turi tikslą išspręsti neturto problemą visiems laikams per savo Karalystę. Biblija pažada: „Neamžinai bus užmirštamas beturtis, nelaimingųjų pasitikėjimas nežus amžinai“ (Psalmių 9A:18). Karalystė yra reali vyriausybė su Jėzumi Kristumi, kaip Valdovu, įsteigta danguje. Greitai ta Karalystė pakeis žmonių vyriausybes žmogaus reikalų tvarkyme (Danieliaus 2:44). Tada, kaip į sostą pasodintas Karalius, Jėzus „pasigailės vargšo ir beturčio ir gelbės beturčių gyvybę. Nuo skriaudos ir prispaudimo jis išvaduos juos, ir jo akyse bus brangus jų kraujas“ (Psalmių 71:13, 14).
Apie tą ateities laiką Michėjo 4:3, 4 sakoma: „Kiekvienas sėdės po savo vynmedžiu ir po savo figmedžiu ir nebus kas gąsdintų, nes kareivijų Viešpaties burna yra tai kalbėjusi.“ Apie kokius žmones čia kalbama? Apie visus tuos, kurie paklūsta Dievo Karalystei. Ta Karalystė išspręs visas problemas, kurios vargina žmoniją — netgi ligų ir mirties problemą. „Jis sunaikins mirtį amžinai. Viešpats Dievas atims ašaras nuo kiekvieno veido“ (Izaijo 25:8; 33:24). Kaip skirsis tas pasaulis nuo šio! Ir atmink, kad mes galime tikėti šiais pažadais, nes jie yra įkvėpti paties Dievo. Jis sako: „Mano tauta sėdės ramybės grožyje, saugiose padangtėse ir turtingame poilsyje“ (Izaijo 32:18).
Pasitikėjimas Dievo Karalyste pašalina savigarbos trūkumą, kurio priežastis dažnai būna skurdas. Neturtingas krikščionis žino, kad jis yra toks pat svarbus Dievo akyse, kaip ir krikščionis, kuris yra turtingas. Dievas abu myli vienodai, ir abu turi tą pačią viltį. Abu su nekantrumu laukia laiko, kai valdant Dievo Karalystei skurdas bus praeities dalykas. Koks šlovingas tai bus laikas! Pagaliau nė vienas nebus beturtis!
[Iliustracija 6 puslapyje]
Jehova Dievas išspręs žmonių skurdo problemą per savo Karalystę